Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2007-12-14 · Administracinė byla Nr. I-62-243/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2007-12-14
Bylos Nr.
I-62-243/2007
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vida Stonkuvienė, Remigijus Arminas, Irena Stulpinienė
Atsakovas
Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, UAB „Nidos pušynas“, Z. R., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, V. Paulionienės
Advokatai
Romas Kersnauskas, Arūnas Ivancius
Administracinė byla Nr. I-62-243/2007
Bylos kategorija 1.9Teismo procesinio sprendimo kategorija 61(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Irenos Stulpinienės, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei prokurorei Editai Mikalainienei, atsakovų Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui Vitalijui Juškai, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovėms Rūtai Baškytei, Vaivai Vaitkaitytei, trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui Algiui Urbaičiui, trečiojo suinteresuoto asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovui Sergej Juzik, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Nidos pušynas“ atstovui Antanui Noreikai, trečiųjų suinteresuotų asmenų Z. R. ir UAB „Nidos pušynas“ atstovui advokatui Romui Kersnauskui, V. Paulionienės projektavimo firmos atstovei Virginijai Paulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo l.e. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Neringos savivaldybės administracijai ir Neringos savivaldybės tarybai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai, Z. R., UAB „Nidos pušynas“, V. Paulionienės projektavimo firmai dėl Neringos savivaldybės tarybos 2000-02-25 sprendimo Nr. 35 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“, Neringos savivaldybės administracijos 1998-12-17 išduoto projektavimo sąlygų sąvado poilsio namo, (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, 2000-08-07 išduoto projektavimo sąlygų sąvado pagalbinio namo, (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2000-05-18 išduoto statybos leidimo Nr. 00/88 poilsio namo, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, 2001-04-04 išduoto statybos leidimo Nr. 07/39 pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini) remontui, Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-11-30 akto dėl poilsio namo, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti ir 2001-12-03 akto dėl pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas l.e. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašymu prašo:

1) panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000-02-25 sprendimą Nr. 35 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“,

2) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 1998-12-17 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini),

3) panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2000-08-07 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini),

4) panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2000-05-18 išduotą statybos leidimą Nr.00/88 poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini),

5) panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2001-04-04 išduotą statybos leidimą Nr.07/39 pagalbinio pastato remontui, esančiam (duomenys neskelbtini),

6) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-11-30 aktą dėl poilsio namo, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti,

7) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-12-03 aktą dėl pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti.

Pareiškėjo atstovės prašymu pakeistas netinkamas atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos tinkamu atsakovu Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu, nes ginčijamus statybos leidimus išdavė Klaipėdos teritorinis padalinys, kuriam tokio pobūdžio įgalinimai suteikti remiantis STR1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316 su vėlesniais pakeitimais. Skundo dalykas ir pagrindas nepasikeitė. Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu atsisakė prašymo reikalavimo dėl Neringos savivaldybės administracijos 1998-12-17 patvirtino ir išduoto projektavimo sąlygų sąvado poilsio namo ((duomenys neskelbtini)) rekonstrukcijai panaikinimo, nes jis išduotas ne ginčijamo detalaus plano sprendinių pagrindu ir išduotas teisėtai pastato rekonstrukcijai.

Pareiškėjas prašyme nurodo, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra 2006-07-01 iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006-06-27 raštu Nr. 6-327 gavo duomenis apie teisės aktų pažeidimus, susijusius su teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimu ir kitų administracinių aktų priėmimu, ir surinkęs reikiamus duomenis reikalavimui pagrįsti 2006-07-31 padavė teismui prašymą, prašydamas apginti viešąjį interesą.

Nurodo, jog Neringos savivaldybės tarybos 2000-02-25 sprendimu Nr.35 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini)“ patvirtintu detaliuoju planu suformuotas žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos valstybės nuosavybė, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija. Žemės sklypas pagal valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 53 išnuomotas UAB „Nidos pušynas“. Bendrovei nuosavybės teise priklauso žemės sklype esantis pagalbinis pastatas (pagal naują numeraciją (duomenys neskelbtini)), o žemės nuomos teisė į minimo žemės sklypo dalį yra perduota Z. R., kuriai nuosavybės teise priklauso ir žemės sklype esantis pastatas – poilsio namas. Pažymi, jog žemės sklypas, kurio detalųjį planą ginčijamu sprendimu patvirtino atsakovė, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko, įsteigto Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-04-23 nutarimu Nr. l-1244, teritorijoje ir priklauso šio parko gyvenamajai zonai, o 1994-12-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1269 patvirtinta Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) bei 1999-03-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 308 patvirtinti Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatai nustato Kuršių nerijos nacionalinio parko režimą, todėl šių norminių teisės aktų specialiai skirtų Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijai nuostatos privalomos visiems detaliojo planavimo objektams.

