- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-31
- Bylos Nr.
- ATP-142-519/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-03593-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubaustojo I. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimo, kuriuo I. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – 1500 eurų bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1.I. V. nubaustas už tai, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, leido nuo 2016 m. rugpjūčio vidurio (tiksli data nenustatyta) iki rugpjūčio 31 d. dirbti pardavimų vadybininko pareigose pagal sudarytą komercinio atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. Č..
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu I. V. prašo panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui skirtą 1500 Eur baudą arba sumažinti skirtą baudą, jeigu teismas nematytų pagrindo ją panaikinti. Taip pat prašo suvienodinti komercinio atstovavimo sutarties taikymo praktikos aiškinimą.
2.1. Nurodo, kad Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius nenustatė ir teisme neįrodė nelegalaus darbo objektyvių sąlygų viseto buvimo, o teismas priimdamas sprendimą, nepašalino abejonių dėl darbo santykių egzistavimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotas egzistuojančio pažeidimo faktas, o visi kilę neaiškumai turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi bet koks neaiškumas turėjo būti traktuojamas jo naudai.
3. Pažymi, kad viena iš būtinų darbo santykius kvalifikuojančių sąlygų – darbo sutarties požymių buvimas. Priimtame nutarime nėra išsamiai pasisakyta, kaip būtent pasireiškė šis nelegalaus darbo požymis. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius neįrodinėjo šio požymio, o teismas priimdamas nutarimą jo atskirai nedetalizavimo, o tiesiog konstatavo nelegalaus darbo požymius, nors privalėjo detaliai pasisakyti apie kiekvieno požymio egzistavimą.
3.1. Teigia, kad V. Č. ir jis iš tikrųjų susitarė dėl veiklos, tačiau susitarimą sudarė ne darbo sutarties, o komercinio atstovavimo sutarties pagrindu. V. Č. pradėjus veiklą pagal komercinio atstovavimo sutartį, jam buvo išduotas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Atkreipia dėmesį, kad pažymėjimas, patvirtinantis tapatybę ir veikimą jo (I. V.) vardu negali būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu faktą apie egzistuojančius darbo santykius. Pažymi, jog tokie pažymėjimai yra išduodami visiems vykstantiems pas klientus, kad nekiltų nesusipratimų dėl asmenų tapatybės. Tačiau teismas priimdamas nutarimą į tai neatkreipė dėmesio.
3.2. Taip pat teigia, kad komercinio atstovavimo sutartyje yra nurodoma, kad asmuo, veikdamas pagal šią sutartį yra mokinys. Taigi toks aiškus lingvistinis išsireiškimas sutartyje reiškia, kad asmuo neatitinka darbo sutartyje keliamo reikalavimo „dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos“. Lietuvių kalbos žodyne mokinys reiškia kieno nors mokslo, teorijos, pažiūrų sekėją. Taigi savo esme žodis mokinys reiškia, kad asmuo dar neturi reikiamos kvalifikacijos, reikiamų žinių, kad galėtų užimti darbdavio siūlomas pareigas, vadinasi esant tokiai aplinkybei V. Č. neatitiko darbo sutarčiai keliamo reikalavimo. Pasak apelianto, veikdamas komercinio atstovavimo sutarties pagrindu V. Č. veikė protingais jo (I. V.) nurodymais, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad buvo paklūstama darbovietės nustatytai tvarkai.
3.3. Pažymi, kad esminė darbo sutarties sąlyga atlygintinumas. Atkreipia dėmesį, jog nutarime nėra konstatuotas faktas, kad buvo susitarta iš anksto dėl mokamo atlyginimo ir jo dydžio, mokėjimo sąlygų kaip to yra imperatyviai reikalaujama (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 95 straipsnio 3 dalis). Nėra nustatyta data, kada konkrečiai V. Č. buvo sumokėti pinigai bei kokiu pagrindu buvo sumokėti. Nesant akivaizdžių įrodymų, pasak apelianto, negalima daryti išvados, jog gauti pinigai buvo sumokėti darbo sutarties pagrindu kaip darbo užmokestis.
