Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-19 · Administracinė byla Nr. eI-225-561/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-09-19Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-04-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-09-19Regionų apygardos administracinis teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2020-05-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-19
Bylos Nr.
eI-225-561/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02063-2017-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Egidija Puzinskaitė, Jolita Rasiukevičienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Informatikos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
A. I.
Administracinė byla Nr. eI-225-561/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02063-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 40.; 55.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Puzinskaitės ir Jolitos Rasiukevičienės,

dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovei Nelei Zuj,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai bei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. I. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir VRM) pateikti duomenis apie A. B., kurie tvarkomi oficialiose duomenų bazėse; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM ir Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde pareiškėja nurodė, kad jai aktualu sužinoti oficialius duomenis, kokie ikiteisminiai tyrimai vyko/vyksta A. B. ir kitiems asmenims dėl nusikalstamų veikų prieš mažametį V. B.. Pabrėžė, jog VRM ir Departamentas turi galimybę suteikti tikrą informaciją apie A. B., o ne išgalvotą, deklaratyvią, kokią rašo Vaiko teisių apsaugos skyrius, Įvaikinimo tarnyba.

VRM ministro atsakymą vertino kaip netikslų ir neišsamų, iš kurio turinio suprato, jog A. B. yra teistas, tačiau nenurodoma, už ką buvo teistas.

Atsiliepimas

Atsakovai VRM ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VRM, atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko.

Atsiliepime nurodė, jog pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, vadovaujančioji Registro tvarkymo įstaiga yra Departamentas. Pabrėžė, kad VRM neturi jokių funkcijų šiame registre, todėl negalėtų pateikti pareiškėjos reikalaujamų duomenų, net jei ji turėtų teisę juos gauti.

Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ir Registras) duomenys, informacija, pateikti dokumentai ir jų kopijos teikiami tik įstatymų nustatytais atvejais. Pabrėžė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio nuostatomis, duomenys pareiškėjai apie trečiąjį asmenį galėtų būti pateikti tik gavus raštišką duomenų subjekto sutikimą. Pabrėžė, jog visa ši informacija pareiškėjai buvo suteikta Departamento 2017 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (6-1)9R-941 ir 2017 m. liepos 20 d. raštu Nr. (6-4)9R-1971.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo pateikti visi Registre tvarkomi duomenys apie pareiškėją ir A. B., gavus minėto teismo rašytinį paklausimą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu Departamento atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti. Papildomai pažymėjo, jog Departamento 2017 m. balandžio 11 d. rašto Nr. (6-1)9R-941 teisėtumas buvo tikrinamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja yra iniciavusi ne vieną ginčą dėl to paties dalyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2017 m. balandžio 12 d. su prašymu kreipėsi į VRM, prašydama įvertinti Departamento išduotų pažymų teisėtumą ir ištirti Departamento darbuotojų veiksmus.

VRM, 2017 m. gegužės 16 d. atsakydama į pareiškėjos prašymą, nurodė, kad Departamentas pateikė pareiškėjai atsakymą 2017 m. balandžio 11 d. raštu Nr. (6.1)9R-941; nurodė, kad nėra pagrindo įtarti Departamento darbuotojus padarius tarnybinį nusižengimą. Pabrėžė, jog Departamento atsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka, kuria pareiškėja pasinaudojo, t. y. pareiškėjos 2017 m. balandžio 25 d. skundas buvo priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama įpareigoti VRM atlikti Departamente tarnybinį patikrinimą.

Teismas 2017 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį ir perdavė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, kad pareiškėjos 2017 m. birželio 19 d. skundas neatitiko ABTĮ 24, 25 bei 35 straipsnių reikalavimų, todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta pareiga, turėjo pasiūlyti pareiškėjai patikslinti skundo dalyką ir skundo pagrindą. Teismas 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti.

