- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- 1S-138-334/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48710-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. Ž. (ankstesnė pavardė – R.), kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl S. Ž. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2019 m. liepos 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi S. R., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2. 2019 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi S. R., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje (2 veikos), nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ji stebima ir gydoma nuo 2020 m. sausio 31 d.
Šalies argumentai
3. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2020 m. liepos 23 d. teikimu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus, prašydama S. Ž. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pratęsti.
4. Skundžiama nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl S. Ž. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo.
Šalies argumentai
5. Skundu S. Ž. prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – S. Ž. atžvilgiu taikytą priverčiamąją priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis.
6. Teigia, kad jos sveikata puiki, ji yra adekvati ir pakaltinama. Pripažįsta, kad nusikaltimų padarymo metu jai buvo paūmėjusi liga, tačiau vaistų pagalba liga stabilizavosi ir ji nebekelia jokio pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Nurodo, kad ji serga jau 17 metų ir nuolatos prižiūri savo ligą, lankosi pas psichiatrą K. K., todėl jos manymu, tolimesnis stebėjimas stacionare nėra būtinas ir ji jau pasiruošusi grįžti į socialinį gyvenimą, dirbti ir auginti savo vaikus. Skunde pažymima, kad ji puikiai žino ligos sukeltus padarinius ir esant ligos paūmėjimui ji visada kreipiasi į gydytojus.
7. Teismo posėdyje S. Ž. gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
8. Skundas atmetamas.
9. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pagrįstai S. Ž. pratęsė priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis - taikymą, todėl tenkinti S. Ž. skundą nėra pagrindo.
10. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
11. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, pirmosios instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą. Visuma byloje esančių duomenų patvirtina, jog S. Ž. psichinė būsena nepakankamai stabili: jos mąstymas nepakankamai nuoseklus, stokojantis logikos, nuotaika lygi, emocijos neadekvačios, nekritiška, save pateikia tik iš gerosios pusės, teigia, kad ligoninėje esanti nekaltai, prašosi išleidžiama namo, dažnai sudirgusi, į aiškinimus nereaguojanti, lyg negirdi, kalba sau rūpima tema, tik savo tiesas, nepatenkinus reikalavimų, tampa pikta, grasina. Tai be kita ko, patvirtina ir S. Ž. skundo turinys, kuriame ji ne tik teigia stacionare esanti nekaltai, bet ir išreiškia kritiškumą savo psichikos būsenai tvirtindama, jog jaučiasi puikiai, yra adekvati ir pakaltinama, o tai prieštarauja byloje esančioms išvadoms ir rekomendacijoms. Taigi minėtos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad S. Ž. sveikatos būklė ir jos pavojingumas pasikeitė į gerąją pusę tiek, kad galima būtų ją stebėti ambulatorinėmis sąlygomis, juolab, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog S. Ž. ambulatoriškai nesigydė, vartojo alkoholį, buvo nenuspėjamo elgesio, agresyvi.
12. Tokiu būdu išvada, kad pagal dabartinę S. Ž. sveikatos būklę dar reikalingas jos stacionarinis stebėjimas ir gydymas dėl nestabilios psichinės būsenos, laikytina pagrįsta, jos gydymą galima užtikrinti tik stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, kuria pratęsta S. Ž. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ar keisti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – S. Ž. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.