Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-454-350/2010

Teisėjas Donatas Jatužis Teisminio proceso Nr. 1-50-2-00227-2009-0

2010 m. spalio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: dėl 2009-07-10 viešosios tvarkos pažeidimo laisvės atėmimu vieneriems metams, dėl 2009-10-18 viešosios tvarkos pažeidimo laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, dėl 2009-12-11 viešosios tvarkos pažeidimo laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnes bausmes ir paskirta galutinė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Priteista iš J. J. 2500 Lt neturtinės žalos D. D. ir 900 Lt turtinės žalos D. D. įmonei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 10 d., apie 03 val. 40 min., viešoje vietoje, klubo „(duomenys neskelbtini) “ fojė patalpose, esančiose Panevėžyj, (duomenys neskelbtini) , tyčia, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: papurškė cheminių dujų D. D. į veidą, tuo jam padarydamas cheminį akių junginių sudirginimą, taip nežymiai sutrikdydamas D. D. sveikatą.

Be to, jis 2009 m. spalio 18 d., laikotarpyje nuo 14 val. iki 15. 30 val. viešoje vietoje, „(duomenys neskelbtini) “ patalpose, esančiose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , tyčia, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: plūdosi necenzūriniais žodžiais, grasino, kad mes kėdę, metė metalinę monetą G. B. į krūtinę, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą, po to, išėjęs į lauką ir būdamas prie kazino įėjimo durų, papurškė ašarinių dujų A. B. į veidą, tuo padarydamas cheminį akių junginių sudirginimą, taip nežymiai sutrikdė A. B. sveikatą.

Be to, jis 2009 m. gruodžio 11 d. apie 02 val. 16 min., viešoje vietoje, prie klubo „(duomenys neskelbtini) “, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: metė tris butelius į D. D. įmonės klubo „(duomenys neskelbtini) “ langą ir jį sudaužė, tuo padarydamas 900 Lt turtinę žalą.

Liudytojos A. Ž. ir B. S. buvo suinteresuotos duoti neobjektyvius parodymus apie 2009-12-11 įvykį, nes dirba D. D. įmonėje, o pastarasis jį apkalba, siekdamas apeliantui kuo griežtesnės bausmės dėl ankstesnio konflikto jo naktiniame klube. A. Ž. parodymai teisme ir papildomoje apklausoje ikiteisminiame tyrime melagingi, prieštarauja pirminiams parodymams, kuomet ji teigė nemačiusi kas išdaužė klubo langus. Tačiau vėliau, sukontaktavusi su D. D. ir kolegėmis ėmė teigti, kad langą išdaužė apeliantas.

Liudytojos B. S. parodymai taip pat kelia abejones, nes neaišku, kaip ji stovėdama ant laiptų klube, galėjo aiškiai matyti asmenis esančius lauke prie durų, nors buvo tamsus paros metas, klubo teritorija apšviesta tik dalinai, o asmuo išdaužęs langą dar buvo užsidėjęs kapišoną.

Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas 2009-12-11 įvykis taip pat nepatvirtina, kad būtent apeliantas išdaužė angą. Įraše asmens, išdaužusio langą, veido nesimato, nes jis buvo su kapišonu, kuris tik trumpam buvo nukritęs. Be to, asmuo dėvėjo pilką striukę, kokios apeliantas niekada neturėjo, ką patvirtino ir liudytoja D. K. (apelianto motina).

Nuosprendyje nepagrįstai remiamasi įvykio metu klube dirbusio apsaugininko "R" nuomone, kad langą išdaužė apeliantas, tačiau šis asmuo byloje nėra apklaustas. Nepaisant to, teismas laikė, jog vaizdo įrašas patvirtina, kad apsaugos darbuotojas galėjo aiškiai įsidėmėti langą išdaužusį asmenį, V. D., tiek B. S. patvirtinti, kad tai buvo apeliantas, kas rodo, jog teismas neįsitikinęs minimų liudytojų parodymų objektyvumu.

