- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- 1-608-369/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-01673-2008-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Civilinis ieškovas
- V. L.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Rūta Danutė Paltarokaitė
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Paprasta vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 1 d., 187 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K., 2008-08-14 laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 17.00 val., 39-ojoje laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje, esančioje A. P. Kavoliuko g. 1a, Vilniuje, vykdydamas nusikalstamą sumanymą, tikslu pagrobti svetimą turtą, pavedė nieko apie šį sumanymą nežinantiems asmenims nuo garažo Nr. 1771 duobės pakelti ir į sunkvežimio Mercedes Benz, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pakrauti V. L. priklausantį turtą – dvi garažo pamatų perdengimo plokštes, iš kurių vienos vertė 400 Lt, tokiu būdu pagrobė svetimą 800 litų vertės V. L. priklausantį turtą.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2008-08-14 apie 15.30 val., su darbininkais atvažiavo į 39-ą metalinių garažų bendriją, esančią A. P. Kavoliuko g. Vilniuje, nes buvo gavęs garažo Nr. 1628 savininko leidimą išsivežti dvi perdengimo plokštes. Prieš jiems atvykstant į minėtos bendrijos teritoriją, paskambino savo vairuotojui ir liepė paimti ir pakrauti į automobilį dvi perdengimo plokštes, kurios buvo garažų bendrijos, esančios Justiniškių g. 140, Vilniuje, teritorijoje ir kartu su jomis atvykti į 39-tą garažų bendriją. Į krovininį automobilį pakrovus vieną perdengimo plokštę nuo garažo pažymėto Nr. 1628 ir jiems bandant iškelti antrą, prie jų priėjęs nukentėjusysis pareiškė, kad jie paėmė jam priklausančias perdengimo plokštės ir pareikalavo už jas sumokėti. Jam nesutikus sumokėti nukentėjusiojo reikalaujamą pinigų sumą buvo iškviesti policijos pareigūnai. Iš garažo Nr. 1771 vietos jo darbininkai perdengimo plokščių negrobė ir nukentėjusiajam priklausančio turto negadino. Jam priklausantis krovininis automobilis su pakrautomis keturiomis perdengimo plokštėmis ilgą laiką stovėjo aikštelėje, tačiau automobilis buvo jam reikalingas, todėl gavęs policijos pareigūnų žodinį leidimą plokštes iš automobilio iškrovė į aikštelę, o vėliau jas iškeitė.
Apklaustas teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. L. paaiškino, kad garažų bendrijoje, esančioje A. P. Kavoliuko gatvėje, Vilniuje, jam priklausė garažas Nr. 1772. Vėliau, iš kaimyno - Č. G., už 800 litų įsigijo šalia jo stovėjusio garažo Nr. 1771 rūsio perdengimo plokštes, nes patį metalinį garažą, t. y. jo metalines konstrukcijas Č. G. išvežė. Garažų Nr. 1772 ir Nr. 1771 buvo bendri pamatai ir siena. Garažas Nr. 1772 buvo su metaline konstrukcija, o garažo Nr. 1771 rūsio duobė buvo uždengta dviem perdengimo plokštėmis. 2008-08-14 apie 16.00 val. jam paskambino A. F. ir pasakė, kad kažkas vagia jo perdengimo plokštes. Atvažiavęs prie jam priklausančio garažo Nr. 1771 pamatė, kad nebėra dviejų perdengimo plokščių, o garažo mūrinėje sienoje atsiradusi skylė. Kaimynas jam pasakė, kad jo plokštes paėmė asmenys ir jų automobilis stovi prie kito garažo, kur nuo kito garažo yra imamos perdengimo plokštės ir kraunamos į krovininį automobilį. Priėjęs prie stovinčio sunkvežimio pamatė, kad jo kėbule yra dvi plokštės nuo jo garažo. Jam priklausančias perdengimo plokštes iš karto atpažino, nes jų galai buvo užpildyti cementu, ant jų buvo rusų kalba raudonos spalvos užrašas „BRAK“ ir visi plokštės parametrai. Dirbusių vyrų jis paklausė, kas jiems leido paimti jo plokštes. Krano vairuotojas atsakė, kad dirba jam nurodytą darbą ir nieko negali paaiškinti. Ten buvęs A. K. jam pasiūlė už paimtas plokštes sumokėti 300 litų ir pageidavo, kad nebūtų kviečiami policijos pareigūnai. Jam pasakius, kad paimtos plokštės kainuoja 800 litų, A. K. atsisakė tiek mokėti, todėl į bendrijos teritoriją buvo iškviesti policijos pareigūnai. Dėl perdengimo plokščių paėmimo, kadangi jos vėliau dingo, bei sugriautos mūrinės garažo sienos patyrė 1500 litų turtinę bei 2000 litų moralinę žalą.
