- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-03
- Bylos Nr.
- A-1581-520/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00433-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Ilona Ivašauskaitė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui M. H. M. H., jo atstovei advokatei Ilonai Ivašauskaitei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. H. M. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. H. M. H. pareiškimą (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos) dėl sulaikymo pripažinimo neteisėtu ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. H. M. H. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti jo sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo jo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą sulaikymo klausimu šioje byloje; 2) paskirti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras) Pabradėje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir atsidūrė Lietuvos pareigūnų žinioje. Pareiškėjas laikomas VSAT sulaikytas – apgyvendintas be teisės išeiti iš pasienio kontrolės punkto iki prašymo surašymo dienos, nors nėra teismo sprendimo, kurio pagrindu jis sulaikytas. VSAT praėjus 48 val. privalo kreiptis dėl asmens sulaikymo į teismą, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimas yra užtrukęs, jei pareiškėjas toliau bus laikomas sulaikytas, bus pažeistas 6 mėnesių sulaikymo terminas, todėl būtina skirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Pareiškėjas teigė, kad yra pažeidžiamas asmuo, nes serga (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini), jo skundas dėl prieglobsčio nesuteikimo patenkintas, todėl prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas tęsis dar nežinomą laiką. Jis bendradarbiauja su institucijų pareigūnais, per apklausas nurodė visas aplinkybes, pateikė dokumentus, nesiruošia niekur išvykti, nori likti čia, laukia jam palankių sprendimų. Pareiškėjas norėtų turėti galimybę laisvai judėti.
II.
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. vasario 2 d. sprendimu Užsieniečio prašymą atmetė.
4. Teismas nustatė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. rugpjūčio 2 d. neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini), Užsienietis turi galiojantį (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi, buvo apgyvendintas VSAT. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio, 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 21S39675 nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Užsieniečiui apskundus minėtą sprendimą, Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 6K-1941 panaikino Migracijos departamento sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Migracijos departamentas būtų išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio, todėl šiuo metu Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas.
5. Teismas nurodė, kad Užsienietis apgyvendintas Centre, ir aptarė Užsieniečio laikinojo apgyvendinimo metu galiojusios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 6 ir 8 dalių nuostatas.
6. Teismas pažymėjo, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos.
7. Teismas nurodė, kad nustatyta, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini), neturėdamas dokumentų, suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas nepriimtas. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne dėl (duomenys neskelbtini) gresiančio pavojaus jo gyvybei ir sveikatai, o dėl konkrečių aplinkybių, susijusių su organizuojamos kelionės maršrutu. Esant šioms aplinkybėms kompetentingos valstybės institucijos turėjo teisę atlikti atitinkamas procedūras, kad nuspręstų dėl Užsieniečiui taikytino teisinio režimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4322-602/2021).
8. Teismas nustatė, kad Užsienietis gyvena moduliniame namelyje, turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jo interesams atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas. Aplinkybė, kad Užsienietis apgyvendintas uždaroje teritorijoje ir negali iš jos išeiti, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis sulaikytas, nes tokios užsieniečių apgyvendinimo sąlygos numatytos teisės normose. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 (2021 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 1V-748 redakcija) patvirtintame Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) nurodytų sąlygų ar kad Užsienietis negali naudotis apgyvendintiems užsieniečiams suteikiamomis teisėmis.
9. Teismas nurodė, kad Tvarkos aprašo 18 punkte numatyta, jog apgyvendinti Centre sulaikyti užsieniečiai užrakinami gyvenamuosiuose aukštuose / gyvenamuosiuose sektoriuose, iš užrakintų gyvenamųjų aukštų / gyvenamųjų sektorių sulaikyti užsieniečiai išleidžiami: į pasimatymus; paskambinti telefonu; į valgyklą; į socialinės reabilitacijos užsiėmimus; į susitikimus su advokatu (teisiniu atstovu); iškvietus centro darbuotojui; nuvykti pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku); laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia veikla. Atsižvelgęs į Užsieniečio atvykimo aplinkybes, į tai, kad Užsieniečiui taikoma priemonė asmens teisių suvaržymo pobūdžiu neprilygsta teisiniam režimui, kuris pagal Tvarkos aprašą taikomas sulaikytiems užsieniečiams, teismas sprendė, kad nėra pagrindo Užsieniečio apgyvendinimą vertinti kaip faktinį sulaikymą, Užsieniečiui taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę.
