Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui R. P., jo atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

nukentėjusiajam D. J., jo atstovams advokatui Vytautui Blažaičiui, advokato padėjėjui Žilvinui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2016-01-27 nutarimo Nr. 40N-49682137-16 panaikinimo, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas M. T. 2016-01-27 R. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį, kuriame nurodė, kad R. P. 2016-01-22 21.26 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Frontera, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam automobiliui „BMW 320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė; po susidūrimo automobilis „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į stovėjusį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, o automobilis „BMW 320 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW „Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei juos apgadino. Be to, R. P. pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą (3- 4 b. l.).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas M. T. 2016-01-27 priėmė nutarimą Nr. 40N-49682137-16, pagal kurį R. P. nubaustas dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymo ir jam paskirta subendrinta 40 Eur bauda (5-7 b. l.).

2016-02-22 Šiaulių apylinkės teisme gautas R. P. skundas dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde (43-45 b. l.) pareiškėjas paaiškino, kad pareigūnas, nagrinėjęs šią bylą, rėmėsi vien tik savo vidiniu įsitikinimu, nepagrįstu jokiais objektyviais faktiniais duomenimis, kadangi protokole nurodė nesant jokių įrodymų, objektyvių duomenų. Pareigūnas, nagrinėjęs bylą, neanalizavo eismo įvykio vietos schemos, nutarime nepagrįstai nurodė, jog R. P. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo baustas administracine nuobauda. Analizuojant eismo įvykio schemą matyti, jog joje nėra pažymėtas transporto priemonių susidūrimo taškas, tačiau pažymėti automobiliai, esantys po eismo įvykio. Iš schemos matyti, jog eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės „Opel Frontera“ ir BMW 320 D viena nuo kitos nutolusios daugiau nei 34 metu atstumu, kas objektyviai kelia abejonę dėl BMW 320 D buvusio greičio eismo įvykio metu. Manytina, jog specialistas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į BMW 320 D vairuotojo D. J. padarytus KET pažeidimus, o būtent 9 punktą, 127 punktą. R. P. savo paaiškinime nurodė, jog BMW 320 D į jo vairuojamą transporto priemonę „Opel Frontera“ trenkėsi važiuodamas dideliu greičiu, po ko jo transporto priemonė slydo apie 1 metrą, o BMW 320 D nuo galimo susidūrimo taško nuslydo dar 34 metrus, prieš tai apgadindamas dar dvi transporto priemones, todėl kyla pagrįstos abejonės dėl priežastinio ryšio ir techniniu požiūriu buvusio eismo įvykio. Minėtų aplinkybių specialistas neanalizavo, neskyrė užduoties eismo įvykio sąlyga nustatyti, o vienasmeniškai priėmė niekuo nepagrįstą sprendimą. Nesant eismo įvykio vietoje pažymėtam susidūrimo taškui, nėra galimybės nustatyti, ar „Opel Frontera“ buvo išvažiavęs į kairės pusės juostą (nes, pasak BMW vairuotojo, ten įvykio transporto priemonių susidūrimas) ir taip sudarė kliūtį BMW 320 D. M. to, kaip matyti iš R. P. paaiškinimo, jis judėjo lėtai tiesiai ir jau buvo aplenkęs šalikelėje stovinčią kitą transporto priemonę (kas matyti iš eismo įvykio vietos schemos), todėl visiškai akivaizdu, jog priešingai nei konstatuoja specialistas, R. P. nekeisdamas krypties judėjo mažiausiai 5 metrus savo kelio dalyje, o iš paskos važiavęs dideliu greičiu ir nesilaikydamas saugaus atstumo BMW 320 D vairuotojas sukėlė eismo įvykį. Be to, nutarime nurodyta, kad jog R. P. pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo baustas administracine nuobauda. Iš prie medžiagos prijungtos pažymos apie asmens baustumą matyti, jog R. P. 2015 m. rugpjūčio 19 d. 17.00 val. vairavo transporto priemonę neužsisegęs saugaus diržo, tačiau medžiagoje nėra duomenų apie padarytą jo kitą pažeidimą, susijusį su eismo įvykiu ar negaliojančio pažymėjimo pateikimo. Prisipažino tik dėl to, jog jo vairuotojo pažymėjimas eismo įvykio metu negaliojo, tačiau visada neigė, jog sukėlęs eismo įvykį, nes į jo vairuojamą ir tiesiai važiuojančią transporto priemonę trenkėsi iš galo dideliu greičiu D. J. vairuojamas BMW 320 D. Šiuo atveju pareigūno vidinis įsitikinimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi yra paremtas be pilnutinio, išsamaus bei pilno visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimo, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, todėl, R. P. manymu, 2016-01-27 priimtas nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, kadangi byloje reikalinga paskirti užduoti eismo įvykio mechanizmui nustatyti.

