- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- ATP-394-785/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Antanavičius
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. nutarimu pripažino A. G. kalta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 str. ir nubaudė 450 Lt (keturių šimtų penkiasdešimties litų) bauda už tai, kad ji 2013-10-29, apie 18.04 val., prekybos centre „Express Market“, esančiame Bažnyčios g. 4, Domeikava, Kauno r. sav., praėjo pro kasas nesumokėjusi už 1 vnt. degtinės „Jotvingių Premium“, 0,5 l talpos, 19,99 Lt vertės, 1 vnt. degtinės „Jotvingių Premium“, 0,7 l talpos, 26,99 Lt vertės, 3 vnt. alaus „Aludarių stiprusis“, bendros 8,97 Lt vertės, iš viso pagrobė prekių 55,95 Lt vertės.
Šalies argumentai
A. G. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl jos nutraukti. Skunde apeliantė nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme nebuvo įrodyti jos kalti veikimai. 2013-10-29, kai įvyko tariama vagystė, sulaikyta nebuvo, jokių prekių nepirko, tuo labiau jų neišsinešė už parduotuvės ribų. Teismas klaidingai vadovavosi liudytojų parodymais, kuriuose yra prieštaringi paaiškinimai, ir jų nepašalino. Liudytoja I. Č., priešingai nei nurodyta skundžiamame nutarime, teismo posėdyje paaiškino, kad nematė, kaip A. G. apsivogė ir buvo sulaikyta, kadangi tuo metu ji nedirbo. Ši liudytoja taip pat nematė ir vaizdo įrašo, kuriame ji yra nufilmuota imanti prekes. Liudytoja N. Z. savo paaiškinimuose nenurodė, kokius būtent degtinės butelius pažeidėja įsidėjo į savo rankinę ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjusi. Be to, liudytojas L. Š. teismo posėdyje teigė, kad nėra jos matęs anksčiau ir jokių prekių jis jai neperdavė. Iš inventorizacijos akto, kuriuo rėmėsi teismas, taip pat nėra aišku, kurią konkrečiai dieną inventorizacija buvo atlikta, kas verčia abejoti jos patikimumu. Byloje teismas vadovavosi parduotuvėje darytu vaizdo įrašu, tačiau jame aiškiai nesimato nei pažeidėjos veido, nei to, jog jinai būtų kažką įsidėjusi į savo rankinę. Teisme vaizdo įrašas peržiūrėtas nebuvo. Apeliantė taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Domeikavos policijos nuovados atsiliepime į apeliacinį skundą prašoma skundo netenkinti ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
A. G. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apylinkės teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog A. G. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 str. Nors pažeidėja savo kaltę neigia, ji įrodyta byloje surinktais duomenimis.
Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip 2013-10-29, apie 18.01 val., L. Š. parduotuvės alkoholinių gėrimų skyriuje paima kelis butelius degtinės ir kelis butelius alaus, kuriuos įdeda į prekybinį krepšelį. Po to L. Š. prieina prie lentynų su duonos gaminiais, prie kurių stovi A. G.. Ji stovėdama nugara į vaizdo kamerą užstoja L. Š., kuris kažką ima iš krepšio, A. G. kažką deda į rankinę, kabančią ant peties, po to nueina ir išeina pro kasas. L. Š. padeda atgal į lentynas 2 butelius alaus ir butelį degtinės, pastato tuščią krepšį ir išeina pro kasas. Taip pat byloje yra pateiktas parduotuvės inventorizacijos aktas su nustatytu 2013-10-29 prekių trūkumu. Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliantės skundo argumentais, kad byloje esančiame vaizdo įraše nesimato jos veido ir to, kad ji kažką dedasi į krepšį. Iš teismo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad vaizdo įrašas teisme peržiūrėtas nebuvo dėl to, kad pažeidėja to nepageidavo, todėl ir šis apeliantės skundo argumentas laikytinas nepagrįstu.
Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas pažeidėjos kaltę, priešingai nei nurodoma pažeidėjos apeliaciniame skunde, pagrįstai rėmėsi liudytojų N. Z. ir I. Č. parodymais, kurie yra logiški, nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje. Apklausiamos teisme šios liudytojos patvirtino ankstesniuose savo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes. Patvirtino, kad vaizdo įraše matė, kaip pilietis paėmė prekes – degtinės, alaus ir po to prie riestainių susitiko su A. G.. Nors ji buvo pasisukusi nugara, tačiau vis tiek buvo matoma, kad ji kažkiek prekių įsideda į rankinę ir išeina pro kasą nesumokėjusi už prekes. Po to vyriškis padėjo 1 butelį degtinės ir riestainius į vietą. Liudytojos atpažino pažeidėją šiai atėjus į prekybos centrą 2013-11-14 ir ji buvo sulaikyta. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių šios liudytojos būtų suinteresuotos apkalbėti A. G., tokių aplinkybių skunde nenurodo ir pati apeliantė. Be to, šios liudytojos savo parodymus davė būdamos įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl aukštesnysis teismas taip pat nemato jokio pagrindo abejoti šių liudytojų nešališkumu. Nors teisme apklaustas liudytojas L. Š. parodė, kad jis buvo parduotuvėje, bet nieko nematė ir A. G. tuo metu nepažinojo, aukštesnysis teismas šio liudytojo parodymus vertina tik kaip siekį padėti pažeidėjai išvengti administracinės atsakomybės.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o pažeidėjos apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.