10. Teismas vertino, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Seimo kontrolieriaus 2021 m. lapkričio 16 d. rašte „Dėl situacijos Užsieniečių registracijos centre“ išdėstytais faktais patvirtinama, kad užsieniečių sąlygos atitinka sulaikymo, o ne apgyvendinimo sąlygas, kadangi minėtame rašte situacija vertinta užsieniečių teisės į informacijos prieinamumo, užsieniečių galimybių įsigyti prekių, užsieniečių užimtumo aspektais, iš rašte nurodytų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog užsieniečių gyvenimo sąlygos atitinka sulaikymo sąlygas.
11. Teismas nurodė, kad šiuo metu Užsienietis neįleistas į Lietuvos Respubliką ir, pagal Įstatymo nuostatas, užsieniečiui, dėl kurio toks sprendimas nepriimtas, nesuteikiama teisė nevaržomai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl nėra pagrindo Užsieniečiui paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus Užsieniečiui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatyme numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į Užsieniečio atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.
12. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog būtų pažeidžiamos Užsieniečio teisės į laisvę ir saugumą, taip pat nenustatytos išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu Užsieniečiui galėtų būti netaikomas judėjimo laisvės apribojimas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini), nėra išimtinė, nes, kaip nustatyta iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, Užsienietis apgyvendintas su asmenimis, priklausančiais tai pačiai socialinei grupei, ir dėl to nėra pagrindo vertinti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos ar kiltų grėsmė jo saugumui. Užsienietis taip pat nurodo, kad jis serga ir jam reikalingas gydymas, tačiau, kaip jis paaiškino, lankosi pas medikus ir vartoja jam paskirtus vaistus, t. y. gauna tinkamą gydymą, todėl ši aplinkybė nėra išimtinė, dėl kurios būtų pagrindas netaikyti Užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimų.
13. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022 pasisakyta, jog sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai perėjusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo užsieniečiai gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias Įstatymo nuostatas, įskaitant tai, kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (o ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, t. y. datos, kuri nagrinėjamoje byloje yra vėlesnė bei prašymo suteikti prieglobstį pateikimo data) dienos.
14. Teismas, atsižvelgęs į minėtas nuostatas, taip pat į tai, kad, Užsieniečio teigimu, jis prašymą dėl prieglobsčio pateikė iš karto atvykęs į Lietuvą, t. y. 2021 m. rugpjūčio 2 d., į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog būtų priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje ir dėl to, pasibaigus 6 mėnesių terminui nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos (2022 m. vasario 3 d.), Migracijos departamentas turi priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką, tuo pačiu turi būti sprendžiama dėl Užsieniečio apgyvendinimo, jo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo, šiuo metu netikslinga spręsti dėl alternatyvios sulaikymui priemonės užsieniečiui paskyrimo.
III.
15. Pareiškėjas M. H. M. H. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 2 d. sprendimą; 2) pripažinti jo sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą jo (pareiškėjo) sulaikymo klausimu šioje byloje; 3) skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre Pabradėje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
16. Pareiškėjas remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika bylose Nr. C-924/19 ir Nr. C-925/19 ir pažymi, kad dabartinės jo apgyvendinimo sąlygos nesiskiria nuo minėtose bylose buvusių apgyvendinimo sąlygų, todėl turi būti vadovaujamasi jose pateiktais išaiškinimais. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimu, prieglobsčio prašytojų apgyvendinimas centruose, ribojančiuose galimybę asmeniui judėti bei taikančiuose kitus ribojimus administracinės institucijos sprendimu, gali prilygti „laisvės atėmimui“, nepaisant nacionalinėje teisėje įtvirtintos tokių centrų klasifikacijos (EŽTT 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimas byloje Abdolkhani ir Karimnia prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 30471/08) 127 p.). Pareiškėjas remiasi ir EŽTT byla R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17) ir teigia, kad analogiškai ir jo atveju byloje nebuvo priimtas formalus sprendimas dėl sulaikymo, jam nebuvo suteikta teisė tokį sprendimą apskųsti bei nebuvo įvertintos individualios pareiškėjo aplinkybės, t. y. jo pažeidžiamumas, bendradarbiavimas su institucijomis ir patikimumas sulaikymo kontekste, todėl pareiškėjo situacija turėtų būti taip pat pripažinta neteisėtu sulaikymu.