Pareiškėjas prašyme nurodo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) (5 punktas), planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius (4.1 punktas); gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais (14 punktas). Pažymi, jog Nidos gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos, jų ribos bei reglamento numeriai yra nustatyti Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje, pagal kurią nagrinėjama teritorija priskirta XVIII zonai, schematiškai pažymėta kaip teritorija, kuriai nustatytas mišrios (gyvenamosios ir poilsiautojų aptarnavimo) paskirties senųjų žvejų sodybų teritorijos ir gyvenamųjų namų teritorijos naudojimo būdas. Pareiškėjo teigimu, suformuotas žemės sklypas yra vertingas urbanistinės struktūros, susiformavusios XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje vietoje, kuriai Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registre suteikta kultūrinė vietovė – Nidos gyvenvietė U-10, ir kuri patenka į teritoriją, kuriai numatyta kompleksinė teritorijos tvarkymo programa, pažymėta reglamentu Nr. XVIII. Nurodo, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos tekstiniuose sprendiniuose (Nidos ir apylinkių principinio plano Architektūrinio - erdvinio tvarkymo reglamente) XVIII numeriu pažymėta teritorija įvardinta kaip „Purvynės pietinės dalies apstatymo ir teritorijos tvarkymo“, kurios tikslas - atkurti urbanistinės struktūros visumą kuri yra apsaugos objektas ir surasti rezervų gyvenamajam fondui. Rengiant Purvynės pietinės dalies apstatymo ir sutvarkymo projektą reikia numatyti: 1) nukelti menkaverčius buvusios pionierių stovyklos pastatus, tame tarpe ir valgyklą sutvarkyti rekreacinį mišką už kelio bei atkurti nuniokotus želdynus teritorijos viduje; 2) patikslinti senųjų posesijų ribas, atstatyti buvusius jų pastatus; 3) senosiose posesijose įsikūrusiems poilsio namams perspektyvoje suteikti gyvenamąją paskirtį, suderintą su poilsiautojų aptarnavimo paskirtimi.

Pareiškėjas prašymo reikalavimus grindžia tuo, kad detaliojo plano sprendiniai, numatantys esamo kadastrinio sklypo (duomenys neskelbtini) skaidymą atskiriant vieną sklypą nuo likusios dalies, bei šiam sklypui nustatant žemės naudojimo būdą - rekreacijai, poilsio namų ir pastatų teritorija, sklype (duomenys neskelbtini) esamą pastatą perstatant ir atitraukiant nuo kopos bei pristatant antrą verandą esamą pagalbinį pastatą rekonstruojant ir keičiant jo užstatymo plotą, prieštarauja Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ nustatytiems reikalavimams, nes nagrinėjamas sklypas patenka į griežto apsaugos režimo zoną. Brėžinyje nurodytame apsaugos režime ir tvarkymo priemonėse žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantis pagrindinis pastatas priskirtas II kategorijos rekonstruotiniems, išsaugant vertingus elementus ir gerinant išvaizdą pastatams, todėl poilsio namo nebuvo galima perstatyti, atitraukiant jį nuo kopos, o sklype esantis pagalbinis pastatas priskiriamas IV kategorijos griautiniems arba perkeliamiems už istorinės terpės pastatams, todėl negalėjo būti rekonstruojamas. Nurodo, jog detaliojo plano sprendiniai taip pat prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos sprendiniams – Pagrindinių teiginių 5, 4.1, 14 punktams bei Nidos ir apylinkių principinio plano tvarkymo reglamento XVIII zonos nuostatoms ir Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamentui. Reikalavimą grindžia tuo, jog pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos aptartus sprendinius detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje esamų pastatų plėtimas bei naujų gyvenamųjų ir kitų pastatų statyba neleidžiama, todėl detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktams bei Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2000-07-19) 25 straipsnio 6 daliai, nustatančiai, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus), 7 daliai, nustatančiai, kad valstybinių parkų teritorijose skatinama veikla, padedanti gausinti ir išryškinti saugomus objektus bei atkurti tradicinės gyvensenos socialinės, kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus.

