Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini)val. (duomenys neskelbtini) kambaryje (duomenys neskelbtini)smurtavo prieš savo šeimos narį - (duomenys neskelbtini) A. D., su kuria (duomenys neskelbtini), jai sudavė vieną kartą delnu į veidą, to paties (duomenys neskelbtini) koridoriuje A. D. du kartus sudavė delnu per veidą bei spyrė vieną kartą į dešinį šoną, dėl to nukentėjusioji nugara trenkėsi į sieną. Tuo jis padarė A. D. odos nubrozdinimus nugaros juosmeninėje dalyje, dešinės pusės V šonkaulio lūžimą, nosies sumušimus, nugaros ir juosmens sumušimus, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai A. D., nes dėl dešinės pusės V šonkaulio lūžimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis E. M. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino iš dalies. Parodė, kad A. D. yra jo (duomenys neskelbtini), metus ar dvejus kartu gyvena bute (duomenys neskelbtini), veda bendrą ūkį. (Duomenys neskelbtini)abu su (duomenys neskelbtini) jos bute išgėrė butelį degtinės ir 1 litro talpos butelį alaus. Kaltinamasis prisigėrė, kas vyko toliau, neprisimena. Prisimena, kad tą kartą sudavė delnu per veidą A., taip jam ir sakė, gal tada jis išėjo pas (duomenys neskelbtini). Kai grįžo iš jos namo, apsvaigusią (duomenys neskelbtini) rado kambaryje ar bendroje virtuvėje. Pas kaimynus jis nebuvo užėjęs, ten neina. Koridoriuje konfliktas nevyko. Gal po dviejų dienų nuo įvykio jis matėsi su A., jos dešinys šonas buvo sužalotas, buvo mėlynė. Apie šonkaulio lūžimą jis nieko nežino. Prieš šį įvykį A. niekada nesiskundė sveikata. Jam tame (duomenys neskelbtini) aukšte gyvenantys žmonės sakė, kad A. D. bendroje virtuvėje nukrito, kai stojosi ir užsikabino už staliuko. Negali pasakyti, kada tai įvyko. Neatsimena, ar jis sulaužė A. šonkaulius, ar ji virtuvėje krito. Mano, kad nuo to kritimo (duomenys neskelbtini) galėjo lūžti šonkaulis. Jam buvo uždrausta artintis prie A., nes buvo ją sumušęs. Prieš (duomenys neskelbtini) smurtauja išgėręs, blaivus taip nesielgia. (Duomenys neskelbtini), nes seniai dėl traumos pažeistas jo stuburas, kalkėja kojų kraujagyslės. Pragyvena iš virš (duomenys neskelbtini)eurų pašalpos, už kurią (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