Iš šių duomenų matyti, kad nėra neginčytinų įrodymų, kad klubo langą išdaužė būtent apeliantas, todėl visos abejonės turi būti vertintinos kaltinamojo naudai, nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Teigia, kad dėl 2009-07-10, 2009-10-18, viešosios tvarkos pažeidimų prisipažino viso proceso metu, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau teismas dėl 2009-07-10 veikos jo prisipažinimo nepagrįstai nelaikė nuoširdžiu vien dėl to, kad jis nukentėjusiojo D. D. neatsiprašė.

Dėl 2009-07-10, 2009-10-18 įvykių prisipažino, nurodė visas aplinkybes, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, todėl tai turėjo būti vertintina atsakomybe lengvinančia aplinkybe ( BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Mano, jog teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad jis nusikalstamomis veikomis pažeidė viešąją tvarką, nežymiai sutrikdė asmenų sveikatą, o ne kėsinosi į pavojingiausią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – gyvybę. Neatsižvelgė, kad apeliantas anksčiau paskirtą bausmę atlikęs, nuo 2010-04-02, pradėjo dirbti. Tokiu būdu laisvės atėmimo bausmė atimtų galimybę užsidirbti ir atlyginti priteistą civilinį ieškinį.

Teismas neįvertino, kad nenustatyta nei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o akcentavo tik padarytos veikos pavojingumo laipsnį bei jo ankstesnį teistumą ir paskyrė per griežtas savo rūšimi ir dydžiu laisvės atėmimo bausmes.

Teigia, kad dėl LR BK 56 str. 1 d. nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą recidyvistui, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, recidyvistui skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Todėl mano, kad atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir siekiant įgyvendinti bausmės tikslus ir paskirtį, teisingumo principą, šiuo konkrečiu atveju, yra pakankamas pagrindas jam skirti švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimas, arba švelninti paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras –atmesti

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis skunde prašo išteisinti jį dėl 2009-12-11 viešosios tvarkos pažeidimo epizodo, dėl kitų dviejų epizodų skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, arba paskirtas bausmes švelninti, todėl skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiais klausimais ir kitų bylos aplinkybių išsamiau neanalizuoja.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2009-12-11

Apeliantas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė kaltę dėl 2009-12-11 viešosios tvarkos pažeidimo klube „(duomenys neskelbtini) “. Nurodė, kad klube nesilanko nuo 2009 m. vasaros, po kilusio konflikto su klubo savininku D. D..

Teismas, pripažindamas J. J. kaltu šio nusikaltimo padarymu, jo kaltę grindė liudytojų D. D., A. Ž., V. D. ir B. S. parodymais bei CD vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas įvykis.

Liudytojas D. D. parodė, kad 2009-12-11 įvykio metu buvo ligoninėje, kur iš klubo darbuotojų ir sužinojo apie įvykį. Jam buvo pasakyta, kad stiklą išdaužė J. „Nors labai aiškiai ir nesimatė“ bet liudytojui „iš filmuotos medžiagos atrodė“, kad tai buvo J. J., kurį liudytojas žino kaip vasarą į jį klube purškusį chemines dujas.

Liudytoja A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio ji nematė, apie jį jai papasakojo V. D., nurodžiusi, kad stiklą išdaužė „ tas pats žmogus, kuris buvo apipurškęs direktorių dujomis“. Taip pat ši liudytoja parodė, kad įvykio metu B. S. buvo antrame aukšte.

Liudytoja V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji matė, kad „kaltinamasis sviedė butelius“. Įvykio metu šį asmenį ji matė pirmą kartą, atpažino jį, kai trumpam nuo jo galvos buvo nukritęs kapišonas.

Pagarsinus šios liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad pirmus parodymus davė būdama susijaudinusi, todėl pasakė, kad nepažįsta išdaužusio stiklą asmens. Vėliau peržiūrėjo vaizdo įrašą ir su kolegomis nutarė, kad tai buvo J. Jo vardą sužinojo iš apsaugos darbuotojo, nes girdėjo, kaip pastarasis tai pasakė A. Ž. pastarajai pasakodamas apie įvykį.