Pareiškėjas nurodo, jog ginčijamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano pagrindu Neringos savivaldybės administracija patvirtino ir išdavė projektavimo sąlygų sąvadą 2000-08-07 - pagalbinio pastato rekonstrukcijai, o Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda 2000-05-18 išdavė statybos leidimą Nr. 00/88 ir 2001-04-04 statybos leidimą Nr.07/39. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog Klaipėdos apskrities valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2001-11-30 pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažino, kad poilsio namas, esantis (duomenys neskelbtini) yra tinkamas naudoti, o 2001-12-03 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba aktą patvirtino. Klaipėdos apskrities valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2001-12-03 pripažino tinkamu naudoti pagalbinį pastatą (duomenys neskelbtini). Prašo panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2000-02-25 sprendimą Nr. 35 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ panaikinti ir šio sprendimo pagrindu priimtus administracinius aktus.

Atsiliepimas

Atsakovės Neringos savivaldybės taryba ir Neringos savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą (b.l. 78-83) nurodo, jog su prašymu nesutinka. Atsikirtimą grindžia tuo, kad prašymas teismui paduotas praleidus Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą. Teigia, jog bendrasis, specialusis ir detalusis planavimas yra viešas, todėl pareiškėjui turėjo būti žinomas savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo patvirtintas detalusis planas. Pažymi, kad prašymas teismui paduotas praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo detalaus plano patvirtinimo. Prašo bylą nutraukti. Atsakovės taip pat pažymi, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) yra rekomendacinio pobūdžio. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybinės priežiūros skyrius ir kitos planavimo sąlygas išduodančios institucijos neturėjo pilnos apimties viešai apsvarstytos ir suderintos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) su brėžiniais, atitinkančiais originalo spalvinius žymėjimus, todėl, atlikdamos Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo valstybinę priežiūrą negalėjo vadovautis schema (generaliniu planu). Atsakovių teigimu, pareiškėjas turėtų pateikti Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) originalą. Pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nepateikė įrodymų, jog dėl Neringos savivaldybės administracinių sprendimų būtų pažeista natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ar augalija, nepateikė įrodymų, kad dėl Neringos savivaldybės administracinių sprendimų UNESCO būtų pareiškusi pretenzijas Lietuvos Respublikai, todėl neįrodytas viešojo intereso pažeidimas.

Atsakovės Neringos savivaldybės tarybos ir administracijos atstovas išdėstęs tuos pačius atsikirtimą pagrindžiančius argumentus prašo prašymą nepatenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į prašymą (b.l. 75-76) nurodo, jog su prašymu sutinka.

Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas pripažįsta, kad pareiškėjo prašymas pagrįstas ir siūlo jį patenkinti.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu (b.l. 54-56) pareiškėjo prašymą siūlo patenkinti. Nurodo, jog detaliojo plano sprendiniai žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatantys žemės naudojimo būdą - rekreacijai, poilsio namų ir pastatų teritorija bei numatantys sklype (duomenys neskelbtini) esamo pastato rekonstrukciją (perstatant) ir atitraukimą nuo kopos bei antros verandos pristatymą, esamo pagalbinio pastato rekonstrukciją ir jo užstatymo ploto keitimą, prieštarauja Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ nustatytiems reikalavimams, nes sklypas patenka į griežto apsaugos režimo zoną. Teigia, jog brėžinyje nurodytame apsaugos režime ir tvarkymo priemonėse žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantis pagrindinis pastatas priskirtas II kategorijos rekonstruotiniems, išsaugant vertingus elementus ir gerinant išvaizdą pastatams, todėl poilsio namo nebuvo galima perstatyti, atitraukiant jį nuo kopos, o sklype esantis pagalbinis pastatas priskiriamas IV kategorijos griautiniems arba perkeliamiems už istorinės terpės pastatams, todėl jis negalėjo būti rekonstruojamas. Pažymi, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) privalomumas yra įtvirtintas daugelyje norminių teisės aktų. Mano, jog panaikinus Neringos savivaldybės tarybos 2000-02-25 sprendimą Nr. 35 turi būti panaikintos ir šio sprendimo pagrindu sukurtos teisinės pasekmės.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu (b.l. 73) pareiškėjo prašymą siūlo patenkinti. Pažymi, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko įsteigimas bei veiklos jame reglamentavimas yra susijęs su šio nacionalinio parko, kaip kultūrinio Lietuvos paveldo, verte valstybei ir visuomenei, dėl to, kilus pagrįstam įtarimui, jog bet kokio pobūdžio veikla, išskirtinai statybinė, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje vykdoma nesilaikant šiai teritorijai teisės aktais nustatyto specialaus priežiūros bei naudojimo režimo, atsiranda pagrindas apsaugoti valstybės ir visuomenės interesą ginti savo nacionalines kultūrines vertybes ir pritarti viešojo intereso reikalavimui, kad neliktų galioti savivaldos institucijų priimti administraciniai teisės aktai, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.

Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovai išdėstę tuos pačius argumentus, kurie nurodyti atsiliepimuose pateiktuose teismui, siūlo pareiškėjo prašymą patenkinti.

Trečiojo suinteresuotojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovas siūlo prašymą patenkinti.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Nidos pušynas“ atsiliepimu (b.l. 62-65) pareiškėjo prašymą siūlo atmesti. Teigia, jog nesuprantamas pareiškėjo argumentas dėl viešojo intereso gynimo, nes prie prašymo nepridedami skundai piliečių ar valstybinių organizacijų dėl jų teisių pažeidimo ryšium su bendrovės veikla ir nepridėti įrodymai, kad bendrovė pažeidė planavimo dokumentų rengimo metu procedūras numatytas įstatymuose. Teigia, jog 1998-12-17 gavę projektavimo sąlygų sąvadą negalėjo žinoti, kad padarys žalą objektui, kuris tik 2000 m. įrašytas į UNESCO saugomų objektų sąrašą.

Tretysis suinteresuotas asmuo Z. R. atsiliepimu ir rašytiniais paaiškinimais (b.l. 66-70, 140-152, 248-252) pareiškėjo prašymą siūlo atmesti. Teigia, jog prokuroro reikalavimai nepagrįsti, nes Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) nustatyta tvarka nebuvo paskelbta ir yra tik rekomendacinio pobūdžio. Taip pat nurodo, kad teismui patenkinus pareiškėjo prašymą, būtų pažeisti jos teisėti lūkesčiai ir interesai, nes yra sąžininga rekonstruoto pastato – poilsio namo, (duomenys neskelbtini) įgijėja (pastatą nupirko iš UAB „Nidos pušynas“).

Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų UAB „Nidos pušynas“ ir Z. R. atstovas išdėstęs tuos pačius trečiųjų suinteresuotųjų asmenų atsiliepimuose ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus siūlo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens V. Paulionienės projektavimo firmos atstovė Virginija Paulionienė pripažįsta, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai nežymiai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, tačiau siūlo prašymą nepatenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Neringos savivaldybės taryba 2000-02-25 sprendimu Nr. 35 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detalųjį planą, kurio sprendinius ginčija, gindamas viešąjį interesą, pareiškėjas l.e. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas. Pareiškėjas prašymo reikalavimus grindžia tuo, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000-02-25 sprendimu Nr. 35 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams bei kitiems teisės aktams, nes detaliojo plano sprendiniuose numatytas neleistinas esamo kadastrinio sklypo (duomenys neskelbtini) skaidymas, atskiriant vieną sklypą nuo likusios dalies, bei šiam sklypui nustatant žemės naudojimo būdą - rekreacijai, poilsio namų ir pastatų teritorija, sklype (duomenys neskelbtini) esamą pastatą perstatant ir atitraukiant nuo kopos bei pristatant antrą verandą, o esamą pagalbinį pastatą rekonstruojant ir keičiant jo užstatymo plotą, nors jis turėjo būti nugriautas. Nurodo prašymo teisinį pagrindą - detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ nustatytiems reikalavimams, nes nagrinėjamas sklypas patenka į griežto apsaugos režimo zoną. Brėžinyje nurodytame apsaugos režime ir tvarkymo priemonėse žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantis pagrindinis pastatas priskirtas II kategorijos rekonstruotiniems, išsaugant vertingus elementus ir gerinant išvaizdą pastatams, todėl poilsio namo negalima perstatyti, atitraukiant jį nuo kopos, o sklype esantis pagalbinis pastatas priskiriamas IV kategorijos griautiniems arba perkeliamiems už istorinės terpės pastatams, todėl negalėjo būti rekonstruojamas.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti skundžiamo detaliojo plano pagrindu priimtus administracinius aktus: Neringos savivaldybės administracijos 2000-08-07 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini), Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2000-05-18 išduotą statybos leidimą Nr. 00/88 poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini), bei 2001-04-04 išduotą statybos leidimą Nr. 07/39 pagalbinio pastato remontui, esančiam (duomenys neskelbtini); Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-11-30 aktą dėl poilsio namo, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti bei 2001-12-03 aktą dėl pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti.