17. Pareiškėjas remiasi Seimo kontrolieriaus 2021 m. lapkričio 16 d. ataskaita Nr. 1/3D-2588 ir teigia, kad galima daryti prielaidą, jog apgyvendinimo sąlygos Centre Pabradėje, jų intensyvumas ir visuma prilygsta de facto (faktiškai; iš tikrųjų) sulaikymui, o ne alternatyviai sulaikymo priemonei.
Šalies argumentai
18. Pareiškėjas teigia, kad teismas sprendime nevertino švelnesnių sulaikymo priemonių taikymo jam (pareiškėjui) ir svarstė tik ultima ratio (kraštutinė priemonė; paskutinis argumentas) priemonės taikymą, neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus. Pareiškėjas yra pažeidžiamas asmuo, pagal Įstatymą turintis specialiųjų poreikių, o tokie asmenys pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį gali būti sulaikyti tik ypatingais atvejais, atsižvelgiant į geriausius pažeidžiamo asmens interesus. Pareiškėjo atveju nebuvo patikrinta, ar sulaikymas yra proporcingas jo individualiai situacijai, ar neįmanoma veiksmingai taikyti švelnesnių alternatyvių sulaikymo priemonių. Teismas nevertino kitų, švelnesnių sulaikymo alternatyvų, nors toks vertinimas turi būti pirminis ir privalomas sprendžiant prieglobsčio prašytojų sulaikymo teisėtumo klausimus, o ne tik išimtiniais atvejais, kaip teigia teismas.
19. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad jo teisės nepažeidžiamos apgyvendinus jį kartu su kitais (duomenys neskelbtini) priklausančiais nariais, nes toks apgyvendinimas negarantuoja, jog pareiškėjo saugumu, sveikata ir kitais specialiaisiais poreikiais yra pasirūpinta. International Detention Coalition organizacijos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) asmenys priverstinio sulaikymo vietose susiduria su padidinta rizika patirti psichologinį ir fizinį smurtą: netgi faktiškai atskirti ir kartu apgyvendinti (duomenys neskelbtini) priklausantys asmenys atsiduria padidintoje rizikoje, kadangi tampa labiau matomi kaip šios socialinės grupės mažuma ir gali tapti kolektyviniu kitų sulaikytųjų ar personalo smurto ir priekabiavimo taikiniu, todėl tokių asmenų sulaikymas privalo būti sprendžiamas taikant pirmiausia švelnesnes alternatyvias sulaikymui priemones.
20. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, trumpai pasisakydamas apie pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ir sveikatą, nevertino nei jo individualaus, kaip socialinei grupei priklausančio asmens, pažeidžiamumo, nei jam prieinamo gydymo tinkamumo (jis serga (duomenys neskelbtini)) sulaikymo kontekste (teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gydymas vaistais yra tinkamas), nei kitų svarbių faktorių (jis yra patyręs plataus masto psichologinį ir fizinį smurtą) ar (duomenys neskelbtini) žmonių pažeidžiamumo sulaikymo sąlygose.
21. Pareiškėjas pažymi, kad jis bendradarbiauja su institucijomis sprendžiant prieglobsčio Lietuvoje suteikimo klausimą, pateikė originalų (duomenys neskelbtini) pasą, jo įvardytas tikslas – apsauga ir saugumas. Kadangi Migracijos departamento komisija panaikino Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir priėmė naują sprendimą persvarstyti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, jis nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Todėl teismo prielaida, kad Užsienietis gali pasišalinti į kitas Europos Sąjungos valstybes, yra spėjimas, bet ne išsamus aplinkybių vertinimas.
22. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepasisakė dėl jo sulaikymo be teismo sprendimo, nes jis be jokio teismo sprendimo yra sulaikytas ilgiau negu pusę metų, nors tai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 20 straipsnį ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 5 straipsnį. Šiuo atveju Užsienietis atsidūrė de facto sulaikyme, nebuvo įvertintos jo individualios aplinkybės, o tai tiesiogiai prieštarauja Konstitucijos 20 straipsniui. Teisėtas sprendimas dėl pareiškėjo sulaikymo nebuvo priimtas, o prieglobsčio prašytojo profilis (bendradarbiauja su institucijomis, jo prieglobsčio prašymas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, pateikė galiojantį (duomenys neskelbtini) pasą) nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai ir nesuponuoja pasišalinimo į kitas Europos Sąjungos valstybes, todėl sulaikymas nėra būtinas. Kadangi teismas nevertino šių pareiškėjo argumentų ir nepasisakė dėl VSAT sprendimo teisėtumo Konstitucijos ir Konvencijos atžvilgiu, toks sprendimas turi būti panaikintas.