E. M. kaltę dėl inkriminuoto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymo, be jo paties parodymų, patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji A. D. teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvena kartu su (duomenys neskelbtini) E. M. (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną ji su kaltinamuoju dviese išgėrė 0,7 ir 0,5 talpos butelius degtinės. Gerdami susibarė. Gerai nepamena, ar E. M. ją pastūmė. Jis bendroje virtuvėje kumščiu gal du kartus kirto stovinčiai A. D. į dešinį šoną, ties šonkauliais. Virtuvėje lyg daugiau nieko nebuvo, gerai neatsimena, nes buvo girta. Neatsimena, ar E. M. jai spyrė. Jis anksčiau prieš A. D. nesmurtaudavo, nes, kai pradėdavo triukšmauti, ši kviesdavo policiją. Smurto artimoje aplinkoje apsaugos orderis E. M. buvo išduotas dar prieš šį įvykį, bet nepamena, dėl ko. Tą pačią dieną, gal jau po įvykio A. D. buvo pas (duomenys neskelbtini) V. Neatsimena, ar, nuėjusi pas kaimynę, jai ką nors pasakojo apie tai, kas įvyko. Neatsimena, ar gėrė degtinę pas kaimynę, kai atėjo E. M. A. D. pati išsikvietė greitąją medicininę pagalbą, nes kišenėje turėjo telefoną. Medikai atvyko greitai, ją rado jo pačios kambaryje, nuvežė pas gydytojus, peršvietė, buvo įlinkę du ar trys šonkauliai. Įlinkę šonkauliai reiškia, kad jie nebuvo lūžę, buvo tik sulenkti. Jie įlinko nuo kirtimo ranka. Jai liepė susiveržti elastiniu bintu. Į veidą jai nebuvo kirsta, jos nosiai nieko nebuvo, gal tik kraujas bėgo, bet taip dažnai būna, kai jai pakyla kraujo spaudimas. Daugiau jai niekas nebuvo sumušta. Nubrozdinimų ant jos gal nebuvo rasta. Neatsimena, kad jai tą dieną būtų suduota smūgių į veidą. Pamena, kad trenkėsi į sieną. E. M. ją kažkaip pastūmė, o ten apibyrėjusi sienos briauna, į ją ir trenkėsi, bet jokių žymių neliko, ji tuomet vilkėjo chalatu. Nežino, kodėl gydymo įstaigoje jai nustatyti sužalojimai nugaros srityje. Patvirtino, kad teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo metu jos duoti ir parodymai (1 t., b. l. 41) teisingi, ji atsitrenkė į sieną, bet patikslina, kad kaltinamasis tuomet jai ne spyrė, o ją stūmė. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad spyrė. Jai seniai buvo lūžę šonkauliai, kai ji prieš porą metų krito priekiu ant fotelio medinės atkaltės, eidama pro šoną, tada pas medikus nesilankė, pati nusprendė, kad šonkauliai lūžę, nes labai skaudėjo. Išgėrusi ji dažnai griuvinėja, būna, kad, kieme ant suoliuko sėsdama, nepataiko ir nukrenta ant žemės. Kai krito, susimušė kairį klubą. Tai buvo šią žiemą, į gydymo įstaigą dėl to nesikreipė. Daugiau gal nieko neteko susižaloti. Su E. M. ji kalbėjo apie savo sužalojimus. Jis prisipažino, sakė, kad daugiau tokių dalykų nebus, atsiprašė jo, abu susitaikė ir vėl kartu gyvena.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. D. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini)apie (duomenys neskelbtini)val. buvo (duomenys neskelbtini)kambaryje pas (duomenys neskelbtini) J. V., abi gėrė alkoholį. Kartu buvo I. G., ši alkoholio nevartojo. Atėjęs (duomenys neskelbtini)E., nieko nesakęs, delnu trenkė fotelyje sėdinčiai A. D. per veidą. Ji iškart ėjo į savo butą, koridoriuje prie jų buto (duomenys neskelbtini) jai vieną kartą spyrė į dešinį šoną ir du kartus ranka dar sudavė per veidą. Po suduotų smūgių E. užsidarė jos bute, tada ji nuėjo atgal pas V. ir ten I. G. pakvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai ją nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur jai nustatė nosies ir dešinio šono sumušimą. Kai sudavė jai smūgius, ji jautė fizinį skausmą, šiuo metu skauda jai dešinį šoną (1 t., b. l. 108 – 111, 116 – 119, 124 – 127, 132 – 135).

Liudytoja J. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), šalia A. D. Įvykio dieną buvo išgėrusi, žino, kad pas ją buvo atėjusi A. su E., šis atsinešė alaus. A. atėjo nesumušta, jokių kraujo žymių ant jos liudytoja nematė. Jie gėrė, sėdėdami kambaryje, paskui A. su E. susibarė. Tuo metu, kai dar buvo A. su E., pas liudytoją į kambarį atėjo ir I. G. su kavos puodeliu. Liudytoja nematė, ar E. mušė A. Nežino, kas iškvietė policiją. Atvykus policijai, A. D. nesiskundė, kad būtų nukentėjusi. I. G. paskui liudytojai paaiškino, kad policija atvyko, nes A. susimušė su E. Anksčiau A. netekę matyti kruvinos. A. D. nėra pasakojusi, kad E. M. ją muša. A. kartą pasakojo, kad ją policija vežė į (duomenys neskelbtini) abdukcijai. Jie dažnai kviesdavosi policiją, kartais, prieš 2-3 mėnesius, A. rėkdavo kambaryje, kad ją muša, kad gelbėtų, bet jie būdavo užsidarę duris. Rimčiau A. buvo susižalojusi praeitą žiemą, kai ėjo pas (duomenys neskelbtini) į „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini) gatvę, dėl ledo paslydo ant slenksčio, tada pas (duomenys neskelbtini) prabuvo gal savaitę, liudytoja samdė žmogų su mašina, kad A. parvežtų namo, kaimynai ją užnešė į viršų. Anksčiau tokių atvejų, kad A. būtų susimušusi ir jai skaudėtų, nebuvo. A. D. niekada nesiskundė, kad jai skaudėtų šoną, tik tada, kai ją parvežė iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje. Liudytoja bendrauja su visais kaimynais, su jais netekę kalbėti apie A. sumušimus, nieko apie tai neteko girdėti. Jie naudojasi bendra virtuve, joje stovi du stalai, trys skalbimo mašinos, spinta ir taburetė. Anksčiau buvo dvi medinės kėdės su mediniu atlošu, bet po Naujų metų jas kažkas nusinešė į kambarius.

