Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2015 m. spalio 12 d., apie 18.50 min., Vilniuje, Savanorių pr. 160, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) galimai būdamas neblaivus, vengė pasitikrinti neblaivumą, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 17 punkto reikalavimus. Tokiais savo veiksmais A. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną susirgo vaikas, prasidėjo remontai, jis turėjo visokių problemų, todėl susijaudino, išgėrė porą butelių alaus. Pats nesupranta, ką ten darė. Jo žmona dirba prie „Norfos“, dėl to ten važiavo, paėmė ją iš ten. Paskui automobilį perėmė vairuoti pažįstamas. Nežino, kodėl atsisakė tikrintis neblaivumą, bijojo prarasti teises. Situaciją vertina labai blogai, ateityje tai nepasikartos. Be teisių jam bus labai blogai, automobilis labai reikalingas, vaikas serga, reikia vežti į Santariškes.

Apklausiamas teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas V. G. paaiškino, jog buvo gautas pranešimas, kad Savanorių pr. važiuoja galimai neblaivus asmuo. Pranešėjas važiavo iš paskos. Pagal pranešimą pasakė, kad asmuo įvažiavo į „Norfos“ aikštelę, pranešėjas buvo vietoje. Nuvažiavus nurodytu adresu aikštelėje vairuotojo nerado. Sustabdė minėtą automobilį, kai šis išvažinėjo. Paties vairavimo fakto nematė, tačiau pranešėjas teigė, kad matė vairavimo faktą. Asmuo atsisakė tikrintis blaivumą, jis akivaizdžiai atrodė neblaivus, akys buvo paraudusios, kalba nerišli, nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyta, be kita ko, administracinė atsakomybė ir tam, kas vengė neblaivumo patikrinimo. A. D. kaltę, padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Nors A. D. savo 2015 m. spalio 12 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog jis nevažiavo už vairo 18.40 val. ir nesutinka tikrinti neblaivumą (b. l. 7), tačiau teismo posėdyje jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną susirgo vaikas, prasidėjo remontai, jis turėjo visokių problemų, todėl susijaudino, išgėrė porą butelių alaus. Pats nesupranta, ką ten darė. Jo žmona dirba prie „Norfos“, dėl to ten važiavo, paėmė ją iš ten. Paskui automobilį perėmė vairuoti pažįstamas. Nežino, kodėl atsisakė tikrintis neblaivumą, bijojo prarasti teises. Iš byloje esančio A. D. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1-2). Be administracinio teisės pažeidimo protokolo bei visiško prisipažinimo, A. D. kaltę pagrindžia ir kita reikšminga bylos medžiaga. 2015 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyriausiojo patrulio V. G. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2015 m. spalio 12 d., apie 18.50 val., dirbant su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 3-iojo būrio vyriausiąja patrule Ž. M. iš VPK OVS būdėtojo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Savanorių pr. link Kauno važiuoja automobilis „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotojas galimai neblaivus, pranešėjas važiuoja iš paskos. Vykstant į įvykio vietą, pakeliui gautas pranešimas, kad minėtas automobilis įvažiavo į stovėjimo aikštelę, esančią Savanorių per. 176C. Atvykus minėtu adresu, sankryžoje Savanorių per. 176, pastebėjo minėtą automobilį apsisukantį ir važiuojantį Savanorių pr. Link Kauno pusės. Automobilis buvo sustabdytas. Pranešėjas S. B., gim. (duomenys neskelbtini), savo automobiliu sustojo prie jų (pareigūnų). Priėjus prie sustabdyto „Volkswagen Passat“, už automobilio vairo buvo ir vairavo J. G., gimęs (duomenys neskelbtini). Bendraujant su vairuotoju, prie jų (pareigūnų) priėjo pranešėjas ir teigė, kad automobilį vairavo ne J. G., o keleivio pusėje sėdėjęs, kaip vėliau paaiškėjo, A. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Pranešėjas teigė, jog važiavo Savanorių pr. Link Kauno pusės, kai jam iš priekio važiavo „Volkswagen Passat“, kurį, kai jis pranešinėjo, vairavo A. D., ir vingiavo po visą kelią, todėl paskambino 112 ir sulaukė policijos. S. B. teigė, jog minėtas automobilis, kurį vairavo A. D., važiavo Savanorių pr., nusuko į Savanorių pr. 176 parduotuvės „Norfos“ stovėjimo aikštelę, sustojo ir išlipo iš automobilio svirduliuodamas, akivaizdžiai neblaivus, ir nuėjo į parduotuvę. Pranešėjas teigė, jog visą tą laiką, kol atvyko pareigūnai, vairuotojas A. D. nebuvo dingęs iš jo akiračio. Vėliau galimai neblaivus vairuotojas, pranešėjo teigimu, išėjo iš parduotuvės, atsisėdo į automobilį su J. G., kaip vėliau paaiškėjo, ir nuvažiavo į Savanorių per., kur pareigūnai minėtą automobilį sustabdė. Bendraujant su A. D., jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, kalba buvo nerišli, svirduliavo, akivaizdžiai buvo neblaivus. A. D. aiškino, jog jokio automobilio jis nevairavo, kad prie jo prisikabino nepažįstamas pilietis ir teigia neva jis vairavo. A. D. buvo pasiūlyta alkotesteriu „Acotest 6810“ pasitikrinti girtumo laipsnį, tačiau pilietis kategoriškai atsisakė tikrintis (b. l. 6). Teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas V. G. davė parodymus, kurie yra iš esmės analogiški jo tarnybiniame pranešime nurodytiems duomenims. Policijos pareigūno teismo posėdyje bei tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: S. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad spalio 12 d., apie 18.30 val., važiuojant Vilniuje, Savanorių pr., pastebėjo neblaivų (aiškiai matėsi) pilietį, važiuojantį automobiliu „Volkswagen Passat“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Paskambino 112 ir pranešė apie pastebėtą automobilį ir vairuotoją. Vairuotojas vidutinio ūgio, su ūsais. Vėliau vairuotojas pasikeitė su girtu vairuotoju (b. l. 8); 2015 m. spalio 12 d. J. G. rašytinis paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jis 2015 m. spalio 12 d., apie 18.30 val., privažiavo prie „Norfos bazės“ savo automobiliu „Hyundai I 30“. Prie „Norfos“ stovėjo jo pažįstamas A. D. Jis (J. G.) priėjo prie pastarojo mašinos, pastarasis paprašė jo parvežt jį namo jo automobiliu. Jis (J. G.) sutiko. Nuėjo kartu į „Norfą“, grįžo, atsisėdo į jo A. D. automobilį. Vairavo jis (J. G.). Kartu buvo ir A. D. žmona. Po poros kilometrų juos sustabdė policija (b. l. 9); Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštas dėl informacijos pateikimo, iš kurio matyti, jog 2015 m. spalio 12 d., apie 18.39 val., Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis dėl neblaivaus vairuotojo. Vairuojančio automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Savanorių pr., Vilniuje. Pranešimas gautas iš telefono, kurio abonento numeris yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 20, 21); Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas minėtas skambutis (b. l. 22); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo bei sutikimas leisti vairuoti transporto priemonę kitam asmeniui (b. l. 10); pranešimas dėl vairuotojo pažymėjimo ir (arba) traktorininko pažymėjimo paėmimo (b. l. 11). Byloje esanti vairuotojo pažymėjimo kopija patvirtina, jog A. D. įvykio metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones (b. l. 14). A. D. vairavo automobilį galimai būdamas neblaivus, vengė pasitikrinti neblaivumą, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus, todėl jo veika atitinka ATPK 126 straipsnio 4 dalies numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Teismas, skirdamas A. D. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – vidutinio amžiaus, administracine tvarka baustas už nevienarūšius pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtas baudas sumoka. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl pažeidimo padarymo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, įvertinus pirmiau aptartas nuobaudos rūšiai ir dydžiui parinkti reikšmingas aplinkybes, A. D. skirtinos ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos pagrindinė ir papildoma administracinės nuobaudos, kurių dydis nustatytinas minimalus. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio nuobaudos padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir atitiks teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimus.

Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių ATPK 30¹ straipsnio prasme, kurios leistų A. D. neskirti papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo. Pažymėtina, kad šio straipsnio nuostatų taikymas sietinas su išskirtinėmis aplinkybėmis (ar jų kompleksu), bylojančiomis asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės naudai: t. y., ne tik jo atsakomybę švelninančios ir sunkinančios aplinkybės, bet ir pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, asmens gyvenimo aplinkybės, kurios neproporcingai būtų pažeidžiamos pritaikius jam tam tikros rūšies ar dydžio nuobaudą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo pavojingumą, t. y., kad tai vienas šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, nagrinėjamu atveju ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas formuotų lengvabūdišką pažeidėjo bei kitų panašiose situacijose atsidūrusių asmenų požiūrį į KET reikalavimus, pažeidėjo atsakomybę, todėl nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, pagrindžiančių savo prašymą netaikyti jo atžvilgiu sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo, todėl sankcijoje numatytos nuobaudos švelninimas, neatimant teisės vairuoti transporto priemones, neatitiktų įstatymo reikalavimų, būtų neproporcingas pažeidimo pavojingumui ir formuotų nebaudžiamumo pojūtį. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. argumentai dėl teisės vairuoti turėjimo būtinumo, nes jis turi vežioti sergantį vaiką į gydymo įstaigą, kad dėl pažeidimo jis gailisi, nėra savarankiški pagrindai netaikyti sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos, kadangi darydamas pažeidimą, jis prisiėmė tokių galimų neigiamų pasekmių jam pačiam ir jo artimiems asmenims kilimo riziką. Kita vertus į šią bei kitas pirmiau nurodytas aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas A. D. nuobaudą sankcijos ribose, t. y. nustatydamas minimalius pagrindinės ir papildomos nuobaudų dydžius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 27, 30, 30² straipsniais, 126 straipsnio 4 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. D. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje ir skirti jam penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų (579 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001.