Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (išieškotojo) UAB „Lateko lizingas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims skolininkei I. Ž., M. Ž., antstoliui Dariui Stakeliūnui dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas nurodo, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdo išieškojimą pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-11240-603 dėl 893,61 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. Ž. išieškotojo UAB „Lateko lizingas“ naudai. 2020 m. liepos 13 d. patvarkymu Nr. S-3.5-20-3317 antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Nurodo, jog vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkės sutuoktinis M. Ž. gauna pajamas į asmeninę banko sąskaitą. Suinteresuotų asmenų I. Ž. ir M. Ž. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Per nustatytą terminą, skolininkė nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo, todėl pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkei I. Ž. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklauso 1/2 turto dalis sutuoktinio M. Ž. vardu atidarytose sąskaitose ar kurias jis atsidarys savo vardu ateityje, taip pat jo darbo užmokesčio ar kitų prilygintų pajamų, kurias jis gauna arba gaus ateityje.

Suinteresuotieji asmenys I. Ž. ir M. Ž. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdo išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 32-85/2009 pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 13 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. L2-11240-603 dėl 893,61 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. Ž. išieškotojo UAB „Lateko lizingas“ naudai. Vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoka su M. Ž. ir kuris gauna pajamas į asmeninę banko sąskaitą. Antstolis Darius Stakeliūnas 2020 m. gegužės 21 d. pasiūlė skolininkei ir jos sutuoktiniam pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintą notarine tvarka. Byloje nėra duomenų, kad skolininkė būtų pateikusi notarine tvarka patvirtintą sutikimo formą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu.

Kaip žinoma, vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.112 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinių dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinų įgytas santuokos metu yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Gyventojų registro duomenimis, I. Ž. ir M. Ž. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vedybų sutarčių registro duomenimis nėra nustatyta, kad šie asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Skolininkės sutuoktinio M. Ž. piniginės lėšos, esančios jo vardu atidarytoje banko sąskaitoje, o taip pat į šią sąskaitą gaunamos pajamos, yra bendroji jungtinė su I. Ž. sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau pareiškėjo reikalavimas nustatyti, kad skolininkei priklauso 1/2 dalis sutuoktinio banko sąskaitose, kurias jis atidarys savo vardu ateityje, nes šiuo metu tai nėra turtas, jis nėra antstolio areštuotas, kaip numatyta CPK 667 straipsnio 1 dalyje, be to, nežinoma, kokios kilmės ir pobūdžio lėšos gali patekti į banko sąskaitas (gali būti įneštos ir asmenine nuosavybe teise priklausančios lėšos ir pan.). Taip pat atmestinas prašymas nustatyti, kad skolininkei I. Ž. priklauso 1/2 dalis jos sutuoktinio M. Ž. gaunamo arba ateityje gausiančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, nes jokių duomenų apie M. Ž. darbą, gaunamą darbo užmokestį teismui nepateikta ir nėra duomenų, kad šis turtas yra antstolio areštuotas.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Šiuo atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių prielaidas nukrypti nuo lygių dalių principo.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui minėto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Vykdomosios bylos duomenimis, antstolis 2020 m. gegužės 21 d. pasiūlė skolininkei ir jos sutuoktiniui pateikti notarine tvarka patvirtintą sutikimo formą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu. 2020 m. liepos 13 d. antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkei I. Ž. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio M. Ž. gaunamų pajamų, ateityje gautino darbo užmokesčio, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą, vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis CPK 667 straipsniu, CK 3.112 straipsniu yra pagrindas nustatyti skolininkės dalį bendrame turte tam, kad būtų galima vykdyti išieškojimą iš jai priklausančios turto dalies. Byloje nėra duomenų, kad vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, būtų nuginčytas ar ginčijamas, jis yra galiojantis, todėl privalo būti vykdomas (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 8 punktas). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro: 1/2 dalis jos sutuoktinio M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, gaunamų į jo vardu atidarytą banko sąskaitą.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.