Pareiškėjo atstovė atsisakė prašymo reikalavimo dėl panaikinimo Neringos savivaldybės administracijos 1998-12-17 išduoto projektavimo sąlygų sąvado poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini), nes projektavimo sąlygų sąvadas išduotas iki ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo bei buvo pagrįstai išduotas pastato rekonstrukcijai, o ne pastato statybai.

Atsakovės Neringos savivaldybės taryba ir administracija atsikirtimą grindžia tuo, jog prašymas teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio apskundimo terminą ir kad pareiškėjas neprašo terminą atnaujinti, be to, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) nustatyta tvarka nebuvo paskelbta, todėl yra negaliojanti ir negali būti taikoma sprendžiant šį ginčą. Atsikirtimą taip pat grindžia tuo, jog neįrodytas viešojo intereso pažeidimas.

Atsakovių Neringos savivaldybės tarybos ir administracijos bei jų atstovų, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Nidos pušynas“, Z. R. ir jų atstovų atsikirtimų argumentai į pareiškėjo l.e. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą dėl Neringos savivaldybės tarybos 2000-02-25 sprendimu Nr. 35 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir kitų ginčijamų administracinių aktų panaikinimo pripažįstami nepagrįstais.

Dėl viešojo intereso gynimo

Prokuroro teisė ir pareiga ginti viešąjį interesą yra numatyta Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą turi įgaliojimus kreiptis į teismą su prašymu.

Lietuvos Respublikos ABTĮ sąvoka „viešasis interesas“ nėra apibrėžta. Tai, kad įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti administracines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, reiškia, kad įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui ir teismui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad viešojo intereso kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Viešuoju interesu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje laikoma tai, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei. Viešasis interesas pagal ABTĮ taip pat turi būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o prokuroro teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje traktuotina kaip įstatyme numatyta prokuroro teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą tai ginant. Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Tai rodo, kad tinkama aplinkos ir ypač vertingų vietovių apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, o ne tik pavieniai asmenys ar bendruomenės, todėl egzistuoja viešasis interesas dėl aplinkos, vertingų vietovių apsaugos režimo pažeidimų nustatymo ir pašalinimo. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas - tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Kuršių nerija – unikalus gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdžio kompleksas Lietuvos ir Europos saugomų gamtos bei kultūros paveldo vertybių sistemoje, todėl ši administracinė byla inicijuota neabejotinai esant viešajam interesui, nes visuomenė suinteresuota, kad ypač vertinga saugoma teritorija būtų tinkamai saugoma ir racionaliai naudojama, nepažeidžiant įstatymų ir laikantis nustatytų procedūrų.

Dėl terminų paduoti teismui prašymą (skundą)