23. Pareiškėjas nurodo, kad Įstatymo pakeitimai, priimti prasidėjus migrantų krizei, buvo skirti užtikrinti, kad užsieniečiai, atvykę į Lietuvos Respubliką ekstremaliosios situacijos metu, būtų identifikuoti, o nepagrįsti prieglobsčio prašymai išnagrinėti skubos tvarka, taip greičiau priimant sprendimą dėl asmenų išsiuntimo į saugias kilmės valstybes. Šiais pakeitimais buvo siekiama išvengti prieglobsčio prašytojų ar kitų užsieniečių savavališko pasišalinimo ar pasislėpimo iki kol nebus priimtas galutinis sprendimas jų prieglobsčio byloje. Pareiškėjui negali būti taikomos Įstatymo 140⁸ straipsnio nuostatos dėl sulaikymo, kadangi šios nuostatos skirtos prieglobsčio prašytojams, kurių prašymai yra nagrinėjami skubos tvarka, o šiuo metu pareiškėjui yra taikoma bendra prieglobsčio prašymo nagrinėjimo tvarka, todėl nuo pat pradžių nebuvo ir nėra pagrindo sulaikyti pareiškėją. Pareiškėjo prašymas nagrinėjimas bendra tvarka, t. y. nėra Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų, ir pareiškėjas yra įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją pagal 140⁸ straipsnio 2 dalį. Atitinkamai ir teisinis reguliavimas, kuris nukreiptas į spartų nepagrįstų prieglobsčio prašymų išnagrinėjimą bei tokių prieglobsčio prašytojų sulaikymą negalėjo ir negali būti taikomas pareiškėjui.
24. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4322-602/2021. Neteisėtas sulaikymas pareiškėjui yra taikomas jau ilgiau nei 6 mėnesius. Kadangi pareiškėjo prašymo nagrinėjimas reikšmingai yra užsitęsęs, tolimesnis jo sulaikymas yra neproporcingas ir jam turi būti taikomos švelnesnės sulaikymo priemones.
25. Pareiškėjas nurodo, kad norint teisėtai sulaikyti prieglobsčio prašytoją, turi būti taikomi Įstatymo 140¹⁷ straipsnyje nurodyti pagrindai. Įstatymo 140¹⁷ straipsnio 1 punkte nurodyti pagrindai nėra taikytini pareiškėjo atvejui, o 2 punkte nurodytam pagrindui neužtenka tik fakto, kad prieglobsčio prašytojas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pareiškėjas remiasi 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2013/33/ES kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo nuostatas (toliau – ir Direktyva 2013/33) bei ESTT praktika, kad prieglobsčio prašytojas negali būti sulaikytas tik dėl to, kad jis pasiprašė tarptautinės apsaugos, o sulaikymo priežastys privalo atitikti Direktyvos 2013/33 nuostatas (ESTT 2020 m. birželio 25 d. sprendimas byloje Nr. C 36/20). Pareiškėjo teigimu, toliau besitęsiantis jo sulaikymas nėra teisėtas.
Atsiliepimas
26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
27. VSAT nurodo, kad Migracijos departamentas iš naujo nagrinėja Užsieniečio prieglobsčio prašymą, sprendimas dar nėra priimtas. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. VSAT vertinimu, teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė teisinį reglamentavimą ir pagrįstai netenkino Užsieniečio prašymo. Užsienietis prašo pripažinti jo laikymo sąlygas de facto sulaikymu, tačiau administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ir faktų konstatavimo.
28. VSAT pažymi, kad klausimą dėl Užsieniečio apgyvendinimo Centre sprendė Migracijos departamentas, 2022 m. sausio 25 d. priimdamas minėtą sprendimą. VSAT nesutinka su Užsieniečio argumentu, jog jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo šiuo metu nagrinėjamas bendra tvarka ir nėra laikomas akivaizdžiai nepagrįstu, kadangi jis pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 2 dalį yra įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Komisijai panaikinus Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, Užsieniečio prieglobsčio prašymas nagrinėjamas iš naujo, bet nėra priimtas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nagrinėti jo prašymą bendra tvarka. Vien tik priklausymas tam tikrai socialinei grupei (šiuo atveju – (duomenys neskelbtini)) nėra pagrindas pripažinti asmenį pažeidžiamu. Užsienietis nėra identifikuotas kaip pažeidžiamas asmuo. Užsienietis tik abstrakčiai nurodė, jog turi sveikatos, psichologinių problemų, tačiau jų nekonkretizavo, nenurodė, jog kreipėsi dėl sveikatos problemų į Centro administraciją, bet jam nebuvo suteikta kvalifikuota pagalba.