Ikiteisminio tyrimo metu V. L. pateikė rašytinius įrodymus, kad 2006-04-20 iš Č. G. įsigijo dvi perdengimo plokštes ir už jas sumokėjo 800 litų (t. 1, b. l. 51).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. L. savo parodymus patvirtino akistatos su kaltinamuoju A. K. metu (t. 1, b. l. 129-130).
Ikiteisminio tyrimo metu, 2008-08-20 atlikus 39-ojoje laikinų metalinių garažų statybos bei eksploatavimo bendrijos teritorijoje esančio garažo Nr. 1771 apžiūrą užfiksuota, kad garažo Nr. 1771 vietoje yra rūsio duobė, kurios sienos sumūrytos iš plytų. Vienoje sienoje, kuri jungiasi su šalia esančiu metaliniu garažu, matyti anga, iš kurios iškritusios plytos guli ant rūsio duobės dugno. Garažo rūsio duobės viršus neuždengtas jokiomis konstrukcijomis ar perdengimo plokštėmis (t. 1, b. l. 40-42). 2010-06-07 atlikus papildomą įvykio vietos apžiūrą užfiksuota, kad bendrijos teritorijoje buvusių metalinių garažų Nr. 1771 ir 1772 vietoje likusios rūsių duobės yra be perdengimo plokščių, o garažai neturi metalinių konstrukcijų (t. 1, b. l. 186-190).
Ikiteisminio tyrimo metu, 2008-08-20 buvo apžiūrėtas Justiniškių g. 140, Vilniuje, aikštelėje stovintis krovininis automobilis Mercedes Benz, valstybinais numeriais (duomenys neskelbtini). Apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio kėbule sudėti 6 m. ilgio 4 betoniniai blokai. Dviejų apatinių blokų oro kameros yra užbetonuotos, o ant blokų šonų yra raudonos spalvos užrašas „BRAK“ (t. 1, b. l. 43-48).
Apklaustas teisme liudytojas V. K. paaiškino, kad 2008-08-14 vykdydamas direktoriaus A. K. nurodymus, nuvyko į aikštelę esančią Justiniškių g. 140, Vilniuje, ir į krovininį automobilį pakrovė dvi perdengimo plokštes. Po to, nuvyko į garažų bendrijos, esančios Karoliniškių mikrorajone teritoriją ir nurodžius A. K. į krovininį automobilį įkėlė vieną plokštę. Kraunant antrą plokšte, pasirodė nukentėjusysis, kuris pradėjo reikšti pretenzijas, kad jie paėmė jam priklausančias dvi plokštes, kurios jau buvo pakrautos į automobilį. Nukentėjusysis reikalavo pinigų ir su juo aiškinosi direktorius.
Analogiškus parodymus teisme pateikė liudytojai L. S. bei S. M., kurie patvirtino, jog A. K. prašymu padėjo į krovininį automobilį pakrauti dvi plokštes, kurios buvo Justiniškių g. 140, Vilniuje, aikštelėje. Po to, tuo pačiu krovininiu automobiliu, kurio kėbule jau buvo pakrautos dvi perdengimo plokštės, nuvyko į metalinių garažų masyvą esantį Karoliniškių mikrorajone. Jiems kraunant A. K. nurodytas kitas dvi plokštes, atsirado nukentėjusysis, kuris pradėjo reikšti pretenzijas ir juos kaltinti paėmus jam priklausančias dvejas plokštes.