Liudytoja I. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną ji nuėjo pas J. V. į svečius, ten ant lovos vienas šalia kito sėdėjo E. M. ir A. D., šalia A. sėdėjo J. V. I. G. atsisėdo ant fotelio. I. G. buvo blaivi, kiti buvo apsvaigę, bet nelabai stipriai, visi šnekėjosi. I. G. išgėrė kavą, nuėjo išsiplauti puodelį ir po kokių 7 min. vėl atėjo. Eidama triukšmo negirdėjo, nematė kur nors einančių A. ir E. M. A. su E. V. kambaryje susikivirčijo, E. M. sėdėdamas griebė A. už plaukų ir jos galvą du kartus palenkė žemyn, A. pradėjo verkti, tuomet E. M. delnu sudavė jai du smūgius į burną. A. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Iki smūgio kraujo nebuvo. Po suduotų smūgių E. M. pabėgo į miestą, o A. savo telefonu iškvietė policiją, tuo metu E. M. jau buvo išėjęs. Tuo metu A. nesiskundė, kad jai skauda galvą ir šoną. Atvažiavo policija, nufotografavo J. V. kambarį, išsivežė A. A. buvo nuėjusi į savo kambarį nusiprausti, nes buvo kruvina. Prieš kviesdama policiją A. nebuvo išėjusi iš J. kambario. Anksčiau netekę matyti A. D. sužalotos ar kad ji skųstųsi skausmais. Ją mato dažnai, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Kad jai skauda šoną, A. pasakojo šią (duomenys neskelbtini), kai ėjo pas (duomenys neskelbtini) į „(duomenys neskelbtini)“, sakė, kad krito, kad jai tada lūžo šonkauliai. Anksčiau ji niekuo nesiskundė. (Duomenys neskelbtini) apie šį įvykį niekas nekalbėjo. Nežino, ar A. dažnai kažkur griūva. A. skųsdavosi, kad E. M. smurtauja jos atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad matė, kaip buvo suduoti smūgiai A., bet tyrėja gal užrašė neteisingai (1 t., b. l. 142 – 145). Liudytoja tuomet labai skubėjo pas gydytojus ir pasirašė protokolą, nors jo nei pati, nei tyrėja jai neperskaitė. Geriau viską atsimena duodama parodymus teisme. Vartoja vaistus dėl nemigos, bet jie atminties neveikia.

Liudytoja (duomenys neskelbtini)S. K. parodė, kad ji apklausė ir A. D., ir I. G., patį įtariamąjį, apklausų protokoluose užrašė tą, ką parodė apklausiami asmenys. Nukentėjusioji apklausta kelis kartus, nes nuolat keitė parodymus, buvo atliktas ir jos parodymų patikrinimas įvykio vietoje. Išreikalavus medicininius dokumentus, juose buvo konstatuotas šonkaulių lūžis, tačiau nukentėjusioji teigė, kad jis senas. Tuomet buvo gauta asmens sveikatos kortelė, siekiant išsiaiškinti, ar anksčiau jai buvo fiksuoti lūžiai, bet tokių nebuvo, tuomet nukentėjusioji sakė, kad ji griuvo ant fotelio, bandė įtikinti, kad tai senas lūžis. Apie sužalojimą įvykio dieną ji nurodė, kad pirma jai sudavė smūgius į veidą, po to spyrė, šių parodymų ji nekeitė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji su įtariamuoju bandė taikytis, pati A. D. sakė, kad susitaikymą inicijavo E. M., jis jai skambino ir labai apgailestavo dėl to, kas atsitiko. Liudytojos I. G. apklausos metu protokolą pildė iš jos žodžių – kaip sakė, taip užrašė, kiek pamena, I. G. parodymus davė nuosekliai. Nepamena, ar pati I. G. perskaitė savo apklausos protokolą bet S. K. visuomet arba pati perskaito garsiai, arba protokolą perskaito pats apklaustas asmuo, niekuomet neduoda pasirašyti neperskaičius protokolo. I. G. apklausos metu aiškino, kad kaltinamojo smūgių nukentėjusiajai nematė, nes, kai atėjo pas draugę į kambarį, nukentėjusioji jau buvo sužalota, ir ji minėjo, kad ją sumušė (duomenys neskelbtini).