Liudytoja B. S. parodė, kad būdama ant laiptų tarp pirmo ir antro aukštų, kad stiklą, mesdamas du butelius, išdaužė tas pats asmuo, kuris vasarą direktoriui purškė dujas.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad įvykio vaizdo įraše užfiksuoto asmens veido bruožų nesimato ir pagal juos jo atpažinti negalima, nurodant, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo „yra panašaus kūno sudėjimo ir tamsių plaukų, kaip ir kaltinamasis“.

Įvertinęs visas šias bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra neginčytinai įrodyta, kad klubo „(duomenys neskelbtini) “ durų stiklą išdaužė butent apeliantas.

Pats J. J. viso proceso metu neigė išdaužęs klubo durų stiklą, teigė, kad įvykio metu buvo namuose, pilkos spalvos striukės, kokia vilkintis užfiksuotas butelius metęs asmuo, neturi. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja D. K..

Liudytojas D. D. įvykio nematė, teigia, kad J. J. atpažino iš vaizdo įrašo, nors pagal jį objektyviai jokių ten užfiksuoto asmens individualių požymių nesimato. Kolegija, vertindama pastarojo liudytojo parodymus, atkreipia dėmesį, kad tarp jo ir apelianto yra nusistovėję priešiški santykiai, todėl D. D. parodymų negalima laikyti objektyviais.

A. Ž. parodymai J. J. kaltės padarius veiką taip pat nepatvirtina, nes ji pati įvykio tiesiogiai nematė, apie tai, kad klubo durų stiklą išdaužė būtent apeliantas, ji sužinojusi iš V. D., nors pastaroji teigia, kad apie įvykį A. Ž. papasakojo apsaugos darbuotojas, kuris tada ir pavadino stiklą išdaužusį asmenį J.

Taip pat nėra pagrindo liudytojos V. D. parodymų laikyti patikimais, nes ši liudytoja pirmos apklausos metu nurodė, kad aplamai nematė, kas ir kaip išdaužė stiklą, kad nė vieno iš lauke buvusių asmenų atpažinti negali, papildomos apklausos metu nurodė, kad stiklą išdaužė asmuo vardu J, kad atpažino jį iš veido bruožų – tamsaus gymio, storos apatinės lūpos, kad įsidėmėjo jo veidą, kai pastarasis pasilenkė pasiimti dar vieno butelio ir metė jį į stiklą. Tuo tarpu teisme parodė, kad jog butelį metė J, nusprendė su kolegomis peržiūrėjusi vaizdo įrašą. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apeliantą kaip asmenį išdaužusį stiklą įvardino ne tą pačią dieną, kai buvo įvykis, kaip nurodyta nuosprendyje, o tai padarė lygiai po mėnesio-2010-01-11.

Taip pat nėra pagrindo laikyti patikimais ir liudytojos B. S. parodymų. Ši liudytoja ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tik po to, kai buvo apklaustas liudytojas D. D.- praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio, nors policijos darbuotojai į įvykio vietą atvyko iš karto po jo ir ten apklausė V. D. bei A. Ž., tačiau įvykį mačiusi B. S. apklausta nebuvo. Be to, A. Ž. parodė, kad įvykio metu V. S. buvo antrame pastato aukšte.

Be to, vertinant šių liudytojų parodymus, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad jos visos yra D. D. įmonės darbuotojos.

Be to, vertinant liudytojų V. D. ir A. Ž. parodymus atkreiptinas dėmesys į šaltinį, iš kurio jos sužinojo, kad stiklą išdaužė apeliantas- įvykio metu įvykio vietoje buvusį apsaugos darbuotoją, kuris nebuvo nustatytas ir byloje nėra apklaustas. Šios abi liudytojos nurodė, kad minėtas asmuo klube dirbo vienintelį kartą, todėl neaišku, iš kur jis pažinojo J. J. ir, juo labiau, iš kur jam šis asmuo buvo žinomas kaip anksčiau konfliktavęs su D. D..