29. VSAT nurodo, kad teismui nagrinėjant Užsieniečio prašymą nebuvo gautas Migracijos departamento 2022 m. sausio 25 d. sprendimas įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Centre, šis sprendimas buvo gautas ir įteiktas Užsieniečiui 2022 m. vasario 4 d. Todėl teismas nenustatė pagrindo Užsieniečiui paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taip pat teismas nenustatė išimtinio atvejo, kai nustatytų aplinkybių visumos pagrindu gali būti sprendžiama dėl švelnesnės nei Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti Užsieniečio pareiškimo reikalavimai pripažinti jo sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo jo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą sulaikymo klausimu šioje byloje, taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre Pabradėje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
31. Pirmosios instancijos teismas netenkino minėtų reikalavimų, įvertinęs tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, jis yra prieglobsčio prašytojas, kad egzistuoja rizika, jog Užsienietis gali išvykti ar pasislėpti, Užsieniečio laikymo sąlygos Centre neprilygsta sulaikymui, Migracijos departamentas turi priimti sprendimą dėl Užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką, tuo pačiu turi būti sprendžiama dėl Užsieniečio apgyvendinimo, jo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo ir nėra tikslinga spręsti dėl alternatyvios sulaikymui priemonės Užsieniečiui paskyrimo.
32. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas atmestinai įvertino jo pareiškime išdėstytus argumentus, neišsamiai analizavo teisiškai reikšmingas aplinkybes jo pareiškimui išnagrinėti, netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, bei laikosi pozicijos, kad jo pareiškimas turėjo būti tenkintas. VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą, ir prašo jį atmesti.
33. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal bylos duomenis pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. rugpjūčio 2 d. neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini), turi galiojantį (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio ir, vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, buvo apgyvendintas VSAT. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio, 2021 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. 21S39675 nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. 6K-1941 panaikino Migracijos departamento sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra duomenų apie tai, kad Migracijos departamentas būtų priėmęs sprendimą dėl prieglobsčio Užsieniečiui suteikimo (nesuteikimo).
34. Migracijos departamento 2022 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 22S61078 nuspręsta: Užsienietį įleisti į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos Migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
35. Pagal Įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2022 m. sausio 1 d., 5 straipsnio 2 dalį užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją. Užsieniečių, pateikusių prašymą suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, buvimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją, iki nepriimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašymą pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pateikę prieglobsčio prašytojai, dėl kurių nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, turi teisę pasilikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose šio Įstatymo 138 straipsnyje numatyto skundo padavimo termino laikotarpiu. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 6 ir 8 dalimis, dėl masinio užsieniečių antplūdžio esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai, minėti prieglobsčio prašytojai, iki nepriimtas sprendimas juos įleisti į Lietuvos Respubliką, laikinai, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesių laikotarpiui apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės judėti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
36. Nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 140⁸ str. 10 d.): taikomos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
37. Įstatymo 140⁷ straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.
38. Įstatymo 140⁸ straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikinąjį jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato: prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, VSAT laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikinajame būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 140⁸ str. 3 d.); jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ str. 5 d.); jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 140⁸ str. 6 d.); jeigu Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 140⁸ str. 8 d.); skundas dėl Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 140⁸ str. 8 d.).
39. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.
40. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022 yra pasisakęs, kad sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias Įstatymo nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (o ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje, t. y. datos, kuri nagrinėjamoje byloje yra vėlesnė bei prašymo suteikti prieglobstį pateikimo data) dienos.
41. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, užsieniečiai gali kreiptis į apylinkės teismą su prašymu pakeisti Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatytą priemonę (nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 140⁸ str. 3 d. nustatytą priemonę) – laikinąjį apgyvendinimą pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (šiuo aspektu žr., pvz., 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑4180‑629/2021; 2022 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1180-520/2022; 2022 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1484-624/2022; kt.).
42. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas šioje byloje ir suformulavo reikalavimą – paskirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre Pabradėje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino.
43. Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šio reikalavimo, akcentuotina, kad jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Migracijos departamentas 2022 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 22S61078 (data pagal minėto sprendimo kopijoje nurodytus metaduomenis) išsprendė klausimą dėl Užsieniečio apgyvendinimo laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną jau buvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjui taikytinos apgyvendinimo priemonės, todėl šioje byloje nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl taikymo pareiškėjui alternatyvios sulaikymui priemonės (apgyvendinimo VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų), kai jau Migracijos departamentas išsprendė šį klausimą ir yra galiojantis sprendimas.
44. Užsienietis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. vasario 28 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, atsižvelgęs į tai, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl jo įleidimo į Lietuvos Respubliką bei apgyvendinimo, prašo: pripažinti jo (Užsieniečio) sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo jo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai 2022 m. vasario 4 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą dėl jo (pareiškėjo) apgyvendinimo, persvarstyti 2022 m. vasario 4 d. Migracijos departamento sprendimą Nr. 22S61078 ir paskirti jam (Užsieniečiui) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre Pabradėje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsienietis nurodo, kad Migracijos departamento sprendimas Nr. 22S61078 priimtas 2022 m. vasario 4 d., tačiau nustatyta, kad jo nurodomas sprendimas yra priimtas 2022 m. sausio 25 d. Pažymėtina, kad Užsienietis nurodo, jog minėtą Migracijos departamento sprendimą apskundė.
45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus ir byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, akcentuoja, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.
46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas (pareiškimas, prašymas) buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas (žr., pvz., 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017; kt.).
47. Atsižvelgiant į pareiškėjo šioje byloje pateikto pareiškimo reikalavimus, kurie buvo išnagrinėti apeliaciniu skundu apskųstu pirmosios instancijos teismo sprendimu, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo nagrinėti minėto Migracijos departamento sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, nes pareiškėjo teiktame pareiškime pirmosios instancijos teismui nebuvo suformuluotas reikalavimas dėl šio sprendimo, Migracijos departamentas nėra nagrinėjamo administracinio ginčo šalis. Nenustatyta, kad pareiškėjo reiškiami apeliacinės instancijos teismui nauji reikalavimai yra neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Be to, pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamento sprendimą apskundė kitoje byloje, kurioje ir bus išnagrinėtos pareiškėjo nurodomos aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas teigia, kad jam turi būti taikoma švelnesnė priemonė – apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Dėl to teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui išsakytų argumentų, susijusių su šios priemonės taikymu.
48. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje taip pat išnagrinėjo ir atmetė pareiškėjo pareiškime kaip atskirą ir savarankišką suformuluotą reikalavimą – pripažinti pareiškėjo sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo jo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą sulaikymo klausimu šioje byloje.
49. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos dalis pagal Užsieniečio reikalavimą, kuriuo prašoma konstatuoti tik faktus, nėra nagrinėtina šio proceso tvarka ir yra nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.), nes administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, pareiškimų ir prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; 2022 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1484-624/2022; kt.).
50. Kadangi Užsieniečio apgyvendinimo klausimas išspręstas Migracijos departamento 2022 m. sausio 25 d. sprendimu, kurį Užsienietis yra apskundęs, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, susijusios su jam taikytais ribojimais iki šio sprendimo priėmimo, yra teisiškai reikšmingos, nagrinėjant Migracijos departamento 2022 m. sausio 25 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl teisėjų kolegija šioje byloje nenagrinėja pareiškėjo argumentų, susijusių su jam taikytais ribojimais, kurie, pareiškėjo teigimu, savo faktiniu turiniu de facto atitinka sulaikymą, taip pat nevertina pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjui taikomi ribojimai savo turiniu de facto atitiko alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, pagrįstumo.
51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas pripažinti jo sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo jo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą dėl jo sulaikymo, panaikinama, ši bylos dalis nutraukiama, o kita sprendimo dalis paliekama nepakeista. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio M. H. M. H. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 2 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio M. H. M. H. pareiškimo reikalavimas pripažinti pareiškėjo sulaikymą neteisėtu nuo to momento, kai nuo jo faktinio sulaikymo praėjo 48 val., iki to momento, kai teismas priims sprendimą dėl jo sulaikymo, ir šią bylos dalį nutraukti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.