Apklaustas teisme liudytojas V. L. S. paaiškino, kad yra 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkas. Bendrijos adresas yra Justiniškių g. 140 a, Vilniuje. Jis pažįsta A. K., kaip (duomenys neskelbtini). Su A. K. buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad pastarasis iš 40-osios garažų bendrijos teritorijos gali paimti ir išvežti įvairias statybines atliekas. Kai išveža garažus, dažnai yra paliekamos plokštės, todėl yra prašomas leidimas jas išvežti. Jei išvežtų garažų savininkai iki tam tikro termino jų neišsiveža, tuomet jie gali prašyti jas išvežti. Šiuo metu jis negali pasakyti, kada įvyko šis įvykis ir ar leido A. K. iš bendrijos teritorijos išsivežti dvi perdengimo plokštes, tačiau gali patvirtinti, jog iš dviejų garažų vietų, esančių 40-ojoje bendrijoje A. K. paėmė perdengimo plokštes ir išsivežė.
Apklaustas teisme liudytojas V. O. paaiškino, kad Karoliniškių mikrorajone esančiame metalinių garažų masyve jam priklausė metalinis garažas pažymėtas Nr. 1628. Vėliau šį garažą jis pasikeitė su kitu bendrijos nariu, kurio anketinių duomenų nežino į garažą Nr. 166. Po kurio laiko pastarasis metalinę garažo konstrukciją nukėlė ir buvo pasilikusios tik dvi perdengimo plokštės. Kažkuriuo tai metu, tikslaus laiko nurodyti negali, jam paskambinęs vyriškis prisistatė A. K. ir paklausė, ar jis gali nuo garažo Nr. 1628 duobės paimti dvi perdengimo plokštes. Pastarajam pasakė, jog jis yra praradęs nuosavybės teises, tačiau jis prašė įforminti pardavimą. Susitikęs su A. K. sutartį oficialiai įformino garažo valdyboje. Buvo surašytas raštas, jog A. K. pasižada paimti plokštes ir sutvarkyti duobę. Kada A. K. nukėlė plokštes nuo garažo Nr. 1628 jis nežino.
Apklaustas teisme liudytojas L. J. paaiškino, kad 2008 m. vasarą prižiūrėjo pažįstamo metalinį garažą Nr. 1681, esantį metalinių garažų komplekse, A. P. Kavoliuko g. 1a. Vilniuje. Jis dažnai ten nuvažiuodavo, žiūrėdavo ar garažas būdavo tvarkoje, ar jo spyna nesulaužyta. Priešais jo prižiūrimą garažą buvo ir V. L., garažai. Vienas iš V. L. priklausančių garažų buvo be metalinės konstrukcijos. Buvo likusi tik perdengimo plokštėmis uždengta duobė, ant kurios V. L. leisdavo kitiems asmenims remontuoti automobilius. 2008 m., tikslios datos jis neprisimena, atvažiavęs prie prižiūrimo garažo atkreipė dėmesį, jog prie V. L. priklausančių garažų stovi sunkvežimis. Įsitikinęs, kad su jo prižiūrimu garažu viskas tvarkoje jis išvažiavo. Po kiek laiko jis sužinojo, jog nuo V. L. priklausančios garažo duobės buvo pavogtos plokštės.
Apklaustas teisme liudytojas R. L. paaiškino, kad 39-ojoje metalinių garažų bendrijoje jam priklausė metalinis garažas Nr. 1776, kurį vėliau pardavė. Šiuo metu tikslaus laiko jis neatsimena, bet jam būnant prie savo garažo atkreipė dėmesį, jog nuo netoliese esančios garažo duobės darbininkai išėmė perdengimo plokštes. Ar šios plokštės buvo nuo V. L. garažo jis negali pasakyti. Prašo teismo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais jo parodymais. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju R. L. paaiškino, jog 2008 m. rugpjūčio mėn. viduryje, tikslios datos ir laiko nepamena, tačiau tai buvo po pietų, dirbo savo garaže. Išgirdęs triukšmą išėjo pažiūrėti ir pamatė, kaip nuo kaimyno – V. (pavardės nežino), garažo duobės keturi vyriškiai specialiu prietaisu atmušinėja perdengimo plokštes. Jo ir V. garažai yra netoli vienas kito. Pagalvojęs, kad V. leido jiems nuimti perdengimo plokštes jų nieko neklausė ir sugrįžo į savo garažą. Eidamas namo pažiūrėjo į V. garažą, tačiau ten buvo tik duobė, o perdengimo plokščių jau nebebuvo. Jam atrodo, kad kitą dieną jam paskambino V. ir pasakė, kad nuo jo garažo duobės pagrobė dvi perdengimo plokštes ir jis sulaikė vagis. Jis V. pasakė, kad matė kaip nuo jo garažo atmušinėja perdengimo plokštes (t. 1, b. l. 93-94).