Teismo posėdyje R. P. skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad kaltu dėl vairuotojo pažymėjimo neturėjimo pripažįsta ir gailisi. Tą dieną V. gatvėje už perėjos sustojo išleisti keleivį. Paleidus keleivį, rodydamas posūkio signalą, neišjungęs šviesų, įvažiavo į dešinės pusės kelio juostą lenkdamas automobilį „Rover“. Išvažiavęs posūkį rodė. Važiavo dešinėje kelio juostoje, prisispaudęs prie šalyje esančių automobilių ir pavažiavus 5 metrus į jo vairuojamą automobilį trenkėsi BMW vairuotojas, į kairės pusės priekinį ratą, sparną. Pats nežino, kodėl įvyko avarija, gal BMW vairuotojas galvojo, kad netilps tarp jo ir stovinčių automobilių. Automobilio BMW nepastebėjo. Prieš išvažiuojant jo vairuojamą automobilį aplenkė vienas automobilis ir po jo iš karto gavo smūgį į kairės pusės ratą. Susidūrimo metu manevrą jau buvo atlikęs. Prieš susidūrimą važiavo 10 km/h greičiu. Leistinas greitis toje vietoje 50 km/h. Kitas vairuotojas važiavo 70 km/h greičiu. Tokį greitį vertina pagal sustojimą nuo susidūrimo vietos, jo automobilis pajudėjo apie 40 m. Po susidūrimo jo vairuojamas automobilis trenkėsi į kitus stovinčius automobilis. Kito automobilio žibintai nedegė, jis trenkėsi į automobilius ir sustojo. Kelias dviejų eismo juostų. Dešinėje pusėje galima statyti automobilius. Automobilis schemoje stovi nublokštas į dešinę pusę, o smūgis gautas daugiau iš kairės pusės. Jei būtų smūgis buvęs į galinį sparną, būtų nustūmę daugiau automobilį. Paties kliudytas kairys automobilio priekis, o kito automobilio - dešinys. Nežino, kodėl nukentėjusysis sako, kad veidrodėliai buvo apšalę. Nukentėjusiajam jį pamatyti sutrukdyti galėjo didelis greitis ar šalia stovintys automobiliai. Stovintys schemoje 4-as ir 5-as automobiliai buvo per daug įsikišę į kelio dalį. Vairuotojas pamatęs, kad jo automobilis netilps tarp 4-o ir 5-o automobilio ir trenkėsi. Su automobiliu važiavo apie pusvalandį ir veidrodėliai nebuvo apšalę. Toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, kelias yra vienos krypties. Kontaktas įvyko pirmoje kelio juostoje. Antra eismo juosta kažkas važiavo, automobilio markės negali pasakyti, nežiūrėjo. Kontakto metu antroje kelio juostoje automobilių nebuvo. BMW automobilis su jo vairuojamu automobiliu kontaktavo su dešinės pusės priekiniu žibintu, o su trečiu automobiliu - galiniu sparnu, kairės pusės. Kontaktas įvyko nuo smūgio į priekinį ratą, nuo ko atsitrenkė. Pats automobilio nestabdė, nes nebebuvo kur stabdyti. Kelio plotyje telpa 4-6 automobiliai. Prieš kontaktą jokio signalo nejuto. Įvykio dieną buvo apsiniaukę, slidu, asfaltas apsnigęs. Tarp perėjos ir 6-o automobilio buvo gal 7 m tarpas. Kuomet BMW automobilis trenkėsi į jo automobilį, nematė kas su vairuotoju įvyko, nematė, kad sprogo oro pagalvės. Priėjęs prie automobilio matė, kad pagalvės išsiskleidusios. Išvažiavo aplenkęs 6-ą automobilį, pavažiavo 6-7 m ir gavo smūgį į priekinį ratą.

