Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-202/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-18
Bylos Nr.
1S-202/2012
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00806-2011-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Šiukšta
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-202/2012
Proceso Nr. 1-20-1-00806-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 18 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutarties, kuria A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 3 d.

Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe, prievartavo didelės vertės turtą.

Jis kaltinamas tuo, kad 2011 m. lapkričio 8 d., laikotarpiu nuo 11 val., veikdamas bendrininkų grupe su A. K. , K. Č. ir B. B. , Kaune, netoli Vytėnų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, automobilyje ,,Toyota Land Cruiser“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nukentėjusioji D. R. , neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir kitų kartu veikiančių asmenų naudai, panaudodamas psichinę prievartą, vertė D. R. perduoti 40 000 litų: K. Č. reikalaujant iš D. R. iki vakaro surasti 40 000 litų, kurie būtų skirti tariamam Almanto ir A. K. tėvo išlaisvinimui ,,iš kalėjimo“, A. K. pagrasino, kad jei iki vakaro šių pinigų nebus, gali atsitikti kažkas baisaus. D. R. nurodžius, kad tokios pinigų sumos ji neturi, A. K. kartu su K. Č. nurodė, kad reikia įkeisti D. R. vairuojamą automobilį ,,Toyota Land Cruiser“. D. R. nurodžius, kad automobilis priklauso ne jai, A. K. toliau tęsė bendrą nusikalstamą veiką: B. B. savo mobiliojo ryšio telefonu ieškant asmenų, kam galima būtų įkeisti minėtą automobilį ir gauti reikalaujamą pinigų sumą, jiems visiems važinėjant po įvairias Kauno vietas, siekiant įkeisti automobilį, K. Č. telefonu nuolat su A. K. aptarinėjant nusikalstamos veikos eigą, derinant tarpusavio veiksmus, K. Č. davus telefonu nurodymus B. B. ,,šiurpinti“ D. R. , A. K. pagrasino D. R. , kad dienai einant į pabaigą ir nesant pinigų, ji turi ,,susimąstyti apie savo gyvenimą“. Įbaugintai D. R. pačiai pasiūlius gauti 40 000 litų banke iš jos vyro pervestų pinigų, A. K. dar kartą pagrasino, kad ,,jei kas nors bus prie banko, ji labai pasigailės“. Po to A. K. kartu su B. B. , D. R. ir A. K. tą pačią dieną, apie 16 val., nuvyko prie banko ,,Swedbank“, esančio Kaune, Maironio g. 26B, ir D. R. paėmė iš banko sąskaitos 40 000 litų bei šiuos pinigus perdavė B. B. . A. K. kaltinamas šiais veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 181 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonės – suėmimas. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi suėmimo terminas dar kartą pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 3 d. Nutartyje nurodoma, jog bylos duomenys leidžia manyti, kad A. K. dalyvavo padarant kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. A. K. suėmimo terminą teismas pratęsė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - Lietuvos Respublikos BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, padarius išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Tokią išvadą teismas pagrindė tuo, kad A. K. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, kaltinamasis neturi darbinių pajamų ir pragyvenimo šaltinio, nesaistomas stipriais šeiminiais ryšiais, be to, yra teistas. Dėl to buvo padaryta išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamasis A. K. skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į tai, kad jis turi mokytis, jam, kaip našlaičiui, būtina susitvarkyti dokumentus, susijusius su gyvenamuoju būstu. A. K. teigia turintis pragyvenimo lėšų, nes gauna našlaičio pašalpą už mokslą, taip pat turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamasis taip pat nurodo, kad neketina slėptis nuo teismo. Prašo pakeisto teismo nutartį ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo A. K. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra nukentėjusiosios D. R. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kiti byloje esantys duomenys. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar A. K. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nesprendžiama.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas A. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nurodė tokio sprendimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. A. K. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe padarė sunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje. Todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, jam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Šį manymą patvirtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad dėl A. K. vykstant baudžiamajam procesui dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (baudžiamasis įsakymas dėl šio nusikaltimo priimtas 2011 m. lapkričio 21 d.), kaltinamasis galimai padarė šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad A. K. neturi tvirtų socialinių ryšių, nedirba. Visos šios aplinkybės išsamiai išdėstytos ir skundžiamoje teismo nutartyje. Šio suėmimo taikymo pagrindo nepaneigia skunde nurodytos aplinkybės, jog A. K. mokosi, gauna pašalpą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei, būdamas laisvėje, nori susitvarkyti dokumentus.

Minėto suėmimo taikymo pagrindo buvimas tikrai leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti, todėl pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktinas galioti.

Suimtojo prašymas vietoj suėmimo skirti kitą švelnesnę kardomąją priemonę nenagrinėjamas, nes apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suimtojo skundą dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo, negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50, 26 punktas).

Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo A. K. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Šiukšta