- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- I-1969-790/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00601-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- O. Z.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Kategorijos
- 28.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. Z. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. Z. pateikė teismui skundą (b. l. 1), prašydama pakeisti atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2018 m. vasario 9 d. sprendimą ir suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2S-297-345/20. Nurodo, kad ginčijamu 2018 m. vasario 9 d. sprendimu Tarnyba nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio ir kitų teisės aktų nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepimu į skundą (b. l. 10–12) su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad 2018 m. vasario 2 d. Tarnyboje gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-297-345/2018 apskundimo kasacine tvarka. Išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 7 d. sprendimu priteisė iš pareiškėjos Vilniaus m. 99-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Fabia“ naudai 112,20 Eur skolą ir 5,6091 Eur palūkanų, taip pat priteisė valstybės naudai 15 Eur žyminio mokesčio ir 6,44 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama grąžinti jai žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas, priverstinai nurašytas pinigines lėšas (42,83 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismas, konstatavęs, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas, 2017 m. liepos 13 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartimi minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Vadovaujantis taisyklėmis, nustatančiomis atlyginimo už antrinės teisinės pagalbos teikimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą kasaciniame teisme numatyta sumokėti 130 Eur sumą, minėtiems procesiniams veiksmams atlikti skiriama 10 valandų laiko, savo ruožtu pareiškėjos turtinių interesų dydis byloje, kurioje ji prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudaro 42,83 Eur, taigi, išlaidos advokato pagalbai apmokėti beveik 3 kartus viršytų pareiškėjos turtinių interesų dydį, todėl teisinės pagalbos teikimas tokiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – Įstatymas) apibrėžtų jos taikymo sąlygų bei prieštarautų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo principams. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 10 punktu, kuriame reglamentuota, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu iš esmės išnagrinėjus reikalavimą, nustatoma, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, 2018 m. vasario 9 d. sprendimu atsisakė suteikti pareiškėjai teisinę pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2018 m. vasario 9 d. sprendimo (b. l. 2–3), kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai, nustačius, kad galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršytų pareiškėjos turtinių reikalavimų dydį.
Pareiškėja 2018 m. vasario 5 d. prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 13–18) kreipėsi į Tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą, t. y. paskirti advokatą kasacinio skundo surašymui civilinėje byloje Nr. 2S-297-345/20 dėl žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų grąžinimo, priverstinai nurašytų piniginių lėšų – 42,83 Eur. Išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, Tarnyba nustatė, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos viršytų pareiškėjos turtinių interesų dydį (42,83 Eur), todėl, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, 2018 m. vasario 9 d. sprendimu (b. l. 2–3) atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Įstatymas. Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal Įstatymą, asmenys, nurodyti Įstatymo 12 straipsnyje bei kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys.
Vis dėlto, aplinkybė, kad asmuo patenka į Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytas asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, kategorijas savaime nereiškia, kad jam besąlygiškai bus suteikta teisinė pagalba. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2192/2014, 2014 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-791/2014 ir kt.). Būtent Įstatyme nustatytų sąlygų ir apribojimų pagalba įstatymų leidėjas siekia užtikrinti vieno asmens poreikio ginti savo galbūt pažeistas teises ir valstybės, t. y. visos jos visuomenės, interesų bei galimybių, šią gynybą realizuojant, pusiausvyrą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3010/2014).
Taigi, Įstatyme nėra nustatyta absoliuti Tarnybos pareiga suteikti antrinę teisinę pagalbą visiems jos prašantiems asmenims. Tarnyba, įgyvendindama jai suteiktą kompetenciją administruoti antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą bei atsižvelgdama į Įstatyme nustatytas antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010). Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, todėl gavusį prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Tarnyba privalo nustatyti, ar subjektas patenka į asmenų, kuriems gali būti teikiama antrinė teisinė pagalba, ratą bei įvertinti, ar nėra kitų Įstatyme nustatytų aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą prašančiajam.
Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje išvardinti atvejai, kuriems esant antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Nagrinėjamu atveju aktualus Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 10 punktas, kuriame nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu iš esmės išnagrinėjus reikalavimą, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį. Atsižvelgiant į tai, vertinant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, būtina yra nustatyti, ar atsakovė tinkamai nustatė pareiškėjos turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį bei galimas antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir įvertino jų santykį.
Pareiškėja kreipėsi į atsakovę, prašydama paskirti advokatą kasacinio skundo surašymui. Advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžiai ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis Taisyklių 3.2 punktu, advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo užmokesčio dydis apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą užmokesčio bazinį dydį. Taisyklėse vienos advokato profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 užmokesčio baziniam dydžiui (Taisyklių 10 punktas). Taisyklių 24.5 punkte nustatyta, kad civilinėse bylose kasacinio skundo parengimui ir atstovavimui kasaciniame teisme yra skiriama 10 valandų ir 10 užmokesčio bazinių dydžių, t. y. kasacinio skundo parengimas – 8 valandos ir 8 užmokesčio baziniai dydžiai (Taisyklių 24.5.1 punktas), atstovavimas kasaciniame teisme – 2 valandos ir 2 užmokesčio baziniai dydžiai (Taisyklių 24.5.2 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 364 2 punktu, užmokesčio bazinis dydis, taikomas apskaičiuojant užmokestį už antrinę teisinę pagalbą Taisyklių nustatyta tvarka, yra 13 Eur.
Tokiu būdu, vadovaujantis Taisyklių nuostatomis, antrinę teisinę pagalbą teikiančiam advokatui už kasacinio skundo parengimą ir atstovavimą kasaciniame teisme mokėtina suma sudarytų 130 Eur (104 Eur už kasacinio skundo parengimą bei 26 Eur už atstovavimą kasaciniame teisme). Savo ruožtu pareiškėja, kaip minėta, kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekdama pateikti kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti jos prašymą dėl 42,83 Eur žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų grąžinimo, todėl jos turtinių interesų dydis šiuo atveju sudaro 42,83 Eur ir ši suma yra žymiai mažesnė negu galimos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė ginčijamu sprendimu tinkamai įvertino pareiškėjos reiškiamų reikalavimų bei galimų antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidų santykį ir nusprendė atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai.
Kartu pažymėtina, kad ir pati pareiškėja, prašydama teismo panaikinti skundžiamą Tarnybos sprendimą, nekvestionuoja ir neginčija jame išdėstytų aplinkybių, nepateikia jokių argumentų, sudarančių pagrindą abejoti sprendimo teisėtumu ir vertinti, kad Tarnyba, nuspręsdama atsisakyti teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, pažeidė teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai apribojo pareiškėjos teises. Pareiškėja nepagrindė, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas pažeidė jos nurodomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 99 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio ar kitų teisės aktų nuostatas.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad Tarnybos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jį pakeisti ir įpareigoti Tarnybą suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2S-297-345/20. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas dėl Tarnybos nutarimo panaikinimo atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos O. Z. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.