Alytaus apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, nevedusiam, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turinčiam profesinį išsilavinimą, nedirbančiam, neteistam, kaltinamam baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. 2019 m. balandžio 18 d. apie 19 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) skyriuje tyčia sugadino svetimą turtą, tai yra jis spyrė į (duomenys neskelbtini) priklausantį stiklo paketą ir jį išdaužė, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) 345,77 Eur turtinę žalą.

(duomenys neskelbtini) direktoriaus A. V. pranešime su priedais nurodyta, kad 2019 m. balandžio 18 d. pacientas (galimai – M. G.), kuris buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), po gydytojo apžiūros sudaužė (duomenys neskelbtini) durų stiklą, dėl šio įvykio įstaiga patyrė turtinę 345,77 Eur žalą. Prie pranešimo pridėta PVM sąskaita-faktūra apie patirtą žalą, M. G. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės išrašas, įstaigos darbuotojos D. Š. pranešimas apie neblaivaus paciento M. G. suskaldytą stiklą (bylos lapai (toliau – b. l.) 1, 2 – 4).

2019 m. balandžio 19 d. (duomenys neskelbtini) slaugos administratorės D. Š. pranešime nurodoma, kad 2019 m. balandžio 18 d. apie 19 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) buvo suskaldytas (duomenys neskelbtini) stiklas, tą padarė atvežtas greitosios medicinos pagalbos automobiliu neblaivus pacientas M. G. (b. l. 2).

Įvykio vietos apžiūros protokole su nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) skyrius, fiksuotas sugadintas stiklas (b. l. 19 – 22).

Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. G. – jos sūnus, parodymus duoti ji sutiko. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 18 d. nuo 8 val. jos sūnus M. G. namuose vartojo alkoholinius gėrimus, išeidama į darbą jį paliko. Jai sugrįžus į namus apie 18 val., rado sūnų prie buto durų stipriai neblaivų, jis pats skambinėjo į Bendrąjį pagalbos centrą prašydamas, kad jį išvežtų į Naująją Vilnią. Tuomet ji, nieko nelaukdama, pati skambino bendruoju pagalbos telefonu, prašydama medikų pagalbos. Kadangi jos sūnus turi psichikos ligą ir ne kartą yra gydytas psichiatrinėse ligoninėse, matė, kad jam tikrai reikia medikų pagalbos, jis darėsi agresyvus ir nevaldomas. Atvyko medikai ir ją su sūnumi pristatė į (duomenys neskelbtini) skyrių, adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) skyriuje M. G. elgėsi įžūliai, tapo ypatingai agresyvus. Ji su sūnumi buvo koridoriuje prie (duomenys neskelbtini) kabineto, sūnus šūkavo, buvo apimtas stipraus pykčio, nevaldomas. Staiga jis spyrė vieną smūgį į minėto kabineto stiklą, nuo spyrio stiklas suskilo. Po šio įvykio jos sūnus buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) (b. l. 31 – 32).

M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 18 d. jis buvo pas motiną namuose. Apie 8 val. jo motina išėjo į darbą, jis taip pat išėjo, nes turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini) į darbą. Jį motina paliko prie durų, laiptinėje, kur buvo sukrauti jo daiktai. Kadangi nusprendė važiuoti autobusu vakare, iki to laiko ieškojo žmogaus, kuris jį galėtų nuvežti į (duomenys neskelbtini), nes turėjo labai daug daiktų. Kadangi turi didelį polinkį alkoholiui, užsinorėjo jo išgerti. Visą laiką buvo prie motinos buto durų, buvo tris kartus išėjęs į parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Visus tris kartus jis pirko po litrą vyno. Jam vis dar būnant prie motinos buto durų ir vartojant alkoholį, į namus grįžo motina. Grįžus motinai, jis norėjo, kad jį išblaivytų ir žinojo, kad be medikų pagalbos jam nepavyks, nes jau ne kartą gydėsi nuo alkoholio vartojimo. Motina nusprendė, kad reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą, jis pritarė. Po kiek laiko atvyko medikai ir jį su motina išvežė į (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad labai jaudinosi, kad motina vėl jį tokį mato, kad aplinkui daug žmonių. Labiausiai pergyveno, kad jį neblaivų mato motina, norėjo, kad ji išeitų ir paliktų jį vietą, tačiau motina neišėjo. Neatlaikęs įtampos, kaire koja spyrė į stiklą, kuris buvo (duomenys neskelbtini) skyriuje, stiklas suskilinėjo. Jis gailisi dėl tokio savo poelgio, (duomenys neskelbtini) padarytą žalą visiškai atlygino ir pateikė tai patvirtinantį kvitą (b. l. 45 – 46, 48).

(duomenys neskelbtini) direktoriaus A. V. pranešime nurodoma, kad M. G. 2019 m. gegužės 14 d. žalą visiškai atlygino, civilinio ieškinio (duomenys neskelbtini) nereiškia (b. l. 29).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. Nr. 83TPK-490/2019 nurodyta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padaryto metu M. G. konstatuojamas (duomenys neskelbtini). M. G. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 106 – 109).

Kaltinamasis M. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad M. G. visuomenei pavojingos veikos padarymo metu negalėjo suvokti pavojingo savo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. Jam ir nusikalstamos veikos padarymo metu, ir šiuo metu diagnozuoti psichinės sveikatos sutrikimai. M. G. dėl sveikatos būklės negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. Ekspertai jam rekomenduoja paskirti ambulatorinį priverstinį gydymą Psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės išvadą bei ekspertų rekomendacijas dėl M. G. gydymo sąlygų patvirtino ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi psichiatrė ekspertė L. A.

Kadangi M. G. nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sutrikimo negalėjo visiškai suvokti nusikalstamos veikos pobūdžio ir negalėjo visiškai valdyti savo veiksmų, vadovaudamasis BK 18 straipsniu, teismas pripažįsta, kad M. G. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas nepakaltinamas, todėl jis turi būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, kilusius padarinius, taip pat į M. G. socialinį pavojingumą, jo sveikatos būklę, jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 399 – 401 straipsniais, 403 straipsniu,

nutaria:

M. G., nepakaltinamumo būsenoje padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Po nutarties paskelbimo panaikinti M. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.