Apklaustas teisme liudytojas A. F. paaiškino, kad galimai 2008-08-14 po pietų, tikslaus laiko neatsimena nuvažiavo į A. P. Kavoliuko g. 1a, Vilniuje, esančią metalinių garažų bendriją. Važiuodamas link savo garažo užvažiavo ant V. L. priklausančio garažo duobės, kurią dengė dvi perdengimo plokštes ir apžiūrėjo savo automobilio dugną. Nuvažiavęs į savo garažą remontavo savo automobilį ir prireikus detalės išvažiavo jos įsigyti. Išvažiuodamas matė, jog ant V. L. priklausančio garažo duobės dar buvo plokštės, o šalia garažo stovėjo krovininis automobilis su kranu. Po kiek laiko sugrįžęs į garažus norėjo vėl užvažiuoti ant V. L. priklausančio garažo plokščių, tačiau jų nebebuvo. Tada jis paskambino V. L. ir pasakė, kad nuo jo garažo dingo perdengimo plokštės. Atvykus V. L., kartu su juo priėjo prie netoliese stovėjusio krovininio automobilio su kranu, kurio kėbule buvo trys plokštės, o darbininkai nuo garažo duobės kėlė dar vieną plokštę. V. L. iš karto atpažino savo plokštes, kurios buvo pakrautos į automobilio kėbulą. Jis girdėjo, kaip A. K. bandė susitarti ir V. L. už paimtas plokštes siūlė tam tikrą pinigų sumą. Nepavykus susitarti buvo iškviesti policijos pareigūnai. Nukentėjusiojo V. L. prašymu, savo mobilaus ryšio telefonu nufilmavo krovininį automobilį, į jį sukrautas plokštes bei apgadintą V. L. priklausančio garažo sieną.
Apklausti teisme liudytojai: policijos pareigūnai R. R. bei L. A. paaiškino, kad dirbdami Vilniaus apskrities VPK 7 PK (dabar 5 PK) aiškinosi V. L. priklausančių perdengimo plokščių dingimo aplinkybes. Tyrimo eigoje bendravo su nukentėjusiuoju bei A. K., apžiūrėjo jam priklausantį krovininį automobilį ir į jo kėbulą sukrautas plokštes bei surašė atitinkamus procesinius dokumentus. Kas priėmė sprendimą leisti A. K. toliau naudotis krovininiu automobiliu ir kur dingo automobilio kėbule sukrautos perdengimo plokštės jie nežino.