2017 m. spalio 10 d. teisme buvo gautas pareiškėjos skundas, kuriame pareiškėja prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą atlikti tarnybinį patikrinimą Informatikos ir ryšių departamente ir vykdyti Smurto artimoje aplinkoje įstatymą – vaiką atskirti nuo šizofreniko A. B. ir grąžinti mylimai mamai Audronei. Teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. LVAT 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį ir perdavė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 24 d. dar kartą nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti.

2017 m. gruodžio 5 d. pareiškėja pateikė teismui skundą su patikslintais skundo reikalavimais, kurių dalis 2017 m. gruodžio 7 d. teismo nutartimi buvo priimti nagrinėti teisme, t. y. buvo priimti reikalavimai įpareigoti VRM pateikti duomenis apie A. B., kurie tvarkomi oficialiose duomenų bazėse ir priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą.

Byloje ginčas kilo dėl įpareigojimo VRM pateikti pareiškėjai duomenis apie A. B. bei atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėja kildina iš VRM ir Departamento veiksmų nepateikiant minėtos informacijos.

Pareiškėjos teigimu, jai yra aktualu sužinoti, ar šiuo metu A. B. atžvilgiu vyksta (vyko) ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų prieš jos sūnų. Atsakovė VRM tvirtina, jog Registro tvarkymo įstaiga yra Departamentas, o VRM neturi jokių funkcijų šiame registre, todėl negalėtų pateikti pareiškėjos reikalaujamų duomenų, net jei ji turėtų teisę juos gauti.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vadovaujančioji Registro tvarkymo įstaiga yra Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris kartu yra ir Registro tvarkymo įstaiga.

Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatų 10 punkte nustatyta, kad Registro valdytojas ir Registre tvarkomų asmens duomenų valdytojas yra Departamentas. Pažymėtina, jog paminėti teisės aktai VRM nėra nustatę jokių funkcijų šiame registre. Atsižvelgiant į tai, VRM negali pareiškėjos prašomos informacijos pateikti.

Teismas pažymi, jog rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja dėl minėtos informacijos suteikimo buvo pasikreipusi į Departamentą, kuris 2017 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. (6.1)9R-941 atsisakė pareiškėjos prašomą informaciją pateikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja, siekdama įvertinti Departamento 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (6.1)9R-941 teisėtumą bei pagrįstumą, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (administracinė byla Nr. eI-3392-473/2017, proceso Nr. 3-61-3-01333-2017-3). Iš Liteko informacinės sistemos matyti, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl Departamento 2017 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. (6.1)9R-941, 2017 m. birželio 22 d. sprendimu nusprendė pareiškėjos skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi teisės aktų nuostatas bei bylos faktines aplinkybes, konstatuoja, jog nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti VRM atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus, kadangi pareiškėja siekia gauti informaciją, kurios VRM suteikti negali. Kaip minėta, spręsti pareiškėjos prašomos informacijos suteikimo ar nesuteikimo klausimą, teisės aktų nuostatos įpareigoja Departamentą, kuris, kaip minėta, pareiškėjos prašomą informaciją atsisakė suteikti ir kurio teisėtumas buvo tikrinamas teisme.

Pareiškėja prašė teismo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurį kildina iš atsakovės atstovų galimai neteisėtų veiksmų, t. y. nuslepiamos informacijos apie A. B.. Atsakovės atstovai teigė, jog jokios informacijos neslepia – VRM pateikti pareiškėjos reikalaujamų duomenų negali, net jei pareiškėja ir turėtų teisę juos gauti, o Departamentas nurodė, kad duomenų pareiškėjai pateikti negalėjo, nes pareiškėja nepateikė trečiojo asmens raštiško sutikimo tokius duomenis teikti. Departamentas papildomai nurodė, jog Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo pateikti visi Registre tvarkomi duomenys apie pareiškėją ir A. B., gavus minėto teismo rašytinį paklausimą.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. LVAT 2010 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-338/2010 išaiškino, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė), pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjos nurodytų institucijų (VRM, Departamento) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis LVAT praktika, neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012).

Apibendrinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad VRM ir Departamentas veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjai atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133, 134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos A. I. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasEgidija PuzinskaitėJolita Rasiukevičienė