Specialistas L. U. visiškai palaikė savo pateiktą specialisto išvadą. Paaiškino, kad nukentėjusiosios objektyviai neapžiūrėjo, savo išvadoje rėmėsi tik medicinine dokumentacija, pagal kurią nukentėjusiajai buvo nustatyta dešinės pusės penkto šonkaulio lūžimas, nosies sumušimas bei nugaros ir juosmens sumušimas. Jam buvo pateikta asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė, buvo rentgeno duomenys, kuriuose nustatytas šonkaulio lūžimas, nebuvo parašyta, kad lūžimas būtų senas. Mano, kad šonkaulio lūžis negalėjo būti padarytas prieš kelis metus, nes rentgenologiškai kaulo gijimo rumbas nebuvo nustatytas. Rėmėsi medikų užfiksuotais duomenimis, kad skausminga nosis, taip pat medikai nosies landose rado kraujo pėdsakus. Dėl nugaros buvo parašyta tik tiek, kad skausminga nugaros juosmeninė dalis, stebimi keli nubrozdinimai, todėl negali pasakyti, keliais poveikiais jie padaryti. Šonkaulis galėjo lūžti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir atsitrenkiant į kietą daiktą, kontaktui veikiant traumuojančia jėga į dešinę pusę. Dešinės pusės penktas šonkaulis yra ties ta vieta, kurią rodė nukentėjusioji. Pažasties srityje yra 3 linijos: priekinė, vidurinė ir nugarinė, bet medicininiuose dokumentuose nenurodyta, pagal kurią liniją lūžimas. Šonkaulio lūžimas ties pažasties linija galėjo būti susidaręs tiek nuo smūgiavimo, tiek ir atsitrenkiant, konkrečiai negali pasakyti, bet didesnė tikimybė, kad nuo smūgio. Jeigu atsitrenkiant, tai turėtų būti koks nors bukas išsikišęs daiktas, bet faktiškai nustatyti nėra galimybės. Smūgis turėjo pataikyti būtent į tą šonkaulį, į tą pusę, o jei atsitrenkiant į sieną, tai sienos paviršius lygus, abejotų, ar nuo tokio atsitrenkimo lūžtų šonkaulis.

A. D. parodymų patikrinimo vietoje protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad A. D. (duomenys neskelbtini) aukšte, stovėdama koridoriuje, prie įėjimo į virtuvės patalpas, netoli savo kambario durų parodė vietą, kurioje ją (duomenys neskelbtini)E. M. mušė. A. D. parodė nutrupėjusią sienos vietą, paaiškindama, kad į ją atsitrenkė po to, kai į ją (duomenys neskelbtini) spyrė, taip atsirado sužalojimai nugaroje bei juosmenyje (1 t., b. l. 124 – 128).

Liudytoja I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), ten kartu su savo (duomenys neskelbtini) E. M. gyvena A. D. Abu dažnai girtauja ir praktiškai visada, būdami neblaivūs, konfliktuoja, pas juos pastoviai kambaryje triukšmas ir išgertuvės. (Duomenys neskelbtini)vakare liudytoja blaivi, pasidariusi kavos, nuėjo pas (duomenys neskelbtini) J. V., pas kurią kambaryje buvo ir A. D., abi buvo stipriai neblaivios, J. V. išvis nesiorientavo aplinkoje, praktiškai snaudė, nekalbėjo. A. verkė, jos ranka ir veidas buvo kruvini, liudytojai pasakė, kad ją sumušė jos (duomenys neskelbtini) E. M. Šis irgi buvo tame kambaryje, jis keikė A. necenzūriniais žodžiais. A. sakė, kad jai skauda galvą, šoną, ji savo telefonu pradėjo kviesti policijos pareigūnus, tada E. M. pabėgo iš (duomenys neskelbtini). Liudytoja pati nematė, kokiomis aplinkybėmis buvo sumušta A. D., į kambarį ji atėjo jau po visko (1 t., b. l. 142 – 145).

(Duomenys neskelbtini) D. V. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini), dirbdamas kartu su (duomenys neskelbtini) S. G., iš budėtojo gavo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) konfliktuoja, muša pranešėją. Nuvykus paaiškėjo, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) kambaryje E. M. smurtavo prieš (duomenys neskelbtini) A. D., kuriai nustatytas 2,79 promilių girtumas, sudavė jai tris kartus ranka į galvą ir vėliau koridoriuje vieną kartą spyrė į dešinį šoną. Po suduotų smūgių A. D. jautė fizinį skausmą, ji buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini), kur nustatytas nosies sumušimas, išleista ambulatoriniam gydymui (1 t., b. l. 1 – 4).

Įvykio vietos apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) kambarys (duomenys neskelbtini), kuriame stovi staliukas, kurio trumpajame gale stovi sofa-lova, o iš ilgųjų staliuko pusių stovi po fotelį (1 t., b. l. 19 – 32).

Įvykio vietos apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) koridorius, kurio sienos dalis prie įėjimo į virtuvę yra nutrupėjusi, pažeistas tinkas, sienos briauna yra nelygiais kraštais. Tame pačiame koridoriuje matomos durys į gyvenamuosius kambarius (1 t., b. l. 33 – 38).

Kitų objektų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) pateiktas garso įrašas, kuriame girdimas BPC operatorės ir pranešėjos telefoninis pokalbis, vykęs (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia (duomenys neskelbtini)val., apžiūros metu surašyta stenograma, iš jos matyti, kad pranešėja prisistato D., kviečia policiją į butą (duomenys neskelbtini), kad išvežtų ten esantį jos (duomenys neskelbtini) M., nes jis vėl daužys, kad pranešėją gynė kaimynės (1 t., b. l. 44 – 46).

Kitų objektų apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota (duomenys neskelbtini)D. V. BODY kameros vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuoto atvykus į įvykio vietą pagal iškvietimą apžiūra. Jame matyti, kaip pareigūnai atvyksta į (duomenys neskelbtini), viename iš kambarių suranda tris moteris, tarp kurių buvo nukentėjusioji A. D., pareigūnui pasiteiravus, ši patvirtino, kad kvietė policiją. Moteris pradeda verkti, pasakoja, kad ją sumušė, rodo kruviną kairę ranką. Nurodo, kad ją sumušė (duomenys neskelbtini) E. J. (pokalbio metu paaiškėja, kad A. D. supainioja (duomenys neskelbtini) pavardę.) Nukentėjusioji nurodo, kad ją sudaužė, „kaimynkos“ matė. Pareigūnui paklausus, kiek smūgių sudavė, A. D. pasakė: „oi nežinau, va visa kruvina, daužė ir spardė“. Paklausus įvykio vietoje buvusios (duomenys neskelbtini) I. G., ar matė, ši patikino, kad matė ir yra nė lašo negėrusi. Pokalbio metu A. D. patvirtina, kad jos (duomenys neskelbtini) pavardė M. Pareigūnai apžiūri (duomenys neskelbtini)patalpas, tačiau smurtautojas nebuvo rastas (1 t., b. l. 47 – 49).

(Duomenys neskelbtini)D. V. (duomenys neskelbtini)tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo pažymėjo, kad ant nukentėjusiosios nosies matomas patinimas (1 t., b. l. 52 – 55).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) A. D. nustatytas 2,79 promilių girtumas (1 t., b. l. 58 – 59).

(Duomenys neskelbtini)L. U. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad A. D. odos nubrozdinimai nugaros juosmeninėje dalyje, dešinės pusės V šonkaulio lūžimas, nosies sumušimas, nugaros ir juosmens sumušimas galėjo būti padaryta paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, tiek suduodant smūgius rankomis, tiek ir kojomis. Nukentėjusioji teismo medicinos apžiūrai atvykusi nebuvo, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje sužalojimai detaliai neaprašyti, todėl ekspertas neturi galimybės nustatyti, keliais trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai. Sužalojimai galėjo būti padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės V šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 66 – 68).

Specialisto L. U. paaiškinimų protokole (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal užduotį buvo atliekama A. D. kūno tyrimas iš jos medicininių dokumentų. Buvo pateikta ambulatorinio gydymo apskaitos kortelė, iš kurios matyti, kad A. D. (duomenys neskelbtini) chirurgo apžiūrėta (duomenys neskelbtini)– skundžiasi veido, krūtinės ir nugaros juosmeninės dalies skausmu. Trauma buityje, sumušė (duomenys neskelbtini). Rentgenologiškai stebimas dešinės pusės V šonkaulio lūžis (pacientės teigimu, galėtų būti senas). Rentgenologinio tyrimo metu lūžimo srityje rumbas nestebimas, todėl tai įrodo, kad šonkaulio lūžimas nėra senas. Tyrimui pateikta A. D. ambulatorinė kortelė, kurioje duomenų apie buvusius šonkaulių lūžimus nėra. Kiti sužalojimai, išskyrus šonkaulių lūžimą, tiek juos imant kartu, tiek ir atskirai, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 68 – 69).

