- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-22
- Bylos Nr.
- eA-4610-556/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01199-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. R. (A. R.) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (15/6-12)15PR-40 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės.Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas 2017 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-18)12PR-76 (toliau – ir 2017 m. sprendimas), kuriuo nesuteikė pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, apskundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris pareiškėjo skundą atmetė. Apskundus šį sprendimą apeliacine tvarka, pareiškėjo skundas taip pat buvo atmestas. 2018 m. kovo 20 d. pareiškėjas pateikė naują prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuris be pirminių argumentų buvo papildytas įrašu, jog Rusijos Federacijos federalinio saugumo tarnyba (toliau – ir FST) nesiliovė pareiškėjo sekti ir grasinti jam bei jo šeimos nariams. Tačiau atsakovas, remdamasis 2018 m. kovo 23 d. išvada dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo Nr. (15/6-12)19PR-40RN (toliau – ir Išvada), nusprendė nenagrinėti pareiškėjo prašymo.Pareiškėjas pažymėjo, kad Migracijos departamentas atsisakė nagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, padaręs išvadą, kad antrą kartą prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje jis pateikė dėl tų pačių aplinkybių, kaip ir pirmą kartą. Pareiškėjo nuomone, ši išvada – retrospektyvaus įvykių vertinimo rezultatas, o Migracijos departamentas neįvertino asmeninės pareiškėjo situacijos.Pareiškėjas akcentavo, kad FST jam daromas spaudimas yra tęstinis veiksmas. Pareiškėjas, siekdamas pagrįsti savo teiginius apie FST suinteresuotumą, atsakovui pateikė jo namuose atliktos kratos protokolą bei prokuratūros raštą. Nepaisant to, kad jau seniai nebedirba su slapta informacija, FST tokių asmenų kaip pareiškėjas nepalieka ramybėje niekada, todėl jis yra ir visada bus sekamas. Be to, FST daromas spaudimas pareiškėjui vis dar vykdomas, t. y. FST nesiliauja sekti ir grasinti jam bei jo šeimos nariams. Vėlesnio prieglobsčio prašymų nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes, pagrindžiančias jo baimę grįžti į Rusijos Federaciją. Nepaisant to, jog kilmės valstybę pareiškėjas paliko 2011 m., grėsmė jo sveikatai ir gyvybei dėl vykdomo FST persekiojimo yra reali ir išlikusi iki šiol. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo vėlesniame prieglobsčio prašyme nurodytos naujos aplinkybės nelaikytinos esminiais prieglobsčio prašymo motyvais, nes pareiškėjo teiginiai, kad buvusi žmona buvo išvežta į FST, paremti trečiųjų asmenų pasakojimu, o ne asmenine patirtimi, ir šios informacijos patikimumo nebuvo įmanoma patikrinti konvencinėmis priemonėmis. Pareiškėjo teiginiai, kad informaciją apie jo atžvilgiu vykdomą FST paiešką patvirtina jam siunčiami į namus pranešimai iš pašto, taip pat buvo tik jo paties subjektyvios prielaidos, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, nes iš pašto gauti pranešimai nepatvirtina jo teiginių, be to, pašto pranešimai nesuteikė galimybės objektyviai įvertinti atsiųstos korespondencijos turinio. Atsakovo nuomone, įvertinęs pareiškėjo vėlesniame prieglobsčio prašyme nurodytas aplinkybes ir palyginęs su pirmojo prašymo nagrinėjimo metu pateikta informacija, Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas nepateikė jokių naujų esminių motyvų, kurie nebuvo išnagrinėti priimant 2017 m. sprendimą ir dėl kurių reikia atlikti naują tyrimą bei vertinti, ar jie pagrindžia tarptautinės apsaugos prašymą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.Dėl FST daromo spaudimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog likvidavus įmonę, pareiškėjas negalėjo dirbti ar susipažinti su valstybiniuose užsakymuose vykdoma veikla, todėl jo galimybes rinkti informaciją laikė ribotomis. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nebeliko priežasčių, kodėl FST pareigūnai verstų pareiškėją bendradarbiauti. Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjo pasakojimo dalis dėl FST vykdomo baudžiamojo persekiojimo yra nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Teismas, įvertinęs pareiškėjo apklausų metu pateiktas faktines aplinkybes, kurios buvo įvertintos atsakovo ir patvirtintos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, palyginęs jas su aplinkybėmis, nurodytomis pateikiant vėlesnį 2018 m. kovo 20 d. prieglobsčio prašymą, konstatavo, kad Migracijos departamentas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas nepateikė jokių naujų esminių motyvų, kurie nebuvo išnagrinėti priimant 2017 m. sprendimą. Teismo vertinimu, pareiškėjo pasakojimas apie jo persekiojimą buvo analogiškas anksčiau 2016 m. spalio 7 d. pateiktam prašymui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (15/6-12)15PR-40 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo“, taip pat įpareigoti Migracijos departamentą nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Pareiškėjas A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.Pareiškėjas pažymi, jog FST daromos spaudimas yra tęstinis. Nepaisant to, kad jis jau seniai nedirba su slapta informacija, FST tokių kaip pareiškėjas asmenų nepalieka ramybėj niekada, todėl jis yra ir visada bus sekamas. Be to, FST daromas spaudimas yra vis dar vykdomas, t. y. FST nesiliauja sekti ir grasinti jam bei jo šeimos nariams. Vėlesnio 2018 m. kovo 20 d. prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes, pagrindžiančias jo baimę grįžti į Rusiją. Nepaisant to, jog kilmės valstybę jis paliko 2011 m., grėsmė jo sveikatai ir gyvybei dėl vykdomo FST persekiojimo yra reali ir išlikusi iki dabar. Atsižvelgiant į tai, kad šios aplinkybės yra priskiriamos naujiems esminiams motyvams, o nauji faktai, pareiškėjo nuomone, turėtų būti kartu vertinami su naujais duomenimis apie padėtį valstybėje. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tuos pačius argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių kitų naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos nagrinėjant pareiškėjo pirmąjį prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas nurodo, kad 2018 m. kovo 22 d. atliko pareiškėjo apklausą, kurios metu paprašė pareiškėjo patikslinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjas pateikė vėlesnį prieglobsčio prašymą. Tačiau pats pareiškėjas nurodė, kad savo prašymą motyvuoja tais pačiais motyvais, kurie buvo išdėstyti pirminiame 2016 m. spalio 7 d. prašyme. Papildomai nurodė aplinkybes, kurios tariamai turėjo patvirtinti, jog FST ir toliau jį persekioja – siekiant išsiaiškinti jo buvimo vietą, jo buvusi žmona buvo išvežta į FST, o į jo namus ateina pranešimai iš pašto, kad jis turi ateiti ir atsiimti jam adresuotą registruotą korespondenciją, kuri siunčiama iš Sankt Peterburgo ir Maskvos. Atsakovas pažymi, kad skirtumų tarp pirmojo ir vėlesnio prieglobsčio prašymo pareiškėjas nenurodė, o kalbėdamas apie kilmės valstybėje jam kylančias grėsmes, pasakojo apie tas pačias aplinkybes, kurios buvo nurodytos pirmajame prašyme. Pareiškėjo vėlesniame prieglobsčio prašyme nurodytos aplinkybės nelaikytinos esminiais prieglobsčio prašymo motyvais, kadangi pareiškėjo teiginiai, kad buvusi žmona buvo išvežta į FST, paremti trečiųjų asmenų pasakojimu, o ne asmenine patirtimi, ir šios informacijos patikimumo neįmanoma patikrinti konvencinėmis priemonėmis. Pareiškėjo teiginiai, kad informaciją apie jo atžvilgiu vykdomą FST paiešką patvirtina jam siunčiami pranešimai iš pašto, atsakovas laiko jo paties subjektyviomis prielaidomis, nepagrįstomis jokiais objektyviais įrodymais. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo vėlesniame prieglobsčio prašyme nurodytas aplinkybes ir palyginęs su pirmojo prašymo nagrinėjimo metu pateikta informacija, nustatė, jog pareiškėjas nepateikė Migracijos departamentui jokių naujų esminių motyvų, kurie nebuvo išnagrinėti priimant Migracijos departamento 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą atsisakyti suteikti pareiškėjui prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pažymi, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis tiek teisės aktų normomis, tiek faktine bylos medžiaga, taip pat ir paties pareiškėjo paaiškinimais, todėl, vien tai, kad jis nesutinka su priimtu Sprendimu nesudaro, pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo A. R. skundo reikalavimas panaikinti Migracijos departamento 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. (15/6-12)15PR-40 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjimo“, teisėtumas ir pagrįstumas.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo 2018 m. kovo 20 d. prašyme suteikti prieglobstį nurodytas aplinkybes, apklausų duomenis, pareiškėjo išsakytus argumentus ir nurodytus faktus, nustatė, kad ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad 2018 m. kovo 30 d. prašyme jis nurodė naujas aplinkybes, kurių pagrindu jam turėtų būti suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 77 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuomet Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį yra nenagrinėjamas. Vienas iš nustatytų pagrindų yra tuomet, kai prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų (Įstatymo 77 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pirminiame 2016 m. spalio 7 d. prašyme dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nurodė, kad jo gyvybei gresia realus pavojus, kadangi FST jam grasina ir gąsdina įvairiais būdais, siekia įkalbėti jį bendradarbiauti. Vėlesniame 2018 m. kovo 20 d. prašyme pareiškėjas pažymėjo, jog FST toliau jį ir jo šeimą persekioja. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjo prašymuose išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas paskesniame prašyme suteikti prieglobstį nepateikė naujų esminių motyvų, kurie nebūtų buvę išnagrinėti priimant 2017 m. sprendimą. Pareiškėjas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pažymi, jog sprendimas yra neteisėtas, išsamiai neištirtos aplinkybės ir įrodymai buvo vertinami pernelyg formaliai. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms taikytiną teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija tokiam pareiškėjo vertinimui nepritaria ir nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2018 m. kovo 22 d. pareiškėjas buvo apklaustas. Apklausos metu jis nenurodė jokių papildomų aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos esminėmis. Pareiškėjo nurodyti faktai neįrodyti, todėl jais remtis nebuvo pagrindo. Pareiškėjas iš esmės rėmėsi pirmajame prašyme nurodytais faktais ir argumentais, todėl buvo pagrindas taikyti Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir pareiškėjo paskesnio prašymo nenagrinėti. Teisėjų kolegijos nuomone, Migracijos departamentas tinkamai atliko pareigą patikrinti naujų aplinkybių atsiradimą, pagrįstai vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos iš esmės pasikeitusiomis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paskesniame pareiškėjo prieglobsčio prašyme nurodytas aplinkybes, bylos medžiagą bei pareiškėjo individualią situaciją, sutinka tiek su skundžiamame atsakovo Sprendime pateiktais, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais ir padarytomis išvadomis dėl pareiškėjo nurodytų naujų aplinkybių. Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, jų nebekartoja, jomis remiasi bei tvirtina apskųstą 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. R. (A. R.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.