- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-18
- Bylos Nr.
- AN2-107-334/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-37-3-00039-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Švitinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. I. ( toliau – pažeidėja) pateiktą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarimu I. I. pripažinta padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, ANK 426 straipsnio 1 dalyje ir nubausta 1250 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda, be transporto priemonės konfiskavimo, su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams ir trims mėnesiams už tai, kad 2017-11-02 apie 07.26 val. vairuodama automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė šalia kelio, netoli (duomenys neskelbtini) namo stovėjusį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. Š., apgadino automobilio veidrodėlį, kai padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio , iš eismo įvykio vietos pasišalino bei vartojo alkoholį po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 219.1, 221, 222 punktų reikalavimus.Apeliaciniame skunde I. I. prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą pakeisti ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 str. 1 d. ir 423 str. 3 d. nutraukti, nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose numatytų administracinių nusižengimų įvykių ir sudėčių, o nesant galimybės bylą nutraukti – skirti švelnesnę piniginę baudą ir skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Pažeidėja skunde teigia, kad teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir nepagrįstai pripažino pažeidėja kalta padarius administracinius nusižengimus. Dėl ANK 426 straipsnio 1 dalies taikymo, I. I. teigia, kad teismų praktikoje yra akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Pažeidėja nurodo, kad asmuo turi suvokti savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, tačiau ji teigia, kad nevengė administracinės atsakomybės ir iš eismo įvykio vietos ji pasišalino ne tyčia, o nesuvokusi, kad prisiliesdama prie kelkraštyje stovėjusio automobilio, jį apgadino. Teigia, kad teismas subjektyvųjį požymį – tyčią siejo su aplinkybe, kad ji prisipažino išgirdusi kontakto garsą ir prisipažino pamačiusi, kad prisilietė prie kito automobilio, tačiau tai negalima sieti su asmens supratimu, kad jis sukėlė eismo įvykį, kadangi asmuo turi suvokti ne tik, kad sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Teigia, kad sprendžiant ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio, tačiau apylinkės teismas visiškai nevertino tokių aplinkybių. Nurodo, kad ant jos automobilio jokių naujų apgadinimų neatsirado, tie byloje užfiksuoti jos automobilio Audi 80 apgadinimai buvo iš seniau, ji tokį automobilį jau pirko. Be to nėra nukentėjusiojo automobilio nuotraukų, kas leistų teismui objektyviai įvertinti automobilio veidrodėlio sulūžimo masto. Teigia, kad 2017-11-02 rašytiniame nukentėjusioje paaiškinime yra labai daug rašytinių klaidų, todėl gali būti, kad neteisingai pavartojo žodį „sulūžęs“ apibūdindamas savo automobilio apgadinimus. Nurodo, kad apgadinimų ant nukentėjusiojo automobilio ji nematė ir šie teiginiai nėra paneigti jokiais įrodymais, todėl teismas turėjo išsamiau išnagrinėti šią aplinkybę, sprendžiant ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pagrįstai galėjo nepastebėti apgadinimų ant kito automobilio. Teigia, kad ji šnekėjo su nukentėjusiuoju, jo atsiprašė ir jis jai atleido, sakė, kad vertina šį įvykį kaip mažareikšmį. Vėliau susisiekti su juo nebepavyko. Teigia, kad jos automobilis apdraustas, techniškai tvarkingas, ji vairavo turėdama teisę vairuoti transporto priemones, tad jokių duomenų, kurie galėjo įtakoti sąmoningą pasišalinimą iš mažareikšmio eismo įvykio nėra. Bendradarbė, kuri pranešė apie įvykį yra suinteresuota apkalbėti, darbe vyksta konkurencija ir galimai laukė progos jai pakenkti dėl praeityje įvykusio konflikto.Dėl ANK 423 straipsnio 3 dalies taikymo, pažeidėja teigia, kad ji nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, o nežinodama, kad įvyko eismo įvykis, negalėjo ir tyčia vartoti alkoholio iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, nes neturėjo pareigos susilaikyti nuo alkoholio vartojimo iki įvykio aplinkybių nustatymo.Teigia, kad jeigu vis dėl to, apeliacinės instancijos teismas manys, jog I. I. padarė minėtus administracinius nusižengimus, prašo atsižvelgti į aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam nuobaudos skyrimui, bei ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui, kadangi pirmosios instancijos teismas visiškai nesvarstė klausimo dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo. Teigia, kad tai buvo vienkartinis pažeidimas, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nuoširdžiai gailėjosi), nėra atsakomybė sunkinančių aplinkybių, per 13 metų vairavimo stažą jokių grubių KET pažeidimų nėra padariusi, kas rodo, jog tokie pažeidimai jai nėra būdingi. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji gyvena kaime, jos darbovietė yra 14 km nuo jos gyvenamosios vietos, viešasis transportas kursuoja jai labai nepatogiu grafiku, be to, ji vežioja savo dukras į choreografijos mokyklą, rūpinasi sveikatos sutrikimų turinčia mama, ją reikia dažnai vežioti pas gydytojus. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad yra teigiamai charakterizuojama daugelio asmenų, yra aktyvi (duomenys neskelbtini) kaimo gyventoja, nebuvo teista, neturi problemų su alkoholiu, nėra įskaitoje dėl priklausomybės ligų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, labai gailisi ir žada būti drausminga vairuotoja.Atsiliepimu į I. I. skundą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato viršininkas nesutinka su skunde pateiktu reikalavimu ir mano, kad I. I. skundas yra netenkinamas ir atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymi, kad I. I. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 281 str. 7 d. padarymo, tačiau nenustačius objektyvių duomenų, jog I. I. automobilį vairavo ir padarė eismo įvykį būdama neblaivi, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.Apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiama I. I. prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą ir pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, ANK 423 straipsnio 3 dalį jai administracinių nusižengimų teiseną nutraukti, nesant šių nusižengimų požymių, nes ji iš eismo įvykio vietos pasišalino nesupratusi, jog sukėlė eismo įvykį, tyčios pasišalinti iš jo neturėjo, o alkoholio išgėrė nuvažiavusi į darbą, nes nežinodama, kad sukėlė eismo įvykį, neturėjo pareigos susilaikyti nuo alkoholio vartojimo. Jeigu apygardos teismas nuspręstų, kad jos veiksmai apylinkės teismo įvertinti ir kvalifikuoti tinkamai, prašo, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neatimti teisės vairuoti arba atimti trumpesniam terminui bei paskirti mažesnę piniginę baudą.Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką bylose dėl nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnyje, ne kartą yra konstatavęs, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Nagrinėjamu atveju, apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog I. I. kaltė, padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos), yra įrodyta.Apeliaciniame skunde I. I. neigia supratusi, kad sukėlė eismo įvykį ir teigia, kad neturėjo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais ir vertina juos kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę versiją siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apylinkės teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu visapusiškai ir objektyviai ištirtais įrodymais padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliaciniame skunde pateikta objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą.Bylos medžiaga patvirtina, kad administracinio nusižengimo metu I. I. neneigė fakto, jog suprato, kad kliudė kitą automobilį, šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje, tačiau tvirtino, kad skubėjo į darbą, todėl neišlipo iš automobilio ir atidžiai neapžiūrėjo. Šiems I. I. paaiškinimams neprieštarauja ir kiti byloje esantys įrodymai. Pažymėtina, kad liudytoja A. Z. pati matė eismo įvykį, kaip I. I. vairuodama savo automobilį kliudė (duomenys neskelbtini)dešinėje pusėje, krašte stovinčius du automobilius, bet nesustojo, o pravažiavus pro juos, ji sustojo prie A. Z.. A. Z. pasakius, kad ji kliudė du automobilius, I. I. atsakė, kad niekas nematė, nieko čia tokio ir reikia skubėti į darbą. (b.l. 58). I. I. neneigė girdėjusi kažkokį garsą, o pamačiusi užlenktą veidrodėlį suprato, kad veidrodėlis lietėsi su kita mašina. Atkreiptinas dėmesys, kad pati I. I. paprašė A. Z. atlenkti dešinės pusės veidrodėlį, kas taip pat patvirtina, jog ji suprato, kad sukėlė eismo įvykį. Iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad ant automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aiškiai matomi apgadinimai (b.l.62-65) Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad apgadintas automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis bei priekinės ir užpakalinės dešinės pusės durys (b.l. 18-19). Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn traukiama I. I. nei pirminiame paaiškinime, nei teismo posėdyje neneigė, kad įvykio dieną, apie 07:10 val., ji buvo eismo įvykio vietoje, netoli (duomenys neskelbtini)namo, kur, važiuodama apgadino stovėjusį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau išsigando ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo (b.l.21) Bylos aplinkybių visuma patvirtina I. I. suvokimą, kad ji padarė eismo įvykį, aiškiai suprato, kad apgadino kitą automobilį, todėl nesvarbu, ar kito automobilio veidrodėlis sugadintas ar visiškai sulūžęs, bet tai parodo, kad eismo įvykis buvo sukeltas, todėl ji turėjo pareigą pasilikti įvykio vietoje, tačiau neįvertino dėl sukelto eismo įvykio gresiančių pasekmių ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. I. I. paaiškinimai visiškai neprieštarauja ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės V. Č. tarnybiniame pranešime užfiksuotoms aplinkybėms, kad I. I. jai paaiškino, jog kliudžiusi automobilį išsigando ir nuvažiavo tolyn niekam nepranešusi apie eismo įvykį. (b.l. 24) Be to, ji prisipažino policijos pareigūnei, kad iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau ryte nesijautė išgėrusi, todėl važiavo automobiliu į darbą. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, byloje visiškai pakanka įrodymų, aiškiai patvirtinančių I. I. kaltę, t.y. I. I. puikiai suprato, kad sukėlė eismo įvykį, ir turėjo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau tik dėl jai žinomų aplinkybių, šią pareigą ignoruodama, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie tai nepranešusi policijai.Netrukus po sukelto eismo įvykio jai buvo nustatytas 1.56 promilės neblaivumas (b. l. 22). I. I. tvirtino, kad po eismo įvykio, neva nesupratusi, kad sukėlė eismo įvykį, nuvažiavo į darbą ir kadangi turėjo šeimyninių bėdų, išgėrė degtinės. Tačiau kaip jau aptarta, bylos duomenimis įrodyta, jog I. I. puikiai suprato, kad sukėlė eismo įvykį ir iš jo pasišalino tyčia, todėl akivaizdu, kad ji po sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, suprasdama, jog eismo įvykio aplinkybės nenustatytos, iki jo aplinkybių nustatymo vartoti alkoholio negalėjo, tačiau nėra pagrindo abejoti tuo, kad I. I. lengvabūdiškai tikėjo, kad eismo įvykio aplinkybės ir liks nenustatytos.Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad visos reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos, prieštaravimų tarp bylos medžiagos ir nustatytų aplinkybių nėra, visos abejonės pašalintos teismui išnagrinėjus objektyvius bylos duomenis. Todėl atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad skundžiamu nutarimu I. I. pagal ANK426 straipsnio 1 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį nubausta pagrįstai ir teisėtai.Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos. ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.Šiuo konkrečiu atveju, jokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir dar labiau sušvelninti paskirtų baudų dydžius ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Teismas mano, jog vien administracinės nuobaudos – baudos – be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinus, bei sumažinus paskirtų baudų dydžius, šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Nors I. I. daugelio asmenų charakterizuojama teigiamai (b. l. 112-115), anksčiau už Kelių eismo taisyklių pažeidimus bausta tik vieną kartą, tačiau šiuo atveju padarė labai šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, už kuriuos nubausta pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Rokiškis) 2018-03-13 nutarimu įtariamajai I. I. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad I. I. vairavo automobilį, būdama neblaivi, kai nustatyta jos kraujyje daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Tačiau bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad I. I. sukėlė eismo įvykį, iš jo pasišalino apie įvykį nepranešusi policijai ir po eismo įvykio iki neblaivumo patikrinimo vartojo alkoholinius gėrimus, kas rodo, I. I. neatsakingą elgesį ir siekį išvengti jai gresiančios atsakomybės. Nors I. I. teismo posėdyje prisipažino padariusi administracinius nusižengimus ir teismas laikė tai I. I. atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau apeliaciniu skundu I. I. interpretuoja įvykio situacija ir taip save teisina, o tai parodo, kad ji savo elgesio kritiškai nevertina ir savo elgesio pasekmių nesupranta. Be to, I. I. akcentuojamas nuolatinės įtampos turėjimas ir padažnėjęs alkoholio vartojimas, nesuteikia pagrindo tikėti apeliaciniame skunde deklaruojamais pažadais. Todėl jos ir jos šeimos narių bei artimųjų patiriami nepatogumai dėl teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo yra jos paties elgesio pasekmė ir negali būti pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis ANK 34 straipsnio 5 dalies prasme. Pažymėtina, kad skirdamas nuobaudą ir nustatydamas jos dydį, apylinkės teismas vadovavosi ANK 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamos I. I. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad ji neteista, administracinių nusižengimų metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo ir už padarytus nusižengimus paskyrė tik nežymiai didesnes baudas nei ANK 423 straipsnio 3 dalies ir ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos minimalios baudos, o už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, atėmė teisę vairuoti transporto priemones artimą minimaliam terminui (ANK 423 straipsnio 4 dalis).Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, administracinės nuobaudos tikslus, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirtos nuobaudos už atskirus nusižengimus, kartu ir galutinė nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo ar jos terminą sutrumpinus, bei sumažinus paskirtas baudas arba tik sumažinus paskirtas baudas, būtų per švelni ir netinkamai individualizuota, nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.Esant aptartoms aplinkybėms konstatuotina, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnio 1 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą nepakeistą ir I. I. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.