3.4. Nurodo, kad ginčijamu, tariamai nelegalaus darbo, laikotarpiu tarp jo ir V. Č. buvo sudaryta komercinio atstovavimo sutartis (kaip pagrindas užsiimti langų serviso paslaugų teikimu). Kadangi buvo sudaryta komercinio atstovavimo sutartis, tai apie jokią darbo sutartį negalima kalbėti, o nesilaikymas darbo sutarties sudarymo taisyklių yra trečiasis nelegalaus darbo reikalavimas, kuris privalėjo būti įrodytas. Pažymi, kad neįrodžius pirmų dviejų nelegalaus darbo požymių, šis per se negali egzistuoti, kadangi savo esme darbo ir komercinio atstovavimo sutartys yra skirtingos, o teismas priimdamas nutarimą atskirai neišskyrė darbo sutarties sudarymo nesilaikymo kriterijų ir kaip šiuo konkrečiu atveju tai pasireiškė. Apelianto manymu neegzistuojant nelegalaus darbo požymių visetui nebuvo galima priimti nutarimo, kuriame V. Č. veikla komercinio atstovavimo pagrindu pripažinta kaip nelegalaus darbo atvejis. Pažymi ir tai, kad teismui priimant nutarimą nebuvo aiškūs visi įrodymai, todėl bet kokį jų neaiškumą turėjo preziumuoti jo naudai, kas vėlgi lemtų tai, jog nebuvo nelegalaus darbo atvejo.
4. Pažymi, jog V. Č. atitiko komercinio atstovavimo santykiams keliamus kriterijus:
1) sutartys, kurios buvo sudaromos jam veiklą vykdant pagal komercinio atstovavimo sutartį, buvo sudaromos UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei šios įmonės sąskaita;
2) atstovas veikė savarankiškai, t. y. išklausęs kursus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos pagal jo vykdomą verslo politiką, privalo išklausyti visi, norintys atstovauti šį juridinį asmenį, savarankiškai vykdavo pas klientus, su jais susisiekdavo, persiskambindavo ir persiklausdavo, kada gali atvykti pas klientus, pats nuspręsdavo, kiek konkrečią dieną turės susitikimų su klientais. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad atstovaujamojo duodami protingi nurodymai atstovui nėra laikomi jo savarankiškumo varžymu. Atkreipia dėmesį, jog pravesti vienkartiniai mokymai, kaip reikia bendrauti su klientais, kaip tinkamai užmegzti su jais kontaktą apelianto suvokimu yra protingi nurodymai, kuriuos duotų kiekvienas juridinis asmuo savo atstovui, norėdamas įsitvirtinti ir sėkmingai veikti rinkoje. Mano, kad toks jo elgesys visiškai atitinka teismų praktikoje suformuluotą atstovo savarankiškumo kriterijaus apibrėžimą ir jo neriboja;
3) veikla, kuria užsiėmė V. Č., tuo metu buvo vienintelė ir pagrindinė;
4) šia veikla – langų serviso paslaugų siūlymu V. Č. visą komercinio atstovavimo sutarties laikotarpį užsiėmė nuolatos ir nepertraukiamai;
5) veikla buvo atlyginta, teismo tiksliai nenustatytą dieną, V. Č. gavo 250 Eur. Taigi egzistavo ir paskutinis komercinio atstovavimo sutarčiai būdingas požymis – jos atlygintinumas. Pažymi, kad komercinė sutartis ir jos atlygintinumas buvo vykdytas pagal sutartyje nusimatytas sąlygas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pagal komercinio atstovavimo sutarties nuostatas sumokėjo 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio, šis įrodymas buvo pateiktas ir pirmos instancijos teismui, tačiau į jį nebuvo atsižvelgta, kaip į faktą, patvirtinantį, kad buvo sudaryta ir vykdyta komercinio atstovavimo sutartis, o ne darbo, kaip bando įrodyti Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius.
Šalies argumentai
4.1. Apelianto nuomone, jo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. Č. veikė ne ko kito, o kaip tik komercinio atstovavimo sutarties pagrindu.
5. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad Valstybinė darbo inspekcija, kuri turėtų formuoti vienodą praktiką visoje Lietuvoje, skirtingai vertino tą pačią komercinio atstovavimo sutartį. Nesuvienodino šiuo klausimu taikytinos praktikos, nors tiek jis, tiek R. P. pasakė, kad nebesupranta, kuria Valstybinės darbo inspekcijos formuota praktika jiems vadovautis vykdant veiklą. Akivaizdu, kad dėl tokio dvilypio aiškinimo atsirado teisinė spraga, kurią teismas savo išaiškinimu turėjo panaikinti, tačiau net ir priėmęs nutarimą to nepadarė.