(Duomenys neskelbtini)gydytojo įraše nurodyta, kad A. D. atvyko (duomenys neskelbtini), sąmoninga, orientuota, neblaivi, palpuojant skausminga nosis, iš nosies landų pakraujavę, krepitacijos nėra. Palpuojant skausminga krūtinė, nugaros juosmeninė dalis, stebimi keli nubrozdinimai. Atliktas krūtinės ląstos organų, šonkaulių ir apžvalginis pilvo organų rentgenologiniai tyrimai, stebimas dešinės pusės V-to šonkaulio lūžimas ties pažasties linija (1 t., b. l. 80 – 81).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas E. M. tyčia nesunkiai sutrikdžius (duomenys neskelbtini) A. D. sveikatą yra pagrįstas ir įrodytas. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kambaryje (duomenys neskelbtini)savo šeimos narei - (duomenys neskelbtini) A. D., su kuria (duomenys neskelbtini), sudavė vieną kartą delnu į veidą, to paties (duomenys neskelbtini) koridoriuje A. D. sudavė du kartus delnu per veidą bei spyrė vieną kartą į dešinį šoną, dėl to nukentėjusioji nugara trenkėsi į sieną. Tuo kaltinamasis padarė A. D. odos nubrozdinimus nugaros juosmeninėje dalyje, dešinės pusės V šonkaulio lūžimą, nosies sumušimus, nugaros ir juosmens sumušimus ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajai A. D.

Pats kaltinamasis pripažino, kad jis dėl didelio girtumo neprisimena įvykio aplinkybių, pamena tik sudavęs delnu (duomenys neskelbtini) per veidą, mano, kad šonkaulis (duomenys neskelbtini) galėjo lūžti kažkada kitu laiku, kai (duomenys neskelbtini) krito virtuvėje, taip jam esą sakė (duomenys neskelbtini) gyvenantys asmenys. Tačiau jokių konkretesnių aplinkybių nei dėl tokio įvykio, kada nukentėjusioji krito virtuvėje, nei dėl asmenų, jam pateikusių tokią informaciją, jis negalėjo nurodyti.

Tai, jog A. D. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl dešinės pusės V šonkaulio lūžimo, padaryti kiti kaltinamajame akte nurodyti sužalojimai, objektyviai patvirtina (duomenys neskelbtini)L. U. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad A. D. odos nubrozdinimai nugaros juosmeninėje dalyje, dešinės pusės V šonkaulio lūžimas, nosies sumušimas, nugaros ir juosmens sumušimas galėjo būti padaryta paveikus kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus, tiek suduodant smūgius rankomis, tiek ir kojomis. Sužalojimai galėjo būti padaryti per trumpą laiko tarpą vienas po kito. Specialistas A. D. sužalojimą kvalifikavo kaip nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinės pusės V šonkaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Specialisto išvada teismui nėra pagrindo netikėti, specialistas rėmėsi medicininiuose dokumentuose objektyviai užfiksuotais nukentėjusiosios apžiūros iškart po įvykio duomenimis bei rentgenologine informacija. Savo išvadą specialistas L. U. palaikė ir teikdamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisme. Specialistas paaiškino, kad medikų, iškart po įvykio apžiūrėjusių A. D., buvo užfiksuota, jog skausminga nukentėjusiosios nosis, landose rasta kraujo pėdsakų, skausminga krūtinė, nugaros juosmeninė dalis, joje stebimi keli nubrozdinimai. Taip pat jam tyrimui buvo pateikti A. D. rentgenologinio tyrimo duomenys, rentgenologiškai kaulo gijimo rumbas nebuvo nustatytas, pagal aprašymą duomenų, kad šonkaulio lūžimas būtų buvęs senas, nebuvo.

Nukentėjusiajai patinimas nosyje užfiksuotas į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų (1 t., b. l. 53), kuriems A. D. rodė ir kruviną savo kairę ranką (užfiksuota vaizdo registratoriaus įraše). Liudytoja I. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė mačiusi, kad A. D. iš nosies bėgo kraujas, kad nukentėjusioji jį valėsi ranka, jos ranka dėl to buvo kruvina. Nosies skausmingumas, kraujo pėdsakai jos landose užfiksuoti ir nukentėjusiąją iškart po įvykio apžiūrėjusių medikų. Pati nukentėjusioji įvykio metu buvo neblaivi, jai nustatytas sunkus girtumas, tačiau iš medikų užfiksuotų duomenų, iš vaizdo įrašo, užfiksuoto policijos pareigūnų nešiojamu vaizdo registratoriumi, matyti, kad ji buvo pakankamai orientuota. Aplinkybes, kad ją (duomenys neskelbtini) daužė, spardė, nukentėjusioji nurodė iškart į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams (užfiksuota vaizdo registratoriaus įraše). Iškart po įvykio, apklausiama (duomenys neskelbtini), ji nurodė, kad E. M. jai J. V. kambaryje delnu sudavė kartą per veidą, nukentėjusiajai einant į savo kambarį, koridoriuje ranka sudavė dar du kartus per veidą ir kartą spyrė į dešinį šoną, nuo šio smūgio ji atsitrenkė į aptrupėjusią sienos briauną (1 t., b. l. 103 – 106). Iš esmės analogiškai ji parodė ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 108 – 111). Šios apklausos metu A. D. jau nurodė, kad E. M. jai skambino, jos atsiprašė, jie susitaikė. Nustačius, kad nukentėjusiajai lūžo šonkaulis, ji jau pradėjo keisti savo parodymus kaltinamojo naudai ir apklausiama (duomenys neskelbtini) jau pradėjo teigti, kad šonkaulio lūžis yra senas, esą ji (duomenys neskelbtini)neblaivi nugriuvo ant fotelio su medinėmis atramomis rankomis, atsitrenkė dešine puse, jai ilgai, tris savaites skaudėjo dešinį šoną, jai kurį laiką buvo sunku kvėpuoti, todėl pati įtarė, kad jis galėjo lūžti tos pusės šonkauliai, bet pas medikus nevyko (1 t., b. l. 114 – 117). Panašiai ji aiškino ir teisme, tuo palaikydama kaltinamojo versiją, kad šonkaulius susilaužė pati nukrisdama, o ne nuo kaltinamojo spyrio. Teisme nukentėjusioji parodymus davė akivaizdžiai nenuosekliai, nelogiškai, teigė neatsimenanti aplinkybių, aiškino, kad jai šonkauliai buvo tik įlinkę, nors rentgenologiškai nustatytas jų lūžimas. Tačiau jos (duomenys neskelbtini) liudytojos J. V. ir I. G., nors parodė nematę, kaip kaltinamasis koridoriuje sudavė smūgius ir spyrė nukentėjusiajai, parodė, kad jokiais sužalojimais, skausmais A. D. anksčiau nesiskundė, ji tik (duomenys neskelbtini), taigi jau po byloje nagrinėjamo įvykio praėjus bent porai mėnesių, buvo paslydusi ant ledo ir parkritusi. Liudytoja I. G. teisme patvirtino, kad A. D. buvo sužalota būtent E. M. tyčiniais veiksmais, iki kaltinamojo ir nukentėjusiosios konflikto A. D. buvo sveika. Pats kaltinamasis teisme patvirtino matęs A. D. po kelių dienų nuo įvykio, jos dešiniame šone matęs mėlyną kraujosruvą. Tai rodo, kad smūgis į nurodytą nukentėjusiosios kūno vietą buvo suduotas dar labai neseniai, kraujosruva nebuvo absorbavusis. Taigi tą kad, būtent nuo kaltinamojo tyčinių veiksmų suduodant smūgius delnu ir spiriant į dešinį šoną nukentėjusiajai, jai buvo padaryti odos nubrozdinimai nugaros juosmeninėje dalyje, dešinės pusės V šonkaulio lūžimas, nosies sumušimai, nugaros ir juosmens sumušimai, patvirtina ir liudytojų (duomenys neskelbtini) parodymai apie anksčiau nestebėtą jokį A. D. susižalojimą, pirminiai dveji nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai apie kaltinamojo jai suduotus smūgius ir spyrį į dešinį šoną, paties kaltinamojo parodymai, kad jis po poros dienų nuo įvykio matė ant nukentėjusiosios dešinio šono mėlynę, medicininiai duomenys, kad nugaros juosmeninėje srityje nukentėjusiajai buvo nustatyti nubrozdinimai, nugaros juosmeninės dalies ir krūtinės skausmingumas, specialisto išvada, jo paaiškinimai. Tai, kad nukentėjusiajai po kaltinamojo spyrio į dešinį šoną, nuo kurio ji atsitrenkė į nutrupėjusią sienos briauną, netgi per rūbus buvo padaryti nubrozdinimai, rodo, kad spyris buvo stiprus ir nuo jo nukentėjusiajai lūžo šonkaulis. Specialistas išvadoje nurodė ir teisme paaiškino, kad labiau tikėtina, jog šonkaulis lūžo ne nuo atsitrenkimo į kietą buką daiktą, o nuo smūgio. Teismas, darydamas tokią išvadą, atsižvelgia ir į specialisto išvadą ir paaiškinimus, kad pagal rentgenologinio tyrimo duomenis A. D. nustatytas šonkaulio lūžimas negalėjo būti senas, nes lūžimo vietoje nebuvo kaulo suaugimo rumbo. Todėl teismas vėliau pakeistus nukentėjusiosios parodymus, jog šonkaulį ji galėjo susilaužyti (duomenys neskelbtini) krisdama ant fotelio, o ne nuo kaltinamojo spyrio, vertina kaip neatitinkančius tikrovės, prieštaraujančius bylos objektyviems duomenims ir jais nesiremia. Tuo tarpu teismui nėra pagrindo netikėti būtent pirminiais A. D. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. (Duomenys neskelbtini) S. K. patvirtino, kad A. D. parodymus pradėjo keisti, kai kaltinamasis inicijavo jo ir nukentėjusiosios susitaikymą. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusioji iki pačios pirmos apklausos nebuvo bendravusi su kaltinamuoju ir nebuvo jo kaip nors paveikta, nebuvo su juo suderinę ir kaltinamajam palankios įvykio versijos. Teismas šiuo atveju, įvertinęs kaltinamojo išsakytą įvykio versiją ir ją teisme bandžiusios palaikyti nukentėjusiosios parodymus, sprendžia, jog nukentėjusioji, kuri ir vėl gyvena kartu su kaltinamuoju, taip siekė padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, jo paveikta ar gailėdama. Tuo tarpu jos pirminiai dveji parodymai buvo visiškai logiški ir atitinkantys byloje nustatytas aplinkybes.

Aukščiau aptartų įrodymų visiškai pakanka teismo išvadai, kad E. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų – trijų smūgių rankomis sudavimo nukentėjusiajai į veidą ir spyrio į dešinį šoną atsiradęs nukentėjusiosios sužalojimas – dešinės pusės V šonkaulio lūžimas – specialisto kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, padaryti kiti lengvesni sužalojimai. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios parodymus, smūgių skaičių, sprendžia, kad E. M. veikė tiesiogine tyčia - suvokė, kad suduodamas tris smūgius į veidą ir - ypač - spirdamas į dešinį šoną, sukels pakankamai rimtus neigiamus padarinius A. D. sveikatai, ir jų siekė. Daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai dėl A. D. sužalojimo atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo požymius.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

UŽ BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki penkerių metų.

E. M. teisiamas pirmą kartą (2 t., b. l. 2 – 4), jis padarė apysunkį tyčinį smurtinį nusikaltimą. E. M. daug kartų nubaustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius nusižengimus (2 t., b. l. 11 – 25). (Duomenys neskelbtini), nesiregistruoja (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 26 – 27, 28). Jis neįrašytas į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 31). (Duomenys neskelbtini) charakterizuojamas kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)būste, pragyvenantis iš (duomenys neskelbtini), nusiskundimų dėl E. M. elgesio (duomenys neskelbtini) nėra gavusi (2 t., b. l. 34 – 35). Susitaikė su nukentėjusiąja (2 t., b. l. 38 – 41), ši nurodė jam atleidusi.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis vis dėlto gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, atlygino turtinę žalą (duomenys neskelbtini). Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai, kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Atsižvelgiant į dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, patenkinamą kaltinamojo asmenybę, tai, jog yra teisiamas pirmą kartą, E. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas jos dydžio vidurkis.

Įvertinęs tai, jog E. M. teisiamas pirmą kartą, susitaikė su nukentėjusiąja, turi (duomenys neskelbtini)problemų, gauna (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti ir be realaus jos atlikimo. E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, dvejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktai).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, (duomenys neskelbtini) jam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 167 – 170) – panaikintinos.

CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais paliktina saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

(Duomenys neskelbtini)pareiškė civilinį ieškinį dėl 69,06 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui, atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 87 – 89). Kaltinamasis E. M. civiliniam ieškovui visiškai atlygino 69,06 Eur turtinę žalą (1 t., b. l. 97), todėl civilinė ieškovė teismui pranešė, kad civilinio ieškinio atsisako, nurodė, kad jai yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (1 t., b. l. 98, 2 t., b. l. 69). (Duomenys neskelbtini)atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, E. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigoti E. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD su vaizdo, garso įrašais palikti saugoti byloje.

Priimti (duomenys neskelbtini)atsisakymą nuo ieškinio ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.