Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Rimo Švirino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. kovo 1 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. J. nuteistas Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 d., 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 5, 6 dalimis, paskirta galutinė 14 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 6 mėnesiai 28 dienos.Bausmės pradžia – 2004 m. rugsėjo 26 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 26 d.2018 m. kovo 1 d. komisijos priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam D. J. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 6 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmės.Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti komisijos 2018 m. kovo 1 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, jog duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, tikslams pasiekti. Nuteistasis D. J. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti komisijos nutarimą, taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad teismas nutartyje neaptarė asmens, jo galimybės integruotis laisvėje charakterizuojančius duomenis, resocializacijos klausimų. Nutartis labiau atlieka fakto vykusio praeityje konstatavimo funkciją, tačiau neatsižvelgia į aplinkybių visumą teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį. Teismas tinkamai neįvertino duomenų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri nustatyta 73 balai yra pakankama ir sudaro pagrindą, kad išleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu (o ne vien į tai, kas buvo praeityje, nes netaikyti lygtinio paleidimo vien dėl ankstesnio aiškiai prieštarautų valstybės teisingo nubaudimo politikai ir lygtinio paleidimo probacijos įstatymo tikslams), požiūrį į darbą taikytas socialines reabilitacijos priemones ir kt. Teismas neįvertino itin didelės reikšmės turinčių aplinkybių, kad yra įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bei Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, lankė įvairias socialinės reabilitacijos programas. Bausmės atlikimo metu iš bylos duomenų aiškiai matyti, jog buvo aktyvus pataisos proceso dalyvis. Siekė geriau pažinti savo gyvenimo turinį ir prasmę, yra motyvuotas ir toliau koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Programų tikslas-suteikti asmenims, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietos, teisinių žinių, kad jie galėtų adaptuotis nuolat kintančioje visuomenėje ir sugebėtų teisėtais būdais tenkinti savo socialinius poreikius. Be to, mokėsi profesinio rengimo centre, įgijo naujų specialybių. Toks teismo skundžiamas sprendimas aiškiai nesusiderina su teisingumo ir protingumo principais. Ir nuteistojo elgesys nesukelia jokios rizikos visuomenei, antraip komisija nebūtų sutikusi. Be to, komisija kaip papildomą apsaugos priemonę siūlo taikyti komisijos nutarime nurodomas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Skunde nurodoma, kad bausmės atlikimo metu D. J. paskatintas 9 kartus. 2018 m. sausio mėnesį perkeltas į lengvos grupės kalinimo sąlygas. Turi sutuoktinę, vaikui 6 metukai. Santykiai geri, palaiko labai glaudžius ryšius. Paleistas lygtinai dirbs. Atlikęs bausmę vyks gyventi pas sutuoktinę, byloje yra gautas patvirtinimas jog galės apsigyventi. Problemų dėl gyvenamosios vietos tinkamumo nėra, kriminalinių kompanijų nėra. Vien dėl to nutartis naikintina, kaip neturinti objektyvaus pagrindo. Šiuo metu dirba Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ prie Marijampolės pataisos namų. Skundo autoriaus teigimu, teismas privalėjo suvokti, kad spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą turi - vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir jos vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dėjo didžiules pastangas, pagal OASys nustatyti 73 balai. Komisijos nutarime atsiliepiama tik teigiamai. Tačiau iš šių teigiamų faktinių aplinkybių, teismas padarė neigiamą išvadą. Išvados negali būti grindžiamos manymu, ar jos samprotavimu, o turi būti remiamasi konkrečiais faktais. Teismas neaptarė jokių argumentų ir nenurodė nei vienos priežasties dėl ko nuteistojo atžvilgiu teismas turėtų priimti neigiamą sprendimą. BK 41 str. numatyti bausmės tikslai, jau yra realizuoti arba sėkmingai realizuojami. Nustatytą dalį bausmės, sudarantį faktinį pagrindą lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nuteistasis atlikęs. Bausmės paskyrimo pats faktas ir jos realus ilgametės bausmės nuo 2006 m. atlikimas, padarė nuteistajam poveikį visam gyvenimui, o ne korekcijos požymių. Ateityje niekada nenusikals. D. J. teigiamas elgesys ir vidutinė rizikos kategorija pataisos namuose tik dar kartą įrodo, jog nusikalstamas elgesys laisvėje nėra priimtinas. Savo ir šeimos tikslus įgyvendins tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pastebėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas apima ne tik teisingą nubaudimą bet ir galimybę resocializuotis, grįžti į visuomenę, šeimą. Keičiant elgesį į gerąją pusę labiau padėtų teigiama aplinka, o ne pataisos namai ir tolesnis buvimas juose. Tarybos Komisijos Komiteto 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 „D. E. visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“ Europos Tarybos Ministro Komiteto 1999 m. rugsėjo 30 d. rekomendacijoje Nr. R (99)22 „Dėl kalėjimo perpildymo bei kalinių skaičiaus augimo“, pažymima, kad taikant visuomenines sankcijas ir priemones vietoje laisvės atėmimo bausmių, būtina atkreipti dėmesį į kitų sankcijų ir priemonių platesnį taikymą. Šių priemonių taikymą galėtu skirti teismas, pradėti naują gyvenimo būdą. Pirmenybė turėtu būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. D. J. atveju nėra jokių svarių aplinkybių patvirtinančių būtinumą bausmę tęsti pataisos namuose, nes savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę įrodė, jog bausmės paskirtį jau realizavo (BK 41 str. 2 d.). Pastebėtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, rizika vidutinės kategorijos. Nuteistasis pilnai įvykdęs socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones. Ir jam gali būti pritaikytos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio sąlygos, kas sudaro prielaidas jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Teismas privalėjo, atsižvelgti į visas D. J. nurodytas aplinkybes integruotis į gyvenimą laisvėje ir komisijos nutarimą dėl jo paleidimo ankščiau laiko iš pataisos namų. Tuo labiau, kad teismas neįvardino kokių kriterijų nuteistasis neatitink. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepimu į skundą, siūlo nuteistojo skundą dėl Marijampolės teismo rūmų 2018-04-04 nutarties atmesti ir palikti galioti teismo nutartį.Nuteistojo D. J. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai gali būti paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą yra įtvirtinęs ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. J. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Pagal minėtą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad D. J. priklauso vidutinei rizikos grupei – 73 balai. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, jog ši rizika sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tiek akivaizdi, kad leidžia neabejotinai manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamojoje nutartyje konstatuotai išvadai, jog duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą.Nuteistasis savo skunde teigia, jog jis aktyvus pataisos proceso dalyvis, nustatyta nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, bausmės atlikimo metu skatintas 9 kartus, 2018 metais sausio mėnesį buvo perkeltas į lengvąją grupę, dirba, sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką. o ilgametės bausmės atlikimas jam jau padarė pakankamą poveikį ir daugiau nenusikals. Aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad byloje yra duomenų apie nuteistojo elgesio korekciją teigiama linkme, kurie nurodyti nuteistojo skunde, taip pat komisijos nutarime. Tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (jaunas amžius pirmojo teistumo metu, nusikaltimai sunkėja, nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų); piktnaudžiavimas narkotikais; piktnaudžiavimas alkoholiu. Todėl sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Nors nustatytas kriminogeninis veiksnys - kriminalinė istorija, yra iš tiesų nuteistojo praeities vertinimas, tačiau jis vertinamas analizuojant nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje. O būtent, bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesielgė nepriekaištingai, net 27 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudos, nors nuobaudos jau negalioja, tačiau šie duomenys vertintini, analizuojant nuteistojo elgesio korekciją viso bausmės atlikimo metu. Teismas neigiamai vertina tai, kad pataisos įstaigoje buvo užfiksuotas narkotikų vartojimo faktas, o taip pat alkoholio vartojimų faktų, nors tiek piktnaudžiavimas narkotikais, tiek ir alkoholio vartojimas buvo nustatyti nuteistojo kriminogeniniai veiksniai. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis dalyvavo įvairiose programose ir sprendė alkoholio vartojimo problemą, tokiu būdu siekė mažinti nustatyto kriminogeninio veiksnio aktualumą. Tačiau objektyvūs socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, jog nuteistasis, vis dar linkęs pasielgti neapgalvotai, konfliktinėse situacijose (ypač apsvaigus nuo alkoholio) naudoti smurtą, savitvarda, impulsų kontrolė silpnoka, problemų sprendimo įgūdžiai silpnoki. Akivaizdu, kad toks nuteistojo mąstymas ir elgesys šiuo metu dar sudaro prielaidas jam nusikalsti. Įvertinus pateiktą medžiagą, nustatytus kriminogeninius veiksnius, pastangas juos mažinant teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, ir kad probacija bus sėkminga, teisinio pagrindo vis tik nėra. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir 9 dinaminiai balai, t. y. kintami, kurie dar gali būti sumažinti. Todėl nuteistasis turi stengtis sumažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiame kontekste būtina įvertinti ir tai, kad D. J. anksčiau teistas 3 kartus, bausmę atlieka už ne vieno nusikaltimo padarymą, iš kurių vienas labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes. Pažymima, kad padarytų nusikaltimų pobūdis, dar kartą neanalizuotinas, jis buvo ištirtas ir įvertintas teismo, kuris priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau šioje nuosprendžio vykdymo proceso stadijoje, vertinamas nustatytų kriminogeninių veiksnių ir nuteistojo padarytų išvadų pakankamumo kontekste. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą ar nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Išvadą, jog probacija šiuo metu netaikytina, sustiprina dar ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas du kartus, pirmąjį kartą, nevykdė paskirtų įpareigojimų, todėl lygtinis paleidimas buvo panaikintas. Taip pat jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau atidėjimo metu nuteistasis padarė naują nusikaltimą. Esant šių duomenų visumai manyti, jog D. J. laikysis įstatymų imperatyvų lygtinio paleidimo laikotarpiu, įvertinus jo asmenybę ir nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, vis dar išliekantį polinkį pasielgti neapgalvotai, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nepažeidė nuteistojo skunde nurodomų tarptautinių rekomendacijų dėl lygtinio paleidimo taikymo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo D. J. skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. J. skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.