Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Giačaitės,

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam G. Š., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. Š., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos S. Š. atsakomybėn pagal BK 40 straipsnį 1 (vieniems) metams su 500 Eur užstatu įpareigojant šią sumą per 10 (dešimt) darbo dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pervesti į Kauno apylinkės teismo sąskaitą ir baudžiamoji byla nutraukta.

G. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nekonfiskuotas nusprendžiant jį po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti valdytojai S. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. Š. BK 40 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis 2018 m. birželio 3 d., 00.35 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 promilės alkoholio koncentracija – nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje – 3,81 promilės etilo alkoholio.

2. Kauno apylinkės teismas, konstatavęs, kad yra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindas ir sąlygos, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą padarė išvadą, kad transporto priemonės konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, todėl G. Š. netaikytina.

3. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. Š. nekonfiskuota automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma ir konfiskuoti šio UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 440 Eur.

3.1. Skunde teigiama, kad Kauno apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, atsižvelgdamas į jo asmenybę ir į tai, kad automobiliu naudojasi ne jis, o jo sutuoktinė, G. Š. paskyrė vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise dvejus metus. Ši baudžiamojo poveikio priemonė atsižvelgiant į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai, yra itin švelni ir savo pobūdžiu atitinka administracinio nusižengimo padarinius.

3.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino to, kad G. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį vairavo ne tik neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, bet būdamas neblaivus, jo kraujyje nustatyta 3,81 promilės alkoholio koncentracija atitinka sunkų apsvaigimo laipsnį. Prie vairo asmuo sėdo du kartus. Teismas, priimdamas sprendimą neišieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nevertino šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo aspektu. Neskirdamas dviejų tarpusavyje logiškai tiesiogiai susijusių ir suderinamų baudžiamojo poveikio priemonių teismas nesivadovavo proporcingumo, teisingumo principais. G. Š. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jis nepatirs padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymų: jam nepaskirta bausmė, jis neturės teistumo. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistiems asmenims yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo ir jo gynėjas prašė automobilio nekonfiskuoti, konfiskuotino turto vertę, jei ji bus priteista, mažinti.

5. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo nėra keliamas. Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nuosprendis ginčijamas BK 72 straipsnio nuostatų taikymo aspektu. Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde keliamus klausimus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina skundo ribose.

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, prokurorės apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, A. Š. atžvilgiu netaikydamas BK 72 straipsnio nuostatų, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų transporto priemonės konfiskavimo netaikymo motyvų matyti, kad teismas sprendimą neskirti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės grindė teigiamai G. Š. asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis. Jokių kitų argumentų, galinčių pagrįsti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga poveikio priemonė, nuosprendyje nėra nurodyta.

8. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnyje numatyta, kad nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui teismas gali skirti vieną ar kelias aptariamo straipsnio 2 dalies 1-10 punkte nurodytas baudžiamojo poveikio priemones. Viena iš galimų taikyti baudžiamojo poveikio priemonių yra turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), kurią šiuo atveju prokurorė ir prašo skirti.

9. Turto konfiskavimas pagal BK 72 straipsnį yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nekyla abejonių dėl to, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus G. Š., yra BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio nuostatas turi būti konfiskuojama. BK 72 straipsnio nuostatų taikymo privalomumas asmeniui, pripažintam kaltu dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, abejonių nekelia. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus, kai BK 72 straipsnio taikymas asmens atžvilgiu būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Kasacinėje praktikoje įtvirtinta nuostata, kad priėmęs sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas dėl aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, įvertinęs šios teisinės priemonės taikymą proporcingumo aspektu, jos suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, suderinamumą su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

10. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymima ir tai, kad ta aplinkybė, jog transporto priemonė priklauso ne nusikalstamą veiką padariusiam, o kitam asmeniui, nėra kliūtimi BK 72 straipsnio nuostatų taikymui. Tokią išvadą pagrindžia BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta galimybė iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą taip apsaugant trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Tokiu atveju taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, kaip ir svarstant turto konfiskavimo taikymo galimybę, turi būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