Tokiu būdu, iš aptartų įrodymų matyti, kad nėra neginčijamų duomenų, jog klubo „(duomenys neskelbtini) “ durų stiklą išdaužė būtent apeliantas.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas spėjimais ir prielaidomis. Neginčijamų J. J. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodymų byloje nėra, todėl nuosprendžio dalis dėl J. J. nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. dėl 2009-12-11 epizodo naikintina ir jis išteisintinas neįrodžius jo dalyvavimo darant šią nusikalstamą veiką (BPK 326 str. 4 d. 329 str. 1 p.). D. D. civilinis ieškinys atmestinas (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Dėl bausmių už kitas nusikalstamas veikas

Apeliantas neneigia 2009-07-10 ir 2009-10-18 įvykdęs veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., tačiau mano, kad dėl šių nusikaltimų nuteistas per griežtomis bausmėmis.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., sankcija nustato, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 56 str. 1 d. taisyklė numato, jog asmeniui, kuriam teistumas neišnykęs ar įstatymų nustatyta tvarka yra nepanaikintas, t.y., recidyvistui, jei jis padaro tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. J. J. nusikalto būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus neišnykus teistumui, todėl nusikalto būdamas recidyvistas. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas penktą kartą (du kartus už analogiškas veikas), du kartus baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą. Tai rodo, jog J. J. reikiamų išvadų dėl jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės jam skirtos pagrįstai.

Apeliantas skunde teigia, kad dėl 2009-07-10 ir 2009-10-18 epizodų jis prisipažino, nurodė visas jam žinomas bylos aplinkybes ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, tačiau teismas dėl 2009-07-10 veikos jo prisipažinimo nelaikė nuoširdžiu tik todėl, kad jis neatsiprašė nukentėjusiojo. Šie jo teiginiai nepagrįsti.

Dėl 2009-10-18 viešosios tvarkos pažeidimo epizodo apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgdamas į tai, teismas jo prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę į tai atsižvelgė skirdamas bausmę.

Nors apeliantas neneigė kaltės dėl 2009-07-10 viešosios tvarkos trikdymo, davė parodymus apie veikos aplinkybes, tačiau nurodė, kad šiai veikai jį išprovokavo nukentėjęs, neleisdamas jo įeiti į klubą. Dėl padarytos veikos nukentėjusiojo jis neatsiprašė. Įvertinus šias aplinkybes nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog J,J nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, jo gailėjimasis yra formalaus pobūdžio, jis savo poelgio neigiamai nevertina, dėl konflikto kaltu laikydamas nukentėjusįjį, todėl nėra pagrindo jo prisipažinimo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę.

Teismas, nustatydamas bausmės trukmę apeliantui, atsižvelgė į visumą BK 54 str. 2 d. numatytų padarytą veiką bei apelianto asmenybę apibūdinančių aplinkybių. Atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas penktą kartą, padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, tyčinės, padarytos iš chuliganiškų paskatų, į jo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių santykį ir skyrė laisvės atėmimo bausmes sankcijos ribose – už 2009-07-10 epizodą paskirta bausmė artima BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, o už 2009-10-18 artimesnė galimam laisvės atėmimo bausmės minimumui.

Tokiu būdu nėra pagrindo laikyti, kad paskirtos bausmės savo rūšimi ar trukme yra per griežtos, švelninti jas nėra jokio pagrindo.

Už šias veikas skirdama subendrintą bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad šie apelianto padaryti nusikaltimai yra vienarūšiai, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas bausmes jau buvo subendrinęs apeliantui palankiausiu galimu bendrinimo būdu- iš dalies jas sudedant, todėl, prie griežčiausios- už 2009-07-10 nusikaltimą- paskirtos bausmės pridedama bausmės už kitą- 2009-10-18- nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, atitinkanti minimalų galimą paskirti už atskirą nusikaltimą šios bausmės rūšies dydį- tris mėnesius.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 2 p., 329 str. 1 p.,

Nuspre n d ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl J. J. nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2009-12-11 ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį : J. J. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes už 2009-07-10 ir 2009-10-18 viešosios tvarkos pažeidimo epizodus subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėjus švelnesnės bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. D. individualios įmonės civilinį ieškinį dėl 900 litų turtinės žalos atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.