Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. P. ir V. A., atstovaujamų advokato Albino Čeplinsko, bei atsakovės garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokato Raimondo Lignugario, apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-178-214/2018 pagal ieškovų V. P., V. G., V. A., J. S. ieškinį atsakovams garažų eksploatavimo bendrijai (duomenys neskelbtini) ir E. Ž. dėl juridinio asmens organų priimtų sprendimų panaikinimo, visuotinio bendrijos narių susirinkimo sušaukimo, lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinius skundus bei atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai). Byloje kilo ginčas dėl garažų eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrija) įgaliotinių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo, įpareigojimo sušaukti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą, lėšų priteisimo. Ieškovai V. P. ir V. A. skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis atmesti jų reikalavimai pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2016-10-12 ir 2016-12-21 Bendrijos įgaliotinių susirinkimuose priimtus nutarimus; įpareigoti Bendrijos valdybą sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirtis pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimais; priteisti iš atsakovo E. Ž. asmeninės sąskaitos Bendrijos naudai išlaidas, sumokėtas 2016-11-30 VĮ Registrų centrui, 2016-10-12 įgaliotinių susirinkimo protokolo Nr. 16/04 duomenų registravimo paslaugas ir išlaidas, sulygtas advokato atstovavimo sutartyje. Atsakovė Bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2017-03-22 Bendrijos įgaliotinių susirinkimo (protokolas Nr. 17/01) priimtus nutarimus. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį, apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2005).Nagrinėjamu atveju ieškovai pradiniu ieškiniu, pareikštu Bendrijai, prašė pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2016-10-12 bendrijos įgaliotinių protokolu Nr. 16/04 priimtus nutarimus (t. 1, b. l. 3–6). 2017-06-26 patikslintu ieškiniu Bendrijai ieškovai prašė: pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2016-10-12 Bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolu Nr. 16/04, 2016-12-21 Bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolu Nr. 16/05; 2017-03-22 Bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolu Nr. 17/01 priimtus nutarimus; įpareigoti Bendrijos valdybą sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą vadovaujantis LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirtis pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – bendrijų įstatymas) 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimais; priteisti iš atsakovo E. Ž. asmeninės sąskaitos Bendrijos naudai išlaidas, sumokėtas 2016-11-30 VĮ Registrų centrui ir 2016-10-12 įgaliotinių susirinkimo protokolo Nr. 16/04 duomenų registravimo paslaugas, taip pat išlaidas, sulygtas advokato atstovavimo sutartyje (t. 1, b. l. 117–120). Vėliau ieškovai dar kartą patikslino ieškinį ir tuos pačius prieš tai paminėtus reikalavimus pareiškė tik atsakovui E. Ž. (t. 2, b. l. 54–50). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinyje aiškiai ir visiems (tiek teismui, tiek ir į procesą įtraukiamiems dalyvauti asmenims) suprantamai privalo būti suformuotas reikalavimas (ieškinio dalykas) bei nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovui ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio (CPK 225 straipsnis), o jo paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pradiniame, tiek ir patikslintuose ieškiniuose yra nurodoma daug deklaratyvių su pareikštais reikalavimais nesusijusių aplinkybių, deklaruojama dauguma pažeidimų dėl Bendrijos visuotinio ir įgaliotinių susirinkimų neteisėtumo 2012–2013 m., tačiau nenurodomi išvardytus pažeidimus pagrindžiantys teisiniai argumentai ir nepateikiami faktus patvirtinantys įrodymai, dėl to nepanaudojus ieškinio trūkumų šalinimo instituto (tik 2017 m. birželio 14 d. nutartimi buvo nurodyta patikslinti E. Ž. procesinę padėtį) ir nesukonkretinus su byloje pareikštais reikalavimais susijusių aplinkybių, buvo apsunkintas bylos nagrinėjimas bei teismo procesinio sprendimo priėmimas. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovų reikalavimų formuluotės yra netikslios: nutarimai susirinkime priimami jame dalyvaujančių bendrijos narių (arba įgaliotinių) balsų dauguma, todėl ir reikalavimas turėtų būti reiškiamas panaikinti susirinkime priimtus nutarimus; reikalavimas priteisti lėšas (nurodant konkrečią sumą ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas) turėtų būti reiškimas atsakovui (t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui), kuriuo asmens asmeninė sąskaita negali būti.Analizuodama ir vertindama ieškovų apeliacinio skundo argumentus dėl 2016-10-12 įgaliotinių susirinkimo sprendimų teisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bendrijos narių visuotinio susirinkimo sušaukimo, organizavimo