Nukentėjusysis S. R. teisme parodė, kad abu vairuotojai – R. P. ir D. J. asmeniškai nepažįstami. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną apie dešimtą valandą paskambino iš policijos ir pasakė, kad išeitų į aikštelę, nes įvyko autoįvykis. Paties automobilis AUDI A6. Išėjęs matė, kad BMW stovėjo priekyje, stovėjo kitas automobilis, jo automobiliui buvo šiek tiek nubraukta. Pats įvykio nematė, nes tuo metu buvo namuose. Pareigūnai viską išmatavo ir vyko į komisariatą Purienų gatvėje, pasirašė dokumentus. Automobilis BMW nuo jo automobilio stovėjo jau pasibaigus aikštelei, ties įvažiavimu ar už įvažiavimo į kiemą.

Nukentėjusysis G. M. teisme parodė, kad vairuotojai nepažįstami. Jo automobilio savininkas - tėvas. Pats tą dieną atvažiavo žaisti biliardo. Žaidžiant žmonės šūktelėjo „eik žiūrėk, atsitrenkė į automobilį“. Išėjo į lauką, buvo pilna detalių, paklausė, ar kas paskambino į policiją, visi trūkčiojo pečiais. Paskambino 112, paprašė, kad atsiųstų ekipažą, paklausė, ar yra nukentėjusiųjų asmenų, atsakė, kad nematė. Žaidžiant biliardinėje buvo komentarai „išgirdome bumbtelėjimą“, bet pats bumbtelėjimo negirdėjo. Kadangi ten dideli langai, pamatė, kad automobiliai jau atsitrenkę. Išėję pamatė, kad dar keli automobiliai apgadinti. Dėl kaltės sunku komentuoti, mano, kad galima sakyti, kad ir vienas neatsargiai išvažiavo, ir kitas atlėkė. Automobilių kontaktas įvyko kuo arčiau dešinės pusės juostoje, arčiau stovinčių automobilių. Lygiagrečiai susigretinus pravažiuoti galimybė tikrai turėjo būti, o paskui buvo kitos sąlygos.

Nukentėjusysis D. J. teisme parodė, kad iki įvykio R. P. buvo nepažįstamas. Važiavo D. gatve antra juosta nekeisdamas krypties. Asfaltas buvo apledėjęs, padegtas suvažinėtu sniegu. Automobilio „Opel Frontera“ vairuotojas nerodydamas posūkio, be lempų, neįsitikino, kad yra saugu, keitė važiavimo kryptį ir įvažiavo į jo eismo juostą. Automobiliui „Opel Frontera“ trenkėsi į priekinį kairį ratą, priekinę dalį, atsimušė nuo jo ir kliudė kairėje esančius automobilius. Išlipus po eismo įvykio vairuotojas jo paklausė „iš kur tu atsiradai, aš tavęs nemačiau“. Pats atkreipė dėmesį, kad minėto automobilio langai iš vidaus buvo apšalę. Mano, kad paleido žmogų, kuris buvo išgėręs ir langai šiek tiek apšalo. Paties važiavimo greitis buvo 45 km/h, nes prieš susidūrimą pažiūrėjo į skydelį. Kitas automobilis judėjo 10-15 km/h. Mano, kad susidūrimas įvyko antroje kelio eismo juostoje, nes jis bandydamas išvažiuoti turėjo stipriai užsimesti ir išlindo į jo juostą ir taip trenkėsi. Kuomet išlindo automobilis „Opel Frontera“, buvo 5-7 m, pats pradėjo stabdyti. Pačiam tuo tarpu iššoko oro pagalvės ir nebejuto, kelioms sekundėms prarado sąmonę. Pamatė automobilį gatvėje būdamas viduryje sankryžos, buvo likę gal 5 m, nuo 5 iki 10 sekundžių. Automobilis važiavo į jo juostą, bet tiesiai nevažiavo. Negali pasakyti, kodėl 6-as automobilis nebuvo kliudytas, gal automobilis praslydo. Prieš susidūrimą automobilis „Opel Frontera“ buvo gal ties viduriu 6-o automobilio. Kelias buvo apšviestas, matomumas geras, buvo slidu. Automobilis „Opel Frontera“ išvažiavo dideliu lanku, nes jis stovėjo šalia 6-o automobilio ir reikėjo didelio kampo, kad išsuktų. Išvengti įvykio galimybių nebuvo, nes buvo per mažas atstumas ir nebuvo kur dėtis. Kelio plotis toje vietoje 9,3 m. Dviese kelyje turėjo tilpti. Kairėje kelio pusėje stovėjo automobiliai, jie buvo išlindę į kelią. Kitų automobilių, trukdančių pačiam, nebuvo. Jei būtų pasukęs į kairę, būtų atsitrenkęs į sustatytus automobilius. Kadangi važiavo tiesiai, atsitrenkė į automobilį „Opel Frontera“. Stovintys automobiliai kairėje pusėje buvo išlindę į kelią. Po kontakto automobilis „Opel Frontera“ pajudėjo į dešinę pusę 4-5 m, nes nuslydo ir judėjo į priekį. Smūgis įvyko ties stovinčio 6-o automobilio viduriu. Automobilis „Opel Frontera“ dar judėjo kairio posūkio kreive dalinai išlysdamas į jo juostą. Automobilio veidrodėlio nekliudė, nes automobilis aukštesnis nei jo, tad kliudė sparnu į ratą, tuomet iššovė pagalvės ir nepamena stabdymo aplinkybių.