Apklaustas teisme liudytojas V. S. paaiškino, kad anksčiau dirbo sargu 39-ojoje garažų eksploatavimo bendrijoje, esančioje A. P. Kavoliuko g. Vilniuje. Šiuo metu tikslaus laiko neatsimena, galimai 2008 m. vasarą, laikotarpyje tarp 12.00-13.00 val., į garažų teritoriją įvažiavo krovininis sunkvežimis su kranu. Su automobiliu atvykę darbininkai jam paaiškino, kad turi leidimą nuo garažų paimti perdengimo plokštes. Iš pradžių krovininis automobilis nuvažiavo ir sustojo prie V. L. priklausančio garažo. Jis nestebėjo kokius darbus vykdė su krovininiu automobiliu atvykę darbininkai ir kur vėliau jie nuvažiavo, tačiau po kurio laiko į garažų teritoriją atvyko policijos pareigūnai. Netrukus V. L. jam pasakė, kad krovininiu automobiliu atvykę asmenys, neturėdami jo leidimo į automobilį pasikrovė dvi jam priklausančias garažo pamatų perdengimo plokštes. Teismo posėdžio metu liudytojas teigė, jog negali pasakyti ar į jo saugomų garažų teritoriją įvažiavusio krovininio automobilio kėbulas buvo tuščias, tačiau teismui pateikus susipažinti byloje esančias krovininio automobilio Mercedes Benz, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) nuotraukas, kuriuose matyti, jog minėto automobilio kėbule yra pakrautos keturios perdengimo plokštes bei automobilis neturi galinio borto, V. S. paaiškino, jog būtų pastebėjęs, kad į bendrijos teritoriją įvažiavęs automobilis jau buvo į kėbulą pasikrovęs dvi plokštes, nes nuotraukose matyti, jog krovininio automobilio bortai jų neuždengia.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. parodė, kad 2008 m. vasarą ji susitarė su savo pažįstamu V. L., kad pastarasis remontuos jos automobilį. Tikslios datos neprisimena, ryte, ji savo automobiliu Audi 100, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) atvažiavo į garažų kompleksą, esantį Karoliniškėse, A. P. Kavoliuko g. la, Vilniuje, kur buvo V. L.. Jis turėjo du garažus, esančius šalia vienas kito. Vienas iš jų buvo be metalinių sienos konstrukcijų tik duobė su perdengimo plokštėmis, ant kurių V. L. remontavo jos automobilį. Tą pačią dieną, apie 12 val., jai paskambino V. L. ir pasakė, kad automobilio nespėjo suremontuoti, kad jam reikia išvažiuoti, todėl jie sutarė, kad ji automobilį atveš sekančią dieną į tą pačią vietą. Automobilį ji pasiėmė, o tos pačios dienos vakare, jai paskambino V. L. ir pasakė, kad automobilio remontuoti negalės, nes nuo jo garažo duobės pavogė perdengimo plokštes (t. 1, b. l. 110)
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. G., parodė, kad jos vyras Č. G., kuris mirė 2008-08-13, turėjo garažą Nr. 1771, adresu A. P. Kavoliuko g. la, Vilniuje, tačiau prieš mirtį, vyras garažą pardavė, kam pardavė ji nesidomėjo. Po garažo pardavimo ir vyro mirties niekas iš jų šeimos narių garažo klausimais nesidomėjo. Dėl garažo Nr. 1771 niekam pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 181-182).
Iš 2008-08-27 reikalaujamų daiktų, dokumento pateikimo protokolo matyti, kad A. F. pateikė kompaktinę plokštelę su įrašu (t. 1, b. l. 78-85).
Iš 2009-12-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. F. pateikė mobilaus ryšio telefono atminties papildomą kortelę „Micro SD“ (t. 1, b. l. 86). 2010-03-03 Lietuvos teismo ekspertizės išvadoje Nr. 11-3548(09) konstatuota, kad tiriamuosiuose skaitmeninėse atvaizduose montavimo ir/ar montažo požymių nenustatyta. Optinėje laikmenoje įrašyti atvaizdai yra tikslios skaitmeninių atvaizdų esančių „msD“ kopijos (t. 1, b. l. 89-91).
