- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-13
- Bylos Nr.
- I-3556-208/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06363-2013-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Trečiasis asmuo
- AB „Lesto“
- Advokatai
- Julija Kirkilienė
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjo A. S. atstovei advokatei Julijai Kirkilienei, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atstovui Leonardui Urbanovičiui (Leonard Urbanovič), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lesto“, dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8) bei jo patikslinimu (b. l. 60–61), prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) (2013-01-17 redakcija) 20 str. 6 d. nuostata neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 2 d., 69 str. 1 d. ir teisinės valstybės principui; 2) priteisti jam iš Lietuvos valstybės 2 826,00 Lt žalos atlyginimą; 3) priteisti jam iš Lietuvos valstybės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 4) priteisti jam iš Lietuvos valstybės bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas paaiškino, kad 2012-10-31 Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir LR EM) išdavė jam leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-3219. 2013-02-01 įsigaliojo AIEĮ pakeitimai. 2013-05-28 LR EM išdavė jam leidimą gaminti elektros energiją Nr. LG-1748. 2013-09-26 jis su AB „Lesto“ sudarė elektros energijos supirkimo iš atsinaujinančių energetikos išteklių gamintojo sutartį. Atsižvelgiant į pakeistą AIEĮ, jis buvo priverstas sudaryti sutartį su AB „Lesto“ visai kitomis sąlygomis nei prieš tai numatė ankstesnė AIEĮ redakcija, kur buvo įtvirtinta, jog jam bus taikomas fiksuotas elektros energijos supirkimo tarifas, galiojantis leidimo plėsti elektros energijos gamybinius pajėgumus dieną. Jam turėjo būti taikomas 1,44 Lt/kWh elektros supirkimo tarifas, o yra taikomas 0,69 Lt/kWh tarifas, t. y. tarifas, galiojęs leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dieną. Jis pagrįstai tikėjosi, jog pastačius elektros energijos jėgainę, naudojančią saulės energiją, pagamintą elektros energiją galės parduoti už 1,44 Lt/kWh tarifą, dėl to buvo pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, jis ateityje negaus pagrįstai tikėtų pajamų už parduotą elektros energiją.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė LR EM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33–41).
LR EM paaiškino, kad Lietuvos Respublikos Seimas priimdamas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (toliau – ir AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas) proporcingai ir adekvačiai siekė bendros tautos gerovės, gynė elektros energijos vartotojus, užkirsdamas kelią elektros energijos kainos nepagrįstam, neteisingam didinimui. Pareiškėjas dar prieš jam gaunant leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, būdamas apdairus rinkos dalyvis galėjo tikėtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, todėl šiuo atveju negali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, jo teisės pažeistos nebuvo. AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas 2013-01-07 buvo patalpintas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje. Visi suinteresuoti asmenys galėjo teikti pastabas ir pasiūlymus dėl minėto įstatymo keitimo. Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymą, LR EM priimdama sprendimą dėl leidimo gaminti išdavimo veikė savo kompetencijos ribose, todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti jų neteisėtus veiksmus ar neveikimą pareiškėjo atžvilgiu. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti būtino elemento – neteisėtų veiksmų – negali kilti civilinė atsakomybė. LR EM nemato poreikio kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą pagal pareiškėjo prašymą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lesto“ prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra (b. l. 30–31, 77–78).
AB „Lesto“ nurodė, kad ji tinkamai vykdo supirkimo sutartyje numatytus įsipareigojimus, o sudarydama sutartį vadovavosi galiojančiais teisės aktais ir jų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2012-08-10 pateikė LR EM prašymą gauti leidimą vykdyti veiklą elektros energijos sektoriuje – plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus (b. l. 42). LR EM 2012-10-31 išdavė pareiškėjui leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-3219 (b. l. 48). LR EM 2013-05-28 išdavė pareiškėjui leidimą gaminti elektros energiją Nr. LG-1748 (b. l. 9). Pareiškėjas su AB „Lesto“ 2013-09-26 pasirašė Elektros energijos supirkimo iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo sutartį Nr. 80000/232317, pagal kurią elektros energijos supirkimo kaina 0,69 Lt/kWh (b. l. 10–11).
Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. To paties straipsnio 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Nuo 2013-02-01 įsigaliojus AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymui, pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iš elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas. Iki 2013-02-01 galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam ūkio subjektui, nustatymo momentą siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybą išdavimo šiam subjektui diena. 2013-02-01 įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam ūkio subjektui, nustatymo momentą susiejo su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo šiam subjektui diena – buvo įtvirtinta, kad peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui leidimas gaminti elektros energiją buvo išduotas 2013-05-28, todėl jo atžvilgiu taikomas nustatytas 0,69 Lt supirkimo tarifas, o gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas iki šių tarifų įsigaliojimo dienos, taikomas nustatytas 1,44 Lt/kWh supirkimo tarifas. Pažymėtina, kad AIEĮ nuostatų pakeitimais siekta užkirsti kelią ženkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui. Kaip kad atsiliepime nurodė LR EM, 2012 m. LR EM buvo pateikta apie 16 000 prašymų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant ne didesnes kaip 30 kW galios saulės elektrines ir susidarė situacija kuomet galimų įrengti mažųjų saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia artėjo prie 500 MW, tokiu būdu viršijant suminę įrengtąją galią, nustatytą AIEĮ 13 str. 3 d. 2 p., apie 50 kartų. Tokia susidariusi situacija galėjo sąlygoti papildomą kasmetinį viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį, viršijantį 400 mln. Lt, kuris būtų surinktas iš kitų elektros energijos vartotojų. Vadinasi, kilo grėsmė, kad nukentės viešieji interesai. Paaiškėjus šioms aplinkybėms buvo priimtas AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas. Kadangi su AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti, tai jis turėjo galimybę numatyti atitinkamus valstybės veiksmus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo pastatytų saulės elektrinių tolesnis eksploatavimas yra nuostolingas ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio jis siekė įgydamas leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslą, gauti pajamų bei pelno iš valstybės skatinamos ekonominės veiklos. Pareiškėjas nepagrindė nurodytos žalos realumo, todėl teismas daro išvadą, kad skundžiamais valstybės veiksmais pareiškėjui nebuvo padaryta žala.
Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas buvo priimtas teisėtai, pagrįstai siekiant apsaugoti viešuosius interesus, juo įvesti teisinio reguliavimo pakeitimai ir papildymai yra proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Pareiškėjui pagrįstai taikomas mažesnis elektros supirkimo tarifas, nei buvo numatytas ankstesnėje AIEĮ redakcijoje ir toks tarifo sumažinimas atitinka proporcingumo principą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti jam iš Lietuvos valstybės žalos atlyginimą.
Dėl pareiškėjo prašymo priteisti jam iš Lietuvos valstybės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos pažymėtina, kad ginčas yra administracinės, ne civilinės prigimties – tarp pareiškėjo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja LR EM, susiklostė teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, ir palūkanų, kaip minimalių nuostolių užtikrinimo, institutas šiems santykiams netaikomas.
Atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes ir padarytą išvadą, teismo vertinimu, nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Atmetus pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą nėra pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjas
nusprendė:
pareiškėjo A. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.