Nukentėjusysis A. N. teisme parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra jo darbo vieta. Išgirdo garsą, o įvykį stebėjo per langą. Išėjęs pamatė, kad apgadintas ir jo automobilis. Paties įvykio nematė, todėl negali nieko komentuoti. Jo nuomone, automobilis „Opel Frontera“ nedavė kelio automobiliui „BMW“. Po eismo įvykio automobilį „BMW“ matė, buvo išniręs kairės pusės ratas. Mano, kad buvo per didelis greitis ir apšalęs kelias, po susidūrimo galėjo būti slydimas. Automobilis po susidūrimo tiek galėjo nuslysti dėl plikledžio.

Liudytoja M. P. teisme parodė, kad asmenis, esančius teismo posėdžių salėje, žino iš matymo, bendravo dėl įvykio. Vienas automobilis stovėjo gatvės krašte, o kitas pravažinėjo. Mano, kad dėl įvykio 50 ant 50 yra abiejų kaltė. Greičio fakto nustatyti negali, lygiai taip pat, kad kitas automobilis buvo įsikišęs ir negali pasakyti, ar jis buvo įsitikinęs, kad važiuoti saugu. Abi pusės nesiėmė saugių veiksmų, kad užtikrinti eismo saugumą. Daugiau bendravo su kolega M. M.. Vairuotojai dėl kaltės įvykio vietoje nesutarė. Automobilius apžiūrėjo, langų ar veidrodėlių užšalimo nepamena. Automobilis „BMW“ buvo daugiau apgadintas, automobilis „Opel Frontera“ - minimaliai. Įvykio schemą braižė M. M.. Važiuojama dalis yra 2 juostų, bet vienoje pusėje stovi automobiliai, o kitoje pusėje - taip pat. Vietos nėra daug. Stabdymo kelio ant asfalto nematė. Stabdymo kaip ir nebuvo. Buvo slidu. Ar kelias buvo apsnigęs, nepamena.