5.1. Apelianto teigimu, tokia nevienoda teisinė praktika lėmė teisinį neapibrėžtumą, ko pasėkoje jis (I. V.) pagrįstai manė veikiantis pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, t. y. pažeidimo jis nesiekė padaryti tyčia.
6. Apelianto nuomone, skiriant baudą už administracinį pažeidimą, ji turėjo būti kur kas mažesnė, nes teismo nebuvo nustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Mano, kad jo baudos sumažinimui reikšmę turi lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis netrukdė pradėtam Valstybinės darbo inspekcijos tyrimui dėl galimai nelegalaus darbo atvejo, su įstaiga noriai bendradarbiavo, teikė visus prašytus paaiškinimus, dalyvavo apklausose ir kituose Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vykdytuose procesiniuose veiksmuose. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, sudaro pagrindą sumažinti jam paskirtą baudą.
Atsiliepimas
7. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjo pavaduotojas S. J. atsiliepimu į I. V. apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
7.1. Teigia, kad tyrimo metu surinktų įrodymų pagrindu buvo galima daryti pagrįstą išvadą dėl V. Č. nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas, nagrinėdamas bylą, buvo labai aktyvus aiškindamasis darbo aplinkybes, išskaidė visas teismui kilusias abejones ir priėmė pagrįstą sprendimą pripažinti I. V. padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio l dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
8. ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
9. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 eurų. ATPK 41³ straipsnis yra blanketinė norma, todėl surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat teismo sprendime pateikiamame kaltinime, išdėstant šio ATPK straipsnio pagrindu turi būti tiksliai nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos asmuo pažeidė.
9.1. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažindamas I. V. kaltu pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį nutarime išdėstydamas kokiu veikimu asmuo pripažįstamas kaltu nenurodė teisės akto, kurio reikalavimus būtų pažeidęs I. V.. Iš I. V. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pagrindinis teisės aktas, kurio reikalavimai galimai yra pažeisti, yra Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai. Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokole I. V. suformuluotas išsamus kaltinimas, užfiksuoti nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.
9.2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apylinkės teismo I. V. suformuluotą kaltinimą – I. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, leido nuo 2016 m. rugpjūčio vidurio (tiksli data nenustatyta) iki rugpjūčio 31 d. dirbti pardavimų vadybininko pareigose pagal sudarytą komercinio atstovavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) V. Č. – sprendžia, kad kaltinimas nekonkretus, jame nenurodytos konkrečios teisės normos, kurias pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nenurodytos kitos reikšmingos aplinkybės.
10. Pažymėtina, kad ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išnagrinėjusio bylą organo nutarime, be kitų duomenų, turi būti išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Aiškinant šią įstatymo nuostatą pagal ATPK 256 ir 257 straipsnių reikalavimus, darytina išvada, kad nutarime turi būti nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiama išvada, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, asmuo kaltas jo padarymu, jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat nurodyta, ar yra atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad siekiant veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ straipsnį, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Aukštesniojo teismo nuomone, šioje nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas neatitinka minėtų reikalavimų. Pažeidimo sudėtį sudarančios veikos aplinkybės nutarime neįvardytos. Teismas tik konstatavo, kad pažeidimas įrodytas byloje esančiais įrodymais ir, kad I. V. esant darbo sutarties požymiams, leido V. Č. dirbti pagal komercinio atstovavimo sutartį, tačiau nėra konstatuoti visi nelegalaus darbo objektyvieji požymiai. Taip pat nepasisakyta ir dėl subjektyviųjų požymių buvimo pažeidėjo veiksmuose. Be to, byloje buvo keliamas klausimas dėl esminių požymių, kuriais atribojami civiliniai teisiniai ir darbo santykiai. Iš nutarimo turinio matyti, kad šis klausimas nebuvo sprendžiamas, nors toks atribojimas svarbus sprendžiant asmens kaltę dėl nelegalaus darbo požymio.
11. Dėl to, kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikinamas ir byla grąžinama skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo rūšį, kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nebenagrinėjami – juos galės išdėstyti bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą panaikinti ir I. V. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama