Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyv. vieta: (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2022-02-11 apie 08:24 val., Jaunystės gatvėje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo S80‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. iš pradžių kaltės nepripažino, tačiau vėliau posėdyje poziciją pakeitė ir visiškai prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir parodė, jog išvakarėse susipyko su savo drauge. Naktį su draugu gėrė džiną. Apie iki 3 val. nakties gėrė. Policija klaidingai nurodė laiką, eismo įvykis įvyko 7.35 val. Jis būdamas išgėręs sėdo už vairo ir važiuodamas nuo Pagirių į viešbutį nesuvaldė automobilio. Nuvažiavęs apie 1 km link viešbučio suprato, kad yra neblaivus ir nesuvaldė automobilio, įvažiavo į medį. Išlipo iš automobilio, jam nieko neskaudėjo, neturėjo sužalojimų, viskas buvo gerai, laukė prie automobilio atvykstančių policijos pareigūnų. Automobilis priklauso jam. Sutinka dėl nurodyto pripūsto alkoholio kiekio. Labai gailisi dėl įvykio. Vairuotojo pažymėjimą iki įvykio turėjo nuo (duomenys neskelbtini), visas kategorijas, jis profesionalus vairuotojas. Po įvykio automobilyje negalėjo rasti vairuotojo pažymėjimo, šiuo metu vairuotojo pažymėjimo neturi ir paso neturi. Automobilis saugojimo aikštelėje nuo vasario mėn. Įvykio vietoje nepripažino kaltės, nes buvo išgėręs. Stiprių gėrimų nevartoja, alaus išgerdavo, bet nuolat vairuoja, darbas neleidžia dažnai vartoti alkoholio. Dirba (duomenys neskelbtini). Po įvykio nevairuoja transporto, dirba pas direktorių, kuris turi ūkį ir (duomenys neskelbtini). Išsiskyręs, bet šeimą palaiko, sūnų išlaiko. Sūnus nepilnametis. Šiuo metu sūnus su mama gyvena (duomenys neskelbtini). Yra aukštojo išsilavinimo, inžinierius.

2022-02-11 S. K. įtariamojo apklausos metu parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę supranta, su juo nesutinka visiškai. Parodo, kad Lietuvoje gyvena su laikinu leidimu gyventi, jau apie 4 metus. Gyvena pažymoje nurodytu adresu arba hostelyje (duomenys neskelbtini). Yra (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvyksta apie 3 kartus per mėnesį. Nuo priklausomybės alkoholiui, narkotinėms medžiagoms ar psichinių ligų gydytas nėra, nėra tokiose įskaitose. Automobilis Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. 2022-02-11 jis nevairavo minėto automobilio, jį vairavo draugas I. iš (duomenys neskelbtini). Jis gyvena (duomenys neskelbtini), jokių daugiau jo duomenų jis nežino. I. buvo blaivus, todėl jis jam davė automobilį. Važiuojant pranešime apie įtarimą nurodyta gatve dėl slidžios kelio dangos automobilis užvažiavo ant kelkraščio ir jį sumėtė, atsitrenkė į medį. I. nuėjo kviesti pagalbos, tuo metu atvyko policija. Daugiau savo draugo jis nematė. Jis nesupranta, kodėl policija tikrino jo blaivumą, nes jis stovėjo kelkraštyje ir nevairavo automobilio. Jis nežino, kada ketina išvykti iš Lietuvos, kada bus galima tada ir išvyks. Kol vyks ikiteisminis tyrimas jis gyvens (duomenys neskelbtini). Dirba (duomenys neskelbtini). Daugiau neturi ką nurodyti ar papildyti (b. l. 87-89).

2022-04-22 S. K. įtariamojo papildomos apklausos metu parodė, kad pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų šiame ikiteisminiame tyrime, jų nekeičia, prašo jais vadovautis. Šiuo metu gyvena tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), dirba taip pat ten pat. Jo draugas I. išvykęs iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini), jokių jo duomenų jis neturi. Bet jis ankščiau, tuo metu kai buvo sulaikytas policijos, gyveno tame pačiame hostelyje, tik nežino ar jis gyveno oficialiai. Po įvykusio eismo įvykio jis daugiau I. nematė, su juo nebendravo. Kada jis išvyko iš Lietuvos, nežino. 2022-02-11 kai įvyko eismo įvykis, jie važiavo iš parduotuvės į hostelį. Tai buvo pirmas kartas, kada jis I. davė vairuoti savo automobilį. Daugiau nieko papildyti jis neturi. Nori paprašyti, kad jam būtų gražinti dokumentai, nes nori išvykti (b. l. 91-93).

2022-04-25 V. S. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2022-02-11 apie 08:15 val. jis vežė vaikus į mokyklą, važiavo Jaunystės gatve pro miškelį link Pagirių gimnazijos. Tuo metu pamatė gatvėje, priešpriešinėje eismo juostoje, važiuojamojoje dalyje, netvarkingai stovintį automobilį Volvo juodos spalvos. Prie automobilio matė išlipusį vieną vyrą, kuris buvo apsirengęs tamsiais rūbais, įsidėmėjo, kad jis buvo tamsių plaukų. Minėtas vyras vaikščiojo aplinkui automobilį, jo koordinacija jam sukėlė įtarimą, jis atrodė kaip neblaivus. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie šį įvykį. Nei automobilio viduje, nei aplinkui nesimatė jokių kitų pašalinių asmenų, minėtas vyras buvo vienas. Taip pat jis nematė nei vieno asmens, einančio gatve nuo įvykio vietos nei į vieną pusę (b. l. 31-32).

2022-02-11 A. J. liudytojo apklausos metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Patrulių rinktinės Antros kuopos Antro būrio vyriausiojo patrulio pareigose. Kartu su juo dirbo Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės Antros kuopos Antro būrio vyriausioji patrulė Ž. Ž. Jų pamaina prasidėjo nuo 07.30 val. ir tęsis iki 19.30 val. Dirbo tarnybiniu automobiliu VW CADY, borto numeris ,, (duomenys neskelbtini)”. Patruliuojant Vilniaus rajono teritorijoje, iš Vilniaus aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau - OVS) budėtojo, kad važiuojant link Daniliškių nuo buvusio daržovių ūkio, automobilis Volvo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), juodos spalvos nuvažiavo nuo kelio ir kliudė medį. Automobilio vairuotojas visiškai neblaivus. Bando pabėgti. Praneša pravažiuojantis. Nelaukia. GMP nereikia. Maždaug po 15 min., atvykus į įvykio vietą, prie automobilio stovėjo pilietis, kaip vėliau paaiškėjo tai yra automobilio savininkas S. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Paklausus kaip įvyko eismo įvykis, S. K. paaiškino, kad jis automobilio nevairavo, o automobilį vairavo jo draugas. Kur draugas išėjo, negalėjo pasakyti. Susisiekus su pranešėju D. R., jis paaiškino, kad jam važiuojant Vilniaus m., Jaunystės g. link Pagirių, jis pamatė, kad priešais jį, ką tik nuo kelio nuvažiavo ir atsitrenkė į medį automobilis Volvo, iš kurio pradėjo rūkti dūmai. Iš vairuotojo vietos išlipo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, požymiai: tamsiai apsirengęs, kalbėjo rusiškai. Taip pat paaiškino, kad automobilyje daugiau nieko nebuvo. Pranešėjas D. R. priėjęs prie vyriškio pasiteiravo ar viskas gerai, jam atsakė rusiškai „fsio chorošo“. D. R. pranešė policijai apie eismo įvykį ir nelaukė. Jiems atvykus, prie automobilio stovėjęs vyriškis, atitiko požymius. Paklausus S. K. ar vartojo alkoholį, fakto neneigė ir paaiškino, kad maždaug prieš valandą išgėrė apie 200 g džino. S. K. pirmu pūtimu 08 val. 24 min. buvo nustatytas 2,39 prom. girtumas, antru pūtimu 08 val. 42 min. 2,17 prom. girtumas. Buvo įregistruotas eismo įvykis. Taip pat surašytas Administracinio nusižengimo protokolas. S. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS (T. Ševčenkos g. 26, Vilnius), kadangi yra ne Lietuvos Respublikos pilietis. Įvykį filmavo body kamera 1744 ir 1742 (b. l. 27-29).

2022-02-114 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos S. R. Tarnybinis pranešimas dėl liudytojo apklausos, kuriuo pranešama, kad dirbo pagal IT 01-1-04882-22. Buvo susisiekta su įvykio liudytoju D. R. gim. (duomenys neskelbtini). Šis paaiškino, kad šiandien negali būti apklaustas. Paklausus trumpai nupasakoti įvykio aplinkybes, nurodė, kad vyko savo automobiliu Vilniuje, Jaunystės gatve ir pastebėjo priešais važiuojantį juodos spalvos automobilį VOLVO, kuris nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Pranešėjas iškart sustojo, įsitikinti ar viskas vairuotojui gerai, nes pastebėjo kaip iš variklio dangčio virsta dūmai. Pranešėjas matė, kaip automobilyje sėdėjo vienas asmuo, tamsiai apsirengęs. Tas asmuo dar bandė užvesti automobilį, bet jam nepavyko. Vėliau Volvo vairuotojas išlipo iš automobilio. Pranešėjas paklausė, ar vairuotojui viskas gerai. Vairuotojas rusų kalba atsakė, kad viskas gerai. Pranešėjui pabendravus su vairuotoju atrodė, kad vairuotojas galimai neblaivus, dėl šios priežasties jis paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu. Daugiau D. R. nieko nepaaiškino (b. l. 25).

2022-03-13 Kitų objektų - 2022-02-11 BPC garso įrašų ID 91537685957, apžiūros protokolas: apžiūrėtas pirmasis garso įrašas telefoninio pokalbio, kurio pradžios laikas 2022-02-11 08:05:06, tarp pranešėjo D. R. (D. R.) ir BPC specialistės (S.). D. R. praneša apie girtą vairuotoją, įvažiavusį į medį, kuris negali užkurti mašinos, nori pabėgti. Automobilis Volvo S80, nurodo, kad asmuo 100 proc. neblaivus.

Apžiūrėtas antrasis garso įrašas telefoninio pokalbio, kurio pradžios laikas 2022-02-11 08:23:00, tarp pranešėjo (P.) ir BPC specialisto (S.). Praneša, kad pamatė avariją, mašina Volvo atsitrenkus, yra žmogus keistai svyruojantis, atrodo kaip girtas (b .l. 44-45).

2022-04-06 Kitų objektų - 2022-02-11 ,,Body‘‘ kameros Nr. 1742 vaizdo ir garso įrašų Nr. 2022_0211_082153_001, 2022_0211_082656_002, 2022_0211_091340_003, apžiūros protokolas: apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0211_082155_001. Įrašo trukmė 05 min. 03 sek. Atidarius vaizdo įrašą jame matyti gatvėje stovintis vyras, kuris yra žilų plaukų, vilkintis raudonos spalvos marškinius ir tamsios spalvos atsegtą striukę. Už jo gatvėje matyti sudaužytas tamsios spalvos automobilis. Prie vyro prieina policijos pareigūnai: asmuo sako, kad ne jis vairuotojas; atvažiuos asmuo, kuris vairavo; automobilis priklauso jam; alkoholį vartojo prie valandą; nustatomas asmens girtumas; nurodo, kad važiavo dviese, vairavo kitas asmuo, kuriam trenkė per galvą ir jis nuėjo.

Apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0211_082656_002. Įrašo trukmė 03 min. 56 sek. Toliau asmuo pasakoja, kad vairavo jo draugas I.; važiavo nuo Maximos; I. po avarijos nuėjo į viešbutį prieš dvi valandas; neigia, kad pats vairavo automobilį (b. l. 49-51).

2022-06-02 Kitų objektų - 2022-02-11 ,,Body‘‘ kameros Nr. 1744 vaizdo įrašų Nr. 2022_0211_082153_001, 2022_0211_082654_002, 2022_0211_084110_003, 2022_0211_084611_004, 2022_0211_093706_005, apžiūros protokolas: apžiūrėtas vaizdo įrašas 2022_0211_082153_001. Įrašo trukmė 05 min. 02 sek. Vaizdo įraše matyti gatvė, kurioje stovi vidutinio amžiaus vyras, vilkintis raudonus marškinėlius, tamsios spalvos striukę, žilstelėjusių plaukų. Už vyro matyti gatvėje skersai stovintis tamsios spalvos automobilis. Užfiksuotas pareigūnų ir įtariamojo S. K. bendravimas įvykio vietoje (b. l. 53-57).

Teisiamajame posėdyje galimas laiduotojas Č. P. parodė, jog S. K. pažįsta kaip buvusį vairuotoją, jau prieš du metus susipažino. Dirbo kaltinamasis vairuotoju sąžiningai, tvarkingai, neturėjo jokių priekaištų, išgirdo, kad įvyko įvykis, sužinojo po įvykio po 2-3 dienų. Tuo metu jam buvo laisvadieniai, nebuvo darbo dienos. Dabar S. pas juos remontuoja automobilius, kai prarado teisę vairuoti, pasiprašė darbo, gyvenamosios vietos, paskyrė prie mechaninių darbų. Jis gyvena pas juos mechaninėse dirbtuvėse yra pastatas, kuriame padarė gyvenamuosius kambarius. Gyvena (duomenys neskelbtini). Ten tvarkinga gyvenama vieta, kai prasidėjo karas, jie buvo paruošę kambarius, viename iš jų S. apsigyveno. Nebuvo anksčiau, kad būtų vairavęs neblaivus, negavę tokios informacijos, nei iš Europos nei iš Lenkijos, vairavo tvarkingai. Teigiamą įtaką mano, kad jis, Č. P., darys, S. K. žmogus darbštus, viską sugeba dirbti, jiems tokie žmonės reikalingi, kaime trūksta žmonių ir jis, Č. P., sutinka laiduoti už S. K. Baudas už smulkius administracinius nusižengimus yra sumokėjęs. Blogai vertina tokią nusikalstamą veiką, gerai, kad nebuvo blogiau, kad yra gyvi ir sveiki. Ne darbo metu yra sargas teritorijoje, atvažiuoja jis, Č. P., 8-9 val. pažiūrėti kaip gyvena, paklausti kaip sekasi, mato, kad nėra problemų. Apie įvykį sužinojo iš transporto vadybininkės, S. K. jai pasisakė, vadybininkė jam, Č. P., parašė. Paskui jie apkalbėjo situaciją kaip ten buvo, smulkmenų nežino, nesigilino, kad įvykis buvo su nuosavu automobiliu, girdėjo, kad sakė, kad ne pats vairavo, tai tiek. Jis labai gailisi dėl to kas įvyko, pasakojo, kad gailisi, bet įvykis toks įvyko, prarado vairuotojo teises. Dėl užstato sumokėjimo, gal geriau būtų skirti be užstato laidavimą, toks sunkus metas, taupo jie pinigus, nes elektra brangsta, ateina metų galas, mano, kad nebus linksma visoms įmonėms, nenorėtų, prašo teismo, kad nereikėtų mokėti pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog S. K. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Volvo S80‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis iš pradžių teisiamojo posėdžio metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, nepripažino vairavęs transporto priemonę, tačiau vėliau posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, paaiškino veikos padarymo aplinkybes, kurios sutampa su kitais įdodymais. Tai, kad S. K. vairavo automobilį „Volvo S80‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, patvirtina liudytojo A. J. parodymai, tarnybinis pranešimas, kitų objektų apžiūros protokolas; taip pat neblaivumo nustatymo aktas, kuriame buvo užfiksuoti neblaivumo požymiai ir alkotesterio rodmenys, kurie patvirtina, kad kaltinamajam buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, S. K. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Lietuvos Respublikos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį S. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį darbdavio Č. P. atsakomybėn.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis S. K. praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, gailisi dėl savo veiksmų. Byloje nėra pareikšta jam tiesiogiai civilinių ieškinių. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailisi, taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. S. K. turi nuolatinio pobūdžio darbą, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, po veikos padarymo dirba toje pačioje darbovietėje (duomenys neskelbtini), ten turi ir gyvenamąją vietą. Nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų gydytas Lietuvos psichiatrinėse įstaigose ar būtų įrašytas į priklausomybės ligų centrą, iš jo žodžių šeima gyvena (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turi sūnų, kuriam skiria išlaikymą, aukštojo išsilavinimo. Pažymėtina, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos S. K. nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nenustatyta aplinkybių, itin neigiamai apibūdinančių jo asmenybę, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo darbdavį Č. P. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu Č. P. patvirtino, kad jis kaltinamąjį pažįsta apie pora metų, suteikęs jam darbą, darbuotojas dirba gerai, be priekaištų, jo įmonėje dirba ir daugiau (duomenys neskelbtini). kartu dirba (duomenys neskelbtini), kurioje jis yra direktorius. Jis su S. K. bendrauja kiekvieną dieną. Juos sieja draugiški, vienas kitam pagarbūs santykiai. S. k. yra linkęs kaip darbuotojas jo klausyti, yra geranoriškas, atsakingas darbuotojas, laikosi darbo tvarkos. Jo veiksmus vertina kritiškai, jų nepateisina. Stengsis, kad toks atvejis daugiau nebepasikartotų. Č. P. asmenybė taip pat charakterizuojama teigiamai – jis niekada neteistas. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis už 5 metus, pora kartų baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs. Taigi jis taip pat baustas administracine tvarka už nešiurkštų administracinį nusižengimą. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Č. P. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas kaltinamajam– dirba vienoje darbovietėje, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu, teismo vertinimu, gali daryti teigiamą įtaką S. K., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, S. K., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo Č. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

S. K. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, nustatytas 2,17 promilių girtumo laipsnis, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. S. K., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę mieste, kėlė grėsmę ne tik aplinkiniams, bet ir sau pačiam. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, į alkotesterio duomenis, neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokią nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminą nustatant dvejiems metams naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022-02-11. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Bylos duomenimis nustatyta, jog S. K., nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „Volvo S80‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamajam. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Volvo S80‘‘ (lengvasis, kuras: dyzelis, 2005 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 3 140 Eur.

Teismo nuomone, automobilio konfiskavimas būtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė S. K. padarytam nusikaltimui ir asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo S. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš S. K. valstybės naudai konfiskuojamas automobilis „Volvo S80‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Panaikinus kardomąją priemonę dokumentas ((duomenys neskelbtini) pasas) grąžintinas jo savininkui.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo S80‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tikslinga taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, -

nusprendžia:

S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo Č. P., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti S. K. šias baudžiamojo poveikio priemones:

2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos - 2022 m. vasario 11 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Paskirti S. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti automobilį „Volvo S80‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volvo S80‘‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

S. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Panaikinus kardomąją priemonę – diokumentų paėmimą, dokumentą ((duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini)) grąžinti jo savininkui.

Išaiškinti S. K. bei Č. P., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti S. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.