Liudytojas M. M. teisme parodė, kad vairuotojų asmeniškai nepažįsta. Atvyko į eismo įvykio vietą, pradėjus aiškintis įvykio aplinkybes nei vienas, nei kitas vairuotojas negalėjo nurodyti konkrečių aplinkybių. Automobilio „BMW“ vairuotojas aiškino, kad jis važiavo tiesiai ir kad jam užsuko. Paklausus kodėl nestabdė, atsakė, jog tikėjosi, kad pravažiuos. Kitas vairuotojas sakė „aš nemačiau atvažiuojančio automobilio, tik išvažiavęs pajutau smūgį, gal jis greitai atvažiavo“. Abu negalėjo paaiškinti kaip nutiko, kad buvo apgadinta tiek daug automobilių. Kadangi tiesos kas kaltas ar nekaltas pagal vairuotojus negalėjo nustatyti, matavo, braižė ir sudarė schemą bei apklausė kitus vairuotojus, kas galėjo įvykį matyti papildomai. Buvo priėjęs liudytojas, kuris buvo prie parduotuvės, bet jis paaiškino, kad nieko nematė, tik girdėjo susidūrimą, tai kitų liudytojų, kas būtų matę eismo įvykį, nebuvo. Kadangi buvo apsnigtas kelias, eismo juostos nelabai buvo galima įžiūrėti, buvo žiūrima pagal automobilių išsidėstymą. Kelias yra dviejų juostų, bet pirmoje juostoje sniego pusnys, šaligatvis apšalęs ir automobiliai išsikišę į gatvę. Vasarą gal būtų galima juos daugiau pastumti į priekį ir būtų platesnė važiuojamoji dalis. Sniegas nenuvalytas, kelias ties ta vieta kaip ir susiaurėjęs. Pačios susidūrimo vietos nebuvo įmanoma nustatyti matuojant, nes po susidūrimo vienas automobilis buvo labai toli, o kitas gan pasistūmęs. Kad būtų tiksliai galima nustatyti pagal šukes, bet to nesimatė. Reikia vadovautis tuo, kad būtų pilnai prisnigę ir nesimatytų nei vienos juostos ir kiek tuo metu telpa automobilių, tuo metu tiek juostų ir buvo, tas tarpas tarp automobilių buvo kaip viena juosta. Automobilis „Opel Frontera“ buvo išvažiavęs, prieš jį buvo kitas automobilis, tuomet turėjo įvykti susidūrimas. Jei jau buvo išvažiavęs, reiškia, kad jo automobilis turėjo būti kampu, kad taip atsitrenktų į jį. Vairuotojas aiškino, kad kitas automobilis važiavo dideliu greičiu ir atsitrenkė į priekinį ratą, bet mano, kad važiuojant dideliu greičiu į ratą neatsitrenksi, lėtai važiuojant gali užsukti, bet dideliu greičiu turi būti kampas. Prieš stovintį automobilį, kurį aplenkė „Opel Frontera“, nebuvo didelis tarpas. Jei automobilis būtų važiavęs tiesiai, nekeitęs krypties, jam būtų atsitrenkęs į šoną ar galą, reiškia, kad jis turėjo keisti kryptį. Jis važiavo pro 6-ą automobilį. Iš paskos važiavęs automobilis galėjo matyti, kad automobilis išvažiuoja, kaip vairuotojas sakė „aš galvojau, kad per tarpą pilnai pravažiuosiu“. Buvo susiaurėjimas, automobiliai iš abiejų pusės galėjo būti kliūtis, bet automobilius atvažiuojantis vairuotojas turėjo matyti. Apšvietimas toje vietoje geras. Kontakto metu automobilis „Opel Frontera“ turėjo būti kampu, nes kitu atveju kaip galėjo atsirasti toks apgadinimas neatsiradus kitiems apgadinimams. Dažniausiai susidūrimo tašką nustato pagal šukes ar vairuotojų parodymus. Šiuo atveju nei vienas vairuotojas to nurodyti negalėjo. Mano, kad yra kalti abu vairuotojai, bet kažkuris visą laiką yra kaltesnis, kažkuris darė manevrą, o manevrą darė automobilis „Opel Frontera“, gal darė neįsitikinęs, kad tai saugu.

Liudytojas M. T. teisme parodė, kad vairuotojai žinomi tik dėl bylos. Surašė protokolą ir priėmė nutarimą. Mano, kad kaltas automobilio „Opel Frontera“ vairuotojas, nes, keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio tiesiai važiuojančiam automobiliui, su juo susidūrė. Duomenų apie greitį nėra, sunku jį vertinti. Kelias yra vienos krypties, automobilių buvo vienoje ir kitoje kelio krašto pusėje. Susidūrimas įvyko įvažiuojant arčiau dešinės pusės. Kontaktas pagal schemą įvyko prieš 6-ą automobilį, nes nuotraukoje lyg yra provėžos, kaip važiuota ir nusukta. Mano, kad ten buvo smūgio vieta, po to smūgis pakreipė automobilį. Priimant nutarimą atsižvelgia į visas aplinkybes, paaiškinimus, nuotraukas, schemas, pareigūnų tarnybinius pranešimus. Mano, kad automobilis važiavo keisdamas kryptį. Iš pradžių vairuotojas suko į kairę ir įvykis įvyko sukant ir važiuojant, norint automobilį ištiesinti tiesiai. Mano, kad eismo įvykis įvyko neaplenkus automobilio „Rover“, nes transporto priemonės judėjo. Smūgis įvyko judant. Automobilių buvo kairėje ir dešinėje, jei nebūtų sustatytų automobilių, galbūt atvažiuojantis vairuotojas būtų galėjęs pasukti į kairę. Mano, kad greitis nebuvo didelis, nes kelio danga buvo apsnigta.

Specialistas Ernestas Grigelis teisme paaiškino, kad vairuotojai asmeniškai nepažįstami. Kiek pažiūrėjo įvykio medžiagą, šiuo metu nieko negali pasakyti, mano, kad reikėtų skirti eismo įvykio ekspertizę.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-07-15 ekspertizės akte Nr. 11-833(16) nurodytos išvados:

1. Eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilio „Opel Frontera“ vairuotojas R. P. pajudėjęs iš sustojimo prie važiuojamosios dalies dešiniojo krašto vietos rikiavosi į kairę, apvažiuodamas priekyje stovėjusius automobilius. Persirikiavimo manevro paskutinėje fazėje, kuomet automobilio priekiniai ratai buvo pasukti į dešinę tiesinant jo judėjimą, į priekinio kairiojo rato užpakalinę dalį priekiniu dešiniuoju ratu trenkėsi iš paskos priartėjęs automobilis „BMW 320D“, vairuojamas D. J. (transporto priemonių išsidėstymas susidūrimo metu grafiškai pavaizduotas 8 pav.). Automobilio „BMW 320D“ greitis prieš pat susidūrimą, tikėtina, buvo apie 50 km/h, o automobilio „Opel Frontera“, tikėtina, - apie 14 km/h. Dėl susidūrimo su automobiliu „BMW 320D“ automobilis „Opel Frontera“ sukosi horizontalioje plokštumoje pagal laikrodžio rodyklę, dėl ko priekinės dalies dešine puse trenkėsi į važiuojamosios dalies dešinėje pusėje stovėjusio automobilio „Peugeot 307“ užpakalinį kairįjį kampą, kiek pastumdamas šį automobilį į priekį bei pasukdamas prieš laikrodžio rodyklę. Automobilis „BMW 320D“ po susisūrimo su automobiliu „Opel Frontera“ kairiuoju šonu kliudė kairėje pusėje stovėjusių automobilių „VW Sharan“ ir „Audi A6 Avant“ užpakalinius dešiniuosius kampus. Po kontakto su stovėjusiais automobiliais automobilis „BMW 320D“ buvo sustabdytas kairėje kelio pusėje.

2. Automobilis „BMW 320D“ priekinio dešiniojo rato priekine dalimi trenkėsi į automobilio „Opel Frontera“ priekinio kairiojo rato užpakalinę dalį.

3. Automobilių „BMW 320D“ ir „Opel Frontera“ tikėtina susidūrimo vieta buvo nustatyta pagal įvykio vietos fotografijose matomą informaciją (žr. tyrimą).

4. Nėra pagrindo teigti, kad kelio sąlygos turėjo įtakos eismo įvykio kilimui.

5. Iškilus grėsmei eismo saugumui - priekyje buvusio automobilio „Opel Frontera“ vairuotojui R. P., pradėjus rikiuotis į kairę - automobilio „BMW 320D“ vairuotojas D. J. privalėjo stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. Tikėtina, kad D. J. laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio „BMW 320D“, kai priekyje buvusio automobilio „Opel Frontera“ vairuotojas R. P. persirikiuodamas sudarė jam kliūtį.

6. Automobilio „Opel Frontera“ vairuotojo R. P. veiksmai, - persirikiuodamas nedavė kelio iš paskos prie jo artėjusiam automobiliui „BMW 320D“, vairuojamam D. J. - techniniu požiūriu turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui.

8. Tikėtina, kad D. J., važiuodamas apie 50 km /h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Opel frontera“, vairuojamu R. P., laiku stabdydamas savo vairuojamą automobilį „BMW 320D“.

9. Tikėtinos automobilių „BMW 320D“ ir „Opel Frontera“ padėtys susidūrimo metu grafiškai pavaizduotos 8 pav.

11. Įvykio vietoje likusios laisvos važiuojamosios dalies nepakako saugiam automobilių „BMW 320D“ ir „Opel Frontera“ pravažiavimui vienas šalia kito (žr. tyrimą).

13. Tikėtina, kad D. J. laiku nestabdė savo variuojamo automobilio „BMW 320D“, kai priekyje buvusio automobilio „Opel Frontera“ vairuotojas R. P. persirikiuodamas sudarė jam kliūtį, kas techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

14. Automobilio „Opel Frontera“ vairuotojo R. P. veiksmai, - persirikiuodamas nedavė kelio iš paskos prie jo artėjusiam automobiliui „BMW 320D“, vairuojamam D. J., - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.