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Atsakovui keliant klausimą dėl to, kad prokuroras praleido terminą kreiptis į teismą, spręstinas klausimas dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto kreipimosi į administracinį teismą termino eigos pradžios momento tuo atveju, kai į teismą, gindamas viešąjį interesą, ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies pagrindu kreipiasi prokuroras. Sprendžiant prokuroro prašymo padavimo ir priėmimo nagrinėti iš esmės teisme klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir kitais teisę ginti viešąjį interesą nustatančiais įstatymais. Prokurorų įgaliojimus ginant viešąjį interesą nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog prokurorai turi įgaliojimus kreiptis į teismą gindami viešąjį interesą turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8 – 660/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A17-742/2007 ir kt.). Taigi vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti administracinį aktą, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis administracinis aktas pažeidžia viešąjį interesą. Prokuroras, rinkdamas atitinkamus duomenis ir aiškindamasis, ar yra pagrindo kreiptis į teismą, šį klausimą turi išspręsti per įmanomai trumpesnį laiką.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra iš Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2006-07-01 gavo pranešimą Nr. 6-327, kuriame nurodyta, kad Neringos savivaldybės tarybos 2000-02-25 sprendimas Nr. 35 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ neatitinka Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams (b.l. 11-12). Pareiškėjas gavęs informaciją apie galimai padarytus teisės aktų pažeidimus ir spręsdamas dėl galimybės kreiptis į teismą, kad būtų panaikinti, jo manymu, neteisėti administraciniai aktai, privalėjo surinkti ir įvertinti papildomus duomenis, patvirtinančius ir pagrindžiančius Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pateiktą informaciją. Pateikta informacija nebuvo pakankama nuspręsti, ar buvo pažeistas viešasis interesas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas nedelsdamas kreipėsi į įvairias institucijas, prašydamas pateikti ginčijamą sprendimą bei juo patvirtintą detalųjį planą, duomenis apie žemės sklypus, statinius, jų savininkus ir naudotojus. Pareiškėjas turėdamas pakankamai duomenų, 2006-08-01 prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas apginti pažeistą viešąjį interesą. Prokuroras duomenis surinko ir prašymą teismui padavė per įmanomai trumpą terminą, todėl konstatuojama, kad Lietuvos Respublikos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas prašymo padavimo teismui terminas nepraleistas.

Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) teisėtumo ir taikymo bei kitų teisės aktų taikymo sprendžiant šį ginčą

Vyriausybės 1999 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4 punkte buvo nustatyta, kad Nacionalinio parko teritorija, administruojama Neringos ir Klaipėdos miestų savivaldybių, tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (Žin., 1994, Nr. 99-1977), ir ja remiantis parengtus bei nustatytąja tvarka suderintus ir patvirtintus gyvenviečių detaliuosius planus, miškotvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, inžinerinių komunikacijų ir kitus projektus. Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas) parengta pagal 1992 metais sudarytą ir suderintą su suinteresuotomis institucijomis parko kraštotvarkinio zonavimo schemos koncepciją. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-27 nutarimu Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos” (1993 m. balandžio 6 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1269 “Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)” (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr. 1269 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano)“ (1994 m. gruodžio 19 d. redakcija) (Žin., 1994, Nr. 99-1977) pagal paskelbimo tvarką neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstituciniam Teismui konstatavus šį faktą, nėra pagrindo manyti, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema (generalinis planas), kuri turi būti taikoma šioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ir yra neteisėta. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime konstatuota, kad jokie su Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijos administravimu (inter alia su gyvenviečių detaliaisiais planais, miškotvarka, žemėtvarka, vandens ūkiu, gyvenviečių planavimu, kaimų regeneravimu, rekreacija, kelių bei inžinerinėmis komunikacijomis ir pan.) susiję sprendimai negalėjo (ir šiuo metu negali) būti priimami neatsižvelgiant į minėtą Vyriausybės patvirtintą Schemą ir negalėjo (ir šiuo metu negali) prieštarauti minėtos Schemos sprendiniams. Schemos sprendinių nepaisymas, ypač žinant, tai, kad Lietuvos valstybė visą laiką Kuršių neriją traktavo ir traktuoja kaip unikalų gamtos ir žmogaus sukurtą kraštovaizdžio kompleksą – saugotiną teritoriją, kuriai turi būti nustatytas ypatingas teisinis režimas, yra visuotinai žinomas faktas, neatitiktų bendrojo teisės principo bona fides.