tvarką, sprendimų priėmimą reglamentuoja Įstatymo 11 straipsnio nuostatos, o taip pat Bendrijos įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2013-12-02, 28 punktas. CK 2.46 straipsnis nustato, kad juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus – įstatus, o jei įstatuose tam tikra veikla nėra sureguliuota, taikytinos teisės normos. Priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržytos bendrijos narių teisės, kurios yra įtvirtintos teisės normoje, ir tai prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo principams. Pagal CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatas, juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais tuo atveju, jei jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams bei protingumo sąžiningumo principams.Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 5 dalis nustato, kad visuotinis susirinkimas yra teisėtas ir gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad visuotinis susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis visuotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis visuotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių (nutartyje vadovaujamasi įstatymo redakcija, kuri galiojo ginčo sprendimų priėmimo metu). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Bendrijos įstatų 35 punkte. Jeigu pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų arba kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais, šiame įstatyme ir bendrijos įstatuose nustatyta tvarka turi būti šaukiamas bendrijos narių įgaliotinių susirinkimas (toliau – įgaliotinių susirinkimas). Bendrijos įstatų 48 punktas nustato, kad įgaliotinių susirinkimo sprendimai dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip 3/5 visų įgaliotinių.Byloje pareikšto ieškinio (tiek pradinio, tiek ir patikslintų) turinys teikia pagrindą išvadai, kad 2016-10-12 įgaliotinių susirinkime priimtų sprendimų neteisėtumą ieškovai ginčijo materialiuoju ir procedūriniu aspektais. Pažymėtina, kad procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Todėl pareikšto ieškinio ribose ginčijamų nutarimų teisėtumas turi būti vertinamas abiem paminėtais aspektais. Teisėjų kolegija tai pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas pats savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiais susirinkimo priimtus nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000; 2002 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2002). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar asmenų, ginčijančių susirinkimo nutarimą, dalyvavimas susirinkime būtų pakeitęs balsavimo rezultatus, ar ne, taip pat susirinkime dalyvavusių asmenų skaičių ir kitas svarbias aplinkybes. Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad pranešimą apie šaukiamą visuotinį susirinkimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas susirinkimo organizatorius (iniciatorius) turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos paskelbti bendrijos skelbimų lentoje arba kitose gerai matomose vietose, nurodyti susirinkimo vietą, datą ir laiką, kartu paskelbti susirinkimo darbotvarkę ir siūlomų sprendimų projektus arba nurodyti vietą, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su sprendimų projektais. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu. Jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta priimti šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytus sprendimus, apie visuotinį susirinkimą raštu pranešama visiems to pastato (tų pastatų), kuriame (kuriuose) įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų savininkams. Iš esmės analogiškos nuostatos dėl Bendrijos visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarkos įtvirtintos ir Bendrijos įstatų 33 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo Bendrijos protokolo Nr. 16/04 turinio, darbotvarkės 2-u klausimu buvo sprendžiama ir priimtas nutarimas dėl Bendrijos pirmininko ir valdybos išrinkimo. Vadinasi, toks klausimas turėjo būti įtrauktas ir į visuotinio (t. y. neįvykusio) susirinkimo darbotvarkę, o svarstant šį klausimą visuotiniame susirinkime, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams turėjo būti pranešta raštu (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, Bendrijos įstatų 33 punktas). Bendrijos narys, gavęs pranešimą, darbotvarkės klausimus, turi teisę pasirinkti savo teisės realizavimo būdą, t. y. turi teisę spręsti, ar jam ginti savo interesus dalyvaujant susirinkime, ar išreikšti nuomonę raštu. Bendrijos narys įstatų nustatyta tvarka gali iš anksto pareikšti nuomonę raštu bendrijos visuotinio narių susirinkimo darbotvarkės klausimais (Bendrijos įstatų 39 punktas) ir bendrijos nariai sprendimus gali priimti balsuodami raštu, išskyrus sprendimus dėl bendrijos įstatų pakeitimo, dėl bendrijos valdymo organo arba bendrijos valdymo organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 7, 12 punktai). Bendrijų įstatyme (jo 13 straipsnis), Bendrijos įstatuose (42–50 punktai) yra reglamentuota ir įgaliotinių susirinkimų šaukimo bei organizavimo tvarka.Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar 2016-10-12 įgaliotinių susirinkime nutarimai buvo priimti laikantis susirinkimų (visuotinių narių susirinkimo, pakartotinio visuotinių susirinkimo, o jiems neįvykus – įgaliotinių susirinkimo) sušaukimo, pravedimo bei sprendimo priėmimo tvarkos. Teismas tik vertino, kad neįvykus Bendrijos narių visuotiniam ir pakartotiniam visuotiniam susirinkimui, buvo pagrindas sušaukti įgaliotinių susirinkimą ir išspręsti būtinus klausimus, t. y. bendrijos valdymo organų ir kitus, buvo pagrįstai ir teisėtai sušauktas bendrijos įgaliotinių susirinkimas, kuris išsprendė bendrijos valdybos ir bendrijos pirmininko paskyrimo klausimus. Atmesdamas ieškovų reikalavimą pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2016-10-12 įgaliotinių susirinkimo priimtus nutarimus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įgaliotinių susirinkimui išsprendus Bendrijos valdybos ir Bendrijos pirmininko paskyrimo klausimus, tai nepašalino šių paskirtų valdymo organų pareigos įstatyme ir Bendrijos įstatuose nustatyta tvarka sušaukti bendrijos narių visuotinį susirinkimą. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, nei logiškai, nei teisiškai pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2016-12-21 Bendrijos įgaliotinių susirinkimas buvo sušauktas be teisinio pagrindo, tačiau jame priimtų nutarimų nepanaikino, konstatavęs, jog ieškovai praleido ieškinio senatį, atmetė šį ieškovų reikalavimą. Teismas vertino, kad byloje nėra pateikta dokumentų, jog šis įgaliotinių susirinkimas buvo šaukiamas prieš tai šaukus visuotinį Bendrijos narių susirinkimą, o jam neįvykus – pakartotinį visuotinį susirinkimą, todėl, kaip prieš tai nurodyta, sprendė, kad 2016-12-21 įgaliotinių susirinkimas buvo sušauktas be teisinio pagrindo. Tačiau pagal Bendrijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, įgaliotinių susirinkimas šaukiamas ne tik tuomet, jeigu pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas neįvyko pakartotinis visuotinis susirinkimas ir dėl to bendrija negali įgyvendinti savo tikslų, bet ir kitais bendrijos įstatuose numatytais atvejais. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl susirinkimo sušaukimo be teisinio pagrindo, visiškai netyrė ir nevertino, ar pagal Bendrijos įstatus, šiame susirinkime svarstyti klausimai priskiriami visuotinio susirinkimo, ar įgaliotinių susirinkimo kompetencijai (Bendrijos įstatų 26, 27 punktai), nors šiuo aspektu aplinkybes ieškovai išdėstė patikslintame ieškinyje, o priklausomai nuo Bendrijos organams svarstytinų klausimų priskirtinumo – ar buvo pažeista susirinkimo sušaukimo, pravedimo bei sprendimo priėmimo tvarka.Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys – sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 1.125 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais.Iš patikslinto ieškinio (2017-06-26) turinio matyti, kad išanalizavus iš Bendrijos gautus dokumentus ir skelbimų lentoje nufotografuotus skelbimus apie šaukiamą 2016-12-21 įgaliotinių susirinkimą bei 2017-03-22 įvykusio įgaliotinių susirinkimo protokolą Nr. 17/01 ieškovams išaiškėjo naujų aplinkybių ir, teikdami patikslintą ieškinį, jie suformulavo naujus reikalavimus, vienas iš kurių – pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2016-12-21 Bendrijos įgaliotinių susirinkimo nutarimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas, taikydamas šiam reikalavimui ieškinio senatį, visiškai nesiaiškino ir nevertino prieš tai nurodytų ieškovų argumentų, pažymėjęs, kad ieškovai nenurodė apie tai, kada sužinojo apie šį susirinkimą ir jame priimtus sprendimus, t. y. apie savo teisės pažeidimą, neprašė šio termino atnaujinti. Taigi, tokia teismo išvada prieštarauja bylos duomenims. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, ieškinio terminas pradedamas skaičiuoti, kai ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens dalyvis žinojo apie susirinkimo sprendimus, jeigu apie susirinkimo sušaukimą jis buvo tinkamai informuotas ir jam sudarytos sąlygos iki susirinkimo susipažinti su siūlomu priimti sprendimu steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ginčijant 2016-12-21 įgaliotinių susirinkimo teisėtumą procedūriniais pažeidimais, tik nustačius, ar Bendrija pareigą pranešti apie susirinkimą įvykdė tinkamai, būtų galima vertinti, kada ieškovai sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą susirinkimą ir jame priimtus nutarimus bei spręsti dėl ieškinio senaties (ne)taikymo.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ir 2017-03-22 Bendrijos įgaliotinių susirinkimas buvo sušauktas be teisinio pagrindo, todėl panaikino jame priimtus nutarimus. Ir šios skundžiamos sprendimo dalies neteisėtumo motyvai yra tie patys, kuriuos teisėjų kolegija išdėstė nutarties 26 pastraipoje.Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo reikalavimus dėl lėšų priteisimo iš atsakovo E. Ž. asmeninės sąskaitos, ieškovams patikslintame ieškinyje net ir nenurodžius aplinkybių, nepateikus įrodymų, kuriais jie grindžia šį reikalavimą. Atmesdamas reikalavimą dėl išlaidų, sumokėtų VĮ Registrų centrui už valdybos įregistravimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepriklausomai nuo to, kokios būtų buvusios išlaidos, akivaizdu, kad jos susijusios su bendrijos poreikiais ir negali būti priteisiamos iš atsakovo E. Ž. asmeninės sąskaitos (CK 2.67 str.). Atmesdamas reikalavimą dėl lėšų, sulygtų advokato atstovavimo sutartyje, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios išlaidos bus paskirstytos byloje priimant sprendimą ir jų dalis tenkanti bendrijai taip pat negali būti priteisiama iš atsakovo E. Ž. asmeninės sąskaitos tais pačiais motyvais, kaip nurodyta sprendžiant ankstesnį reikalavimą dėl lėšų priteisimo iš E. Ž. asmeninės sąskaitos. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad reikalavimą dėl lėšų, sulygtų advokato atstovavimo sutartyje, priteisimo pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir kaip savarankišką materialinį (nors prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra savarankiškas materialinis reikalavimas), ir kaip procesinį reikalavimą byloje. Abstrakčių reikalavimų priėmimas teisme ir jų nagrinėjimas (ieškinio dalykas netikslus ir visiškai nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas) prieštarauja tiek Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatoms, tiek ieškinio instituto prasmei.Įvertinusi nutarties 19–30 pastraipose išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl patikslinto ieškinio reikalavimų pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2016-10-12 Bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolu Nr. 16/04, 2016-12-21 Bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolu Nr. 16/05 ir 2017-03-22 Bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolu Nr. 17/01 priimtus nutarimus ir lėšų priteisimo, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių ir galėjo neteisingai išspręsti šią bylos dalį. Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualūs kasacinio teismo išaiškinimai, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą, sudarant galimybę ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimus, etc. (CPK 7, 12, 42 str., 176 str. 1 d., 177 str. 1 d., 179, 185 str.). Dėl to tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir ją išnagrinėjus pirmiau nurodytais naujais aspektais, galimai prieš tai pasinaudojus ir ieškinio trūkumų šalinimo institutu, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 259 str. 1 d., 260, 263, 301, 320 str.). Atsižvelgdama į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad aptarti pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir perduoti šią bylos dalį tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje išvardydamas asmenis, turinčius teisę sušaukti visuotinį susirinkimą, įstatymų leidėjas išsamiai nustato šiuos asmenis, nesuteikdamas tokios teisės kitiems asmenims. Kitose šio įstatymo teisės normose išimčių dėl šios normos taikymo nenumatyta. Dėl to aptariama teisės norma negali būti aiškinama išplečiant sąrašą asmenų, kurie įstatyme neįvardyti kaip turintys teisę sušaukti visuotinį susirinkimą. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pritaria skundžiamo sprendimo argumentams dėl įpareigojimo sušaukti visuotinį Bendrijos narių susirinkimą. Teismas, pagal Bendrijų įstatymą, nesprendžia visuotinio susirinkimo šaukimo klausimų. Pagal Bendrijų įstatymą, bendrijos narys turi tik iniciatyvos teisę kreiptis į asmenis, turinčius teisę savarankiškai sušaukti visuotinį susirinkimą (Bendrijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 4 dalies 5 ir 7 punktai). Papildomai teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 9 punktą, asociacijos nariui suteikta teisė kreiptis į teismą dėl asociacijos narių visuotinio susirinkimo sušaukimo. Tačiau atsižvelgiant į Asociacijų įstatymo ir į Bendrijų įstatymo reglamentuojamų juridinių asmenų specifiką bei šiuose įstatymuose įtvirtintą atitinkamų teisinių santykių reglamentavimo specifiką, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiu atveju įstatymo analogija netaikoma. Teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinių skundų argumentų plačiau nepasisako, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus pažeidimus, spręstinas kitų byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Kadangi bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus visus byloje pareikštus reikalavimus iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas įpareigoti GEB (duomenys neskelbtini) valdybą sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą vadovaujantis LR daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 16 str. 1 d. 1 p. reikalavimais, palikti nepakeistą.

Kitas sprendimo dalis panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.