15. Techniniu požiūriu pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „Opel Frontera“ vairuotojo R. P. veiksmai, - persirikiuodamas nedavė kelio iš paskos prie jo artėjusiajam automobiliui „BMW 320D“, vairuojamam D. J..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 2 dalimi, šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors R. P. ginčija padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tačiau jo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pagrindžia ir įrodo byloje surinkti įrodymai: eismo įvykio vietos planas, nukentėjusiųjų S. R., G. M., D. J., A. N., liudytojų M. P., M. M., M. T. teisme duoti parodymai, transporto priemonių techninės apžiūros aktai, fotonuotraukos, ekspertizės aktas ir kiti įrodymai.

R. P. teisminio nagrinėjimo metu pripažino aplinkybes, kad vairuodamas automobilį „Opel Frontera“ bei paleidęs keleivį prie šaligatvio, rodydamas posūkio signalą, neišjungęs šviesų, lenkdamas automobilį „Rover“ įvažiavo į dešinės pusės kelio juostą; išvažiavęs posūkį rodė; važiavo dešinėje kelio juostoje, prisispaudęs prie šalyje esančių automobilių ir pavažiavus 5 metrus į jo vairuojamą automobilį trenkėsi BMW vairuotojas, į kairės pusės priekinį ratą, sparną. Tačiau R. P. tiek skunde, tiek teisme kėlė dvejones, kad gal automobilio BMW vairuotojas D. J. viršijo greitį ir dėl to šiame eismo įvykyje kaltas yra ne jis, o būtent D. J.. Nukentėjusysis D. J. teisme parodė, kad automobilio „Opel Frontera“ vairuotojas nerodydamas posūkio, be lempų, neįsitikino, kad yra saugu, keitė važiavimo kryptį ir įvažiavo į jo eismo juostą, todėl jo vairuojamas automobilis automobiliui „Opel Frontera“ trenkėsi į priekinį kairį ratą, priekinę dalį, atsimušė nuo jo ir kliudė kairėje esančius automobilius; paties važiavimo greitis tuo metu buvo 45 km/h. Nagrinėtinu atveju tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. P., tiek vienas iš nukentėjusiųjų, t. y. D. J. įvykio aplinkybes nurodė skirtingai. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėtų asmenų pirminiuose paaiškinimuose kiekvienas iš jų taip pat laikėsi tos pačios pozicijos, kurią išdėstė ir teisminiame nagrinėjime, t. y. įžvelgdami ne savo, o kito asmens kaltę (10-12 b. l.). Liudytojas M. M. teisme parodė, kad įvykio vietoje tiesos kas kaltas ar nekaltas pagal vairuotojus nustatyti negalėjo. Iš to seka, kad jau tuoj po įvykio abu eismo dalyviai laikėsi savo pozicijų. Specialistas Ernestas Grigelis teisme paaiškino, kad kiek pažiūrėjo įvykio medžiagą, negali pasakyti, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti; mano, kad reikėtų skirti eismo įvykio ekspertizę. Išklausiusius priešingas eismo įvykio metu dalyvavusių asmenų nurodomas aplinkybes, teismas skyrė eismo įvykio ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016-07-15 ekspertizės akte Nr. 11-833(16) nurodyta išvada, kad automobilio „Opel Frontera“ vairuotojo R. P. veiksmai, - persirikiuodamas nedavė kelio iš paskos prie jo artėjusiam automobiliui „BMW 320D“, vairuojamam D. J., - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (106 b. l.). Nors eksperto išvadoje užfiksuota, jog tikėtina, kad D. J. laiku nestabdė savo variuojamo automobilio „BMW 320D“, kai priekyje buvusio automobilio „Opel Frontera“ vairuotojas R. P. persirikiuodamas sudarė jam kliūtį, kas techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau nagrinėtinu atveju, teismas neišeidamas iš bylos nagrinėjimo ribų, nepasisako dėl D. J. kaltės šiame eismo įvykyje. Iš ekspertizės akto Nr. 11-833(16) matyti, kad ekspertas padarė išvada, jog techniniu požiūriu pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo automobilio „Opel Frontera“ vairuotojo R. P. veiksmai, - persirikiuodamas nedavė kelio iš paskos prie jo artėjusiajam automobiliui „BMW 320D“, vairuojamam D. J. (106 b. l.). Pastebėtina, kad ekspertizės akto išvados yra techninio pobūdžio išvados dėl eismo įvykio, o kaltė pagal ATPK straipsnius yra konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Ekspertizės išvada teismo turi būti vertinama tik kaip vienas iš įrodymų. Nagrinėtinu atveju atkreiptinas dėmesys, kad R. P. teisme parodė, kad pats nežino, kodėl įvyko avarija, gal BMW vairuotojas galvojo, kad netilps tarp jo ir stovinčių automobilių; prieš išvažiuojant jo vairuojamą automobilį aplenkė vienas automobilis ir po jo iš karto gavo smūgį į kairės pusės ratą. Teismas R. P. nurodytą aplinkybę, jog jo vairuojamą automobilį aplenkė vienas automobilis ir po jo iš karto gavo smūgį į kairės pusės ratą, laiko kaip jo iškeltą gynybinę versiją, nes šios aplinkybės nepatvirtino byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Nukentėjusysis D. J. tiek savo pirminiame paaiškinime, tiek teisme neparodė, kad prieš jį priekyje būtų važiavęs kitas automobilis, kuris būtų aplenkęs R. P. vairuojamą automobilį. Ši nustatyta aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad nagrinėtinu atveju R. P., atlikdamas manevrą, nebuvo pakankamai atidus bei neįsitikino, kad jo atliekamas manevras nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Remiantis tuo, kas aptarta, R. P. veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Kadangi nutarimas priimtas R. P. atžvilgiu, kaip minėta, teismas nepasisako dėl kito vairuotojo kaltės, kadangi negali išeiti iš bylos nagrinėjimo rėmų. Tuo pačiu nepagrįstas pareiškėjo atstovo prašymas grąžinti bylą policijos įstaigai, kadangi policijos įstaiga, matydama ir kito vairuotojo kaltę, pati gali imtis priemonių administracinei atsakomybei taikyti. Turtinės žalos atlyginimo klausimai dėl apgadintų automobilių šioje byloje taip pat nespręstini. Tai gali būti atskiros civilinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą sunkinanti aplinkybė konstatuojama tada, kai yra pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, t. y. pažeidimas padarytas iš to paties ATPK skirsnio, šiuo atveju 10 skirsnis „Administraciniai teisės pažeidimai transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje“.

Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad R. P. 2015-08-19 buvo taikytas administracinis nurodymas dėl ATPK 124¹ str. 7 d. įtvirtinto pažeidimo. Pagal ATPK 260¹ straipsnio 1 dalį administracinis nurodymas yra pasiūlymas asmeniui savo noru sumokėti pusę sankcijoje numatytos minimalios baudos. ATPK nėra nuostatos, jog administracinio nurodymo surašymas yra administracinės nuobaudos paskyrimas. Taip pat nenustatyta, kad administracinio nurodymo įvykdymas prilygsta asmens nubaudimui, ar asmuo, įvykdęs administracinį nurodymą, yra laikomas padariusiu teisės pažeidimą. Pagal ATPK 260¹ straipsnio 4 dalį, įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena baigiama. Tai reiškia, kad teisena baigiama kompetentingam organui nepaskyrus administracinės nuobaudos. Taigi, administracinio nurodymo surašymas ir įvykdymas neužtraukia asmeniui baustumo, t. y. R. P., įvykdęs administracinį nurodymą (t. y. 2015-09-02 baudą sumokėjo), nelaikomas baustu administracine tvarka. Atsižvelgiant į tokias aplinkybes, laikytina, kad 2016-01-27 pažeidimų atžvilgiu R. P. nebuvo baustas už KET pažeidimus ir pakartotinai per metus nebuvo padaręs tokios pačios rūšies teisės pažeidimo, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Esant tokiai situacijai, iš skundžiamo nutarimo pašalintina R. P. nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobaudą (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

ATPK 124¹ straipsnio 8 dalis numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo penkių iki vienuolikos eurų. ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Nagrinėtinu atveju pareigūnas, priėmęs skundžiamą nutarimą, nors ir nepagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobaudą, tačiau už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, paskyrė minimalią piniginę baudą, be to, paskirta bauda už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (dėl ko ir teiktas skundas), yra artima sankcijos vidurkiui, todėl koreguoti baudų dydžių nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., 302(4) str., teisėjas

nutarė:

R. P. skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto M. T. 2016-01-27 nutarimą Nr. 40N-49682137-16, kuriuo R. P., už administracinio teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 8 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta galutinė 40 Eur bauda, pakeisti.

Pašalinti iš nutarimo R. P. nurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per vienerius metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.