Iš ginčo detaliojo plano medžiagos matyti, kad detaliojo planavimo užduotyje nurodytas planavimo tikslas – nustatyti ir įteisinti, atlikus procedūrinius veiksmus, planuojamoje teritorijoje esamų ir naujai formuojamų sklypų ribas, jų dydžius, architektūrinius urbanistinius apribojimus, paskirtį, paminklotvarkinius bei aplinkosauginius reikalavimus, galimybė rekonstruoti esamus pastatus. Detaliojo plano sprendiniuose numatyta, kad esamas kadastrinis sklypas (duomenys neskelbtini) skaidomas atskiriant vieną sklypą nuo likusios dalies, bei šiam sklypui nustatant žemės naudojimo būdą - rekreacijai, o sklype (duomenys neskelbtini) esantis pastatas ne rekonstruojamas, o perstatomas ir atitraukiamas nuo kopos, išplečiama veranda ir numatoma dar viena priešingoje namo pusėje, pagalbinis pastatas rekonstruojamas - keičiamas jo užstatymo plotas ir perimetras, numatomas vieno aukšto su pastoge pastatas, įrengiama automobilių stovėjimo vieta.

Nidos gyvenvietės teritorijų tvarkymo programos, jų ribos bei reglamento numeriai yra nustatyti Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos Nidos pamario zonos ir jos artimiausios aplinkos perspektyvinio teritorijų naudojimo schemoje. Nagrinėjama teritorija priskirta XVIII zonai „Purvynės pietinės dalies apstatymas ir teritorijos tvarkymas“, jai suteiktas kultūrinės vietovės statusas, ir schematiškai pažymėta kaip teritorija, kuriai nustatytas mišrios (gyvenamosios ir poilsiautojų aptarnavimo) paskirties senųjų žvejų sodybų teritorijos ir gyvenamųjų namų teritorijos naudojimo būdas. XVIII numeriu pažymėtos teritorijos tikslas – atkurti urbanistinės struktūros visumą, kuri yra apsaugos objektas ir surasti rezervų gyvenamajam fondui, numatyta nukelti menkaverčius buvusios pionierių stovyklos pastatus, patikslinti senųjų posesijų ribas, atstatyti buvusius jų pastatus. Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos Pagrindiniuose teiginiuose numatyta, kad nacionalinis parkas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais norminiais aktais ir nacionalinio parko planavimo schema (generaliniu planu) (5 punktas), planavimo schemos (generalinio plano) nuostatos sudaro sąlygas saugoti, racionaliai naudoti ir atkurti gamtos, kultūros paveldo ir kraštovaizdžio vertybes bei rekreacinius išteklius (4.1 punktas); gyvenamųjų pastatų, aptarnavimo ir kitų objektų statybos, rekonstravimo ir restauravimo projektai turi būti rengiami vadovaujantis nustatyta tvarka patvirtintais Nidos, Preilos, Pervalkos, Juodkrantės, Alksnynės ir Smiltynės gyvenviečių bei apylinkių principiniais planais (14 punktas).

Ginčijamo detaliojo plano sprendiniai, kurie yra realizuoti, prieštarauja Nidos ir apylinkių principinio plano 3 brėžinyje „Nidos gyvenvietės 1992 m. būklė. Siūlomos paminklosaugos ir paminklotvarkos priemonės“ nustatytiems reikalavimams. Brėžinyje nurodytame apsaugos režime ir tvarkymo priemonėse žemės sklype (duomenys neskelbtini) esantis pagrindinis pastatas priskirtas II kategorijos rekonstruotiniems, išsaugant vertingus elementus ir gerinant išvaizdą pastatams, todėl poilsio namo nebuvo galima perstatyti, atitraukiant jį nuo kopos. Sklype esantis pagalbinis pastatas priskiriamas IV kategorijos griautiniems arba perkeliamiems už istorinės terpės pastatams, todėl negalėjo būti rekonstruojamas. Aptartų faktinių ir tęsinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos sprendiniams – Pagrindinių teiginių 5, 4.1, 14 punktams bei Nidos ir apylinkių principinio plano tvarkymo reglamento XVIII zonos nuostatoms ir Nidos gyvenamųjų teritorijų apstatymo tankumo reglamentui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-19 nutarimu Nr. 308 patvirtintų Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu iki 2004-06-20) 4 punkte įtvirtinta, kad nacionalinio parko teritorija tvarkoma pagal planavimo schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1269. Nacionaliniame parke ūkinė veikla reguliuojama ir urbanizacijos plėtra plėtojama pagal nacionalinio parko planavimo schemą (Nuostatų 6.6 punktas), o gyvenviečių detaliųjų planų sprendiniai neturi prieštarauti nacionalinio parko planavimo schemai