11. Nagrinėjamu atveju nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Anksčiau G. Š. neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra sukūręs šeimą, dirba. Šios aplinkybės nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistą asmenį charakterizuoja teigiamai. Tačiau sprendžiant dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad G. Š. padarė pavojingą, baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, keliančią grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų sveikatai, gyvybei ir turtui. Už šį nusikaltimą įstatymų leidėjas yra numatęs ir laisvės atėmimo bausmę, taip pabrėždamas šios teisei priešingos veikos pavojingumą. Negali būti nevertinama ir ta aplinkybė, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą G. Š. padarė ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Pats G. Š. pripažino, kad teisės vairuoti automobilį jis neturi (b. l. 110), tačiau ši aplinkybė jam nebuvo kliūtimi vairuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį ir jo sutuoktinės valdomą automobilį. Toks nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens neatsakingas elgesys rodo jo abejingą požiūrį į įstatymuose įtvirtintus ir visiems privalomus reikalavimus ir sudaro pagrindą manyti, kad netaikant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės ir neišieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, G. Š. atžvilgiu nebus pasiekti prevenciniai tikslai.

12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto G. Š. išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, priešingai, negu nustatyta skundžiamame nuosprendyje, proporcingumo principas pažeistas nebus. Pažymima, kad priėmus sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bausmė jam nėra paskiriama, jis nepatiria kitų su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu susijusių pasekmių (jam nepaskiriama bausmė, jis neturi teistumo). Pirmosios instancijos teismas G. Š. skyrė vieną baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su teisės vairuoti transporto priemones apribojimais (uždraudė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams), tačiau esant šioje byloje nustatytai aplinkybei, kad teisės vairuoti neturėjimas G. Š. nebuvo kliūtimi vairuoti automobilį ir padaryti nusikaltimą, paminėtos baudžiamojo poveikio priemonės teisėjų kolegija nelaiko pakankama prevencinių tikslų užtikrinimui. Esant paminėtų aplinkybių visumai, taip pat nesant objektyviai pagrįstų duomenų, rodančių, kad konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos – 2 440 Eur – išieškojimas būtų itin didelė finansinė našta arba nepagrįstai didelius nepatogumus sukelianti poveikio priemonė, šios sumos išieškojimas iš pavojingą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens nelaikytina neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos.

13. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto G. Š. gynėjas prašė mažinti konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą tokį prašymą grįsdamas tuo, kad byloje nurodyta 2 440 Eur automobilio vertė, atsižvelgiant į užfiksuotus automobilio apgadinimus, neatitinka tikrosios rinkos vertės. Šio prašymo teisėjų kolegija nelaiko pagrįstu. Transporto priemonės perdavimo – priėmimo akte (b. l. 38), transporto priemonės apraše (b. l. 40) užfiksuota, kad automobilis iš tikrųjų turi smulkius kėbulo apgadinimus, tačiau ši aplinkybė, pati savaime, neįrodo, kad byloje nustatyta transporto priemonės vidutinė vertė yra ženkliai mažesnė. Išskirtinių apgadinimų, galinčių žymiai įtakoti nenaujo automobilio vertę, nėra. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nurodyta, kad tokio automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vidutinė kaina su PVM 2018 m. birželio mėnesį yra 2 440 Eur. G. Š. paaiškino, kad automobilį įsigijo 2018 m. gegužės 28 d. už 2 750 Eur. Taigi teisėjų kolegijai jokių pagrįstų abejonių dėl byloje nustatytos konfiskuotino turto vertės nekyla.

14. Įvertinusi nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atleidęs G. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu, spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą, BK 72 straipsnio nuostatas taikė netinkamai, kadangi nepagrįstai sprendė, jog šios priemonės taikymas prieštarautų proporcingumo principui. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 16 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis išieškoti iš nuteistojo G. Š. konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 440 Eur.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.