- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-11-23
- Bylos Nr.
- 1-1766-1083/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-55436-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- V. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. K. 2018 m. lapkričio 20 d. apie 5.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš artimąjį giminaitį – tėvą F. K., ir sukėlė jam fizinį skausmą.
2. Kaltinamasis V. K. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu buvo neblaivus, todėl visų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. 2018 m. lapkričio 20 d. apie 5.30 val. jis grįžo į namus neblaivus. Jam grįžus į namus tėvas jam kažką pasakė, todėl jis supyko. Paėmęs kėdę, stovėjusią prie tėvo lovos, su ja sudavė tėvui ar metė ją į tėvą. Matė, kad kėde pataikė tėvui į viršugalvį, kad po to tėvui iš galvos bėgo kraujas. Vėliau jis (kaltinamasis) nuėjo miegoti. Jam miegant atvyko policijos darbuotojai ir jį pristatė į policijos komisariatą. Dėl tokio savo elgesio gailisi. Būdamas blaivus su tėvu nesipyksta ir tuomet jų santykiai būna geri, o kai būna neblaivus – pykstasi su tėvu (58–59 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
3.1. nukentėjusiojo F. K. parodymais apie tai, kad 2018 m. lapkričio 19 d. jo sūnus kaltinamasis V. K. po ilgos pertraukos pradėjo vartoti alkoholį ir pradėjo konfliktuoti, dėl visko kabinėtis, rėkauti, spardyti daiktus. 2018 m. lapkričio 20 d. apie 05.30 val. kaltinamasis atėjo pas jį į kambarį ir paėmęs prie lovos padėtą kėdę vieną kartą trenkė jam kėde į galvos viršugalvį. Dėl to jam iš galvos bėgo kraujas. Tokiu savo elgesiu kaltinamasis V. K. sukėlė jam fizinį skausmą. Po to kaltinamasis nuėjo miegoti, o jis nuėjo į gydymo įstaigą. Apie 9 val., kaltinamajam miegant, atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė kaltinamąjį. Pretenzijų kaltinamajam V. K. nebeturi ir jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia (8, 24–25, 28–29 b. l.);
3.2. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), viename iš šiame bute esančių kambarių. Įvykio vietos apžiūros metu buvo paimta kėdė (13–14, 16–17 b. l.);
3.3. nutarimu grąžinti daiktus, iš kurio matyti, kad įvykio vietos apžiūros metu paimta kėdė buvo grąžinta nukentėjusiajam F. K. (19–20 b. l.);
3.4. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad 2018 m. lapkričio 20 d. 9.11 val. policijos įstaigoje buvo gautas pranešimas, jog nukentėjusysis F. K. kreipėsi į VŠĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ priėmimo skyrių dėl galvos muštinės žaizdos; asmuo išleistas į namus. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė nukentėjusysis F. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo galva buvo sutvarstyta, kambaryje buvo išmėtyti daiktai, stiklo šukės. Nukentėjusysis pareiškė, kad apie 5 val. namuose, jam gulint lovoje, atėjo kaltinamasis V. K. ir sudavė jam su kėde į galvą. Kaltinamasis įvykio vietoje buvo neblaivus, todėl nieko konkretaus nepaaiškino. Kaltinamasis V. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Įvykio vietoje ir pristatomas į policijos įstaigą kaltinamasis V. K. elgėsi agresyviai, muistėsi, priešinosi sulaikymui, todėl buvo panaudoti antrankiai (43–44 b. l.);
3.5. asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu protokolu, kuriame užfiksuota, jog 2018 m. lapkričio 20 d. 9.39 val. kaltinamajam V. K. buvo nustatytas 2,33 ‰ girtumas (45 b. l.).
4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis V. K. 2018 m. lapkričio 20 d. apie 5.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš nukentėjusįjį ir sukėlė jam fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo V. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam V. K. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2018 m. lapkričio 21 d. buvo surašytas pranešimas (90–92 b. l.), kuriame nurodyta, jog jis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės bei jis neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
6. Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (neteistas (teistumai išnykę); administracine tvarka nebaustas; psichiatrinėje ir priklausomybių įskaitose neįrašytas; nedirba ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje (67–83, 86–89 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.
8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis prieš savo tėvą smurtauja nebe pirmą kartą, tačiau pastarasis anksčiau niekur nesikreipė, nes manė, kad kaltinamasis nebevartos alkoholio ir visi konfliktai baigsis (23 b. l.). Todėl kartu su bausme kaltinamajam V. K. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
9. Į paskirtos bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo V. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. lapkričio 20 d. 9.16 val. iki 2018 m. lapkričio 21 d. 16.13 val., t. y. 2 paros (51, 62 b. l.).
10. Užbaigiant procesą spręstinas ir kardomosios priemonės klausimas. Kaltinamajam 2018 m. lapkričio 21 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (64–65 b. l.), kuri, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinama.
11. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. K. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktais, laisvės apribojimo laikotarpiu V. K. įpareigoti dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje ir uždrausti V. K. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras, prilyginant jas 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.
V. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Nesutikdamas su paskirta bausme V. K. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. V. K. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.