Iš 2010-05-19 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. L. pateikė 2006-04-20 Č. G. raštelį-originalą (t. 1, b. l. 172). 2010-05-19 po apžiūros dokumentas grąžintas saugojimui V. L. (t. 1, b. l. 174-175).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs kaltinamojo bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymus bei rašytinę bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad A. K. kaltė dėl svetimo turto pagrobimo pilnai įrodyta.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu A. K. nepripažino savo kaltės, teigdamas jog V. L. priklausančių garažo plokščių negrobė ir į Karoliniškių mikrorajone esantį metalinių garažų masyvą jo samdyti asmenys atvyko su krovininiu automobiliu, kurio kėbule jau buvo pakrautos dvi perdengimo plokštės iš Justiniškių g. 140, esančios aikštelės. Kaltinamojo parodymus patvirtino teisme apklausti liudytojai: V. K., L. S. bei S. M.. Liudytojas V. L. S. paaiškino, kad kaip 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pirmininkas leido A. K. iš jo vadovaujamos garažų bendrijos teritorijos išvežti įvairias atliekas. Tačiau jis negali patvirtinti jog būtent 2008-08-14 A. K. iš jo bendrijos teritorijos išsivežė dvi perdengimo plokštes. Vertindamas liudytojų V. K., L. S. bei S. M. parodymus, teismas atkreipia dėmesį tai, kad šie asmenys yra A. K. pažįstami ir jo prašymu į automobilį pakrovė perdengimo plokštes, todėl yra pakankamas pagrindas matyti, kad šių liudytojų parodymai nėra objektyvus. Liudytojo L. S. parodymai, jog jis kažkada leido iš jo vadovaujamos bendrijos teritorijos A. K. paimti dvi perdengimo plokštes, negali nei paneigti nei patvirtinti A. K. parodymų, kad V. L. plokščių jis negrobė.
Vertinant kaltinamojo parodymus atkreiptinas dėmesys, jog šios bylos ikiteisminis tyrimas vyko pakankamai ilgą laiką, tačiau A. K. nenurodė ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams nuo kokių būtent garažų ir su kam priklausančiomis dvejomis plokštėmis pakrautomis į automobilį Mercedes Benz, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), 2008-08-14 jo pasamdyti asmenys atvyko į 39-ąją metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją, esančią A. P. Kavoliuko gatvėje, Vilniuje. Taip pat A. K. nenurodė ir kur šiuo metu yra keturios perdengimo plokštės, kurios V. L. ėmus reikšti pretenzijas iš pradžių buvo paliktos jam priklausančiame krovininiame automobilyje, kur jos vėliau dingo ir kur buvo panaudotos.
Pripažindamas A. K. kaltu dėl V. L. priklausančių dviejų perdengimo plokščių pagrobimo teismas remiasi nuosekliais ir išsamiais V. L. parodymais ir neturi pagrindo jais abejoti ar netikėti. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme V. L. nuosekliai ir išsamiai papasakojo šių plokščių įsigijimo ir jų dingimo aplinkybes, nurodė išskirtinius jų požymius. Policijos pareigūnams apžiūrėjus A. K. priklausančiame krovininio automobilio kėbule sukrautas keturias plokštes, būtent ant dviejų plokščių buvo aptikti V. L. nurodyti požymiai. Nukentėjusiojo parodymus, jog būtent kaltinamojo A. K. pasamdyti asmenys į krovininį automobilį pakrovė jam priklausančias dvi perdengimo plokštes patvirtino teisme apklausti liudytojai A. F., R. L., L. J., V. S.. Teisme apklaustas liudytojas V. S. nurodė skirtingą nei A. K. kaltinime nurodytą plokščių pagrobimo laiką, tačiau įvertinus solidų liudytojo amžių 75 metai, tai, kad nuo įvykio praėjo daugiau kaip dveji metai, teismas daro išvadą, jog liudytojas gali sąžiningai klysti, nes kitos jo nurodytos aplinkybės neprieštarauja byloje surinktiems faktiniams duomenims. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad nukentėjusysis ar liudytojai: A. F., R. L., L. J., V. S. iš anksčiau būtų pažinoję kaltinamąjį A. K. ir būtų suinteresuoti duoti jam nenaudingus parodymus. Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad A. K., pasitelkęs į pagalbą pažįstamus asmenis – liudytojus: V. K., L. S. bei S. M., pastarųjų neinformavęs, kad neturi garažo perdengimo plokščių savininko sutikimo jas paimti, pasinaudojo šių asmenų pagalba vykdant V. L. priklausančių garažų plokščių iškėlimo bei pakrovimo į krovininį automobilį darbus ir tokiu būdu jas pagrobė bei įvykdė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 1 d. Teismo nuomone kaltinamasis įvykdė baigtą nusikalstamą veiką, nes pagrobtomis plokštėmis jis pilnai disponavo ir kažkur panaudojo. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 800 litų turtinės žalos, susijusios su jam priklausančių plokščių pagrobimu ir jų negražinimu tenkintinas pilnai, nes V. L. pateikė rašytinius įrodymus patvirtinančius iš jo pagrobtų plokščių vertę.
A. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2008-08-14 laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 17.00 val., 39-ojoje laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje, esančioje A. P. Kavoliuko g. 1a., Vilniuje, vykdant jo nusikalstamą sumanymą nuo garažo Nr. 1771 duobės pagrobti V. L. priklausančias dvi pamatų perdengimo plokštes, buvo išgriauta dalis V. L. priklausančio garažo Nr. 1772 pamatų sienos ir sugadinta 700 litų vertės V. L. priklausančio turto.
Įvertinęs surinktus įrodymus teismo nuomone šis kaltinimas nepasitvirtino. Asmuo ar asmenys gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 187 str. 1 d. jeigu jie tyčia sugadino kitam asmeniui priklausantį turtą. Byloje nėra duomenų, jog A. K. būtų pats į krovininį automobilį kėlęs V. L. priklausančias perdengimo plokštes. Jo pavedimu šį darbą atliko V. K., L. S. bei S. M.. Šie asmenys nežinojo, jog A. K. šiems darbams atlikti neturėjo V. L. leidimo, bei keldami perdengimo plokštes garažo Nr. 1772 pamatų sienos tyčia neapgadino ir už tai negali būti baudžiami. Šiuo atveju nukentėjusiajam priklausantis turtas galėjo būti apgadintas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba dėl nusikalstamo nerūpestingumo LR BK 16 str. (neatsargus nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas), tačiau kaip žinoma asmuo pagal LR BK 187 str. 1 d. atsako tik tuomet, jei jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. siekė ir norėjo tam tikrų pasekmių, šiuo atveju sugadinti ir išardyti V. L. priklausančio garažo pamatų sieną. Teismo nuomone A. K. veiksmuose nėra nusikaltimo numatyto LR BK 187 str. 1 d. sudėties ir vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. jis turi būti pagal šį straipsnį išteisintas. Nukentėjusiojo V. L. 700 litų civilinis ieškinys, dėl jam padarytos turtinės žalos, susijusios su jam priklausančio garažo pamatų sienos sugadinimu, vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. paliekamas nenagrinėtas.
Nukentėjusysis V. L. pateikė kaltinamajam 2000 litų civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės – moralinės žalos atlyginimo. Teismas sutinka, kad dėl V. L. priklausančio turto pagrobimo, pastarasis patyrė nuoskaudą, turėjo papildomų rūpesčių bei nepamatuotų pergyvenimų, tačiau įvertinus, padaryto nusikaltimo sunkumą, pagrobtų daiktų vertę, jo reikalaujamas moralinis atlyginimas yra neadekvatus patirtai žalai ir turi būti sumažintas.
Skirdamas A. K. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.
A. K. įvykdė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 136-137), administracine tvarka nebaustas (t. 1, b. l. 138-140), turi legalų pragyvenimo šaltinį, tačiau neatlygino padarytos turtinės žalos. Teismas nenustatė A. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgus į LR BK 55 str. nuostatas, įvertinus jo asmenybę bei įvykdytos nusikalstamos veikos sunkumą, teismas daro išvadą, kad jis baustinas laisvės apribojimo bausme.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Įpareigoti A. K. per du mėnesius šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti savo veiksmais padarytą turtinę žalą.
Išaiškinti A. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
A. K. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.
Vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. A. K. pagal LR BK 187 str. 1 d. išteisinti.
V. L. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo tenkinti iš dalies ir iš A. K. jo naudai priteisti 800 (aštuonis šimtus) litų.
V. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos padarymo tenkinti iš dalies ir iš A. K. jo naudai priteisti 400 (keturis šimtus) litų.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: optinę duomenų laikmeną, 1 vnt. ir skaitmeninę duomenų laikmeną, 1 vnt., pateiktas prie 2010-03-03 specialisto išvados Nr. 11-3548(09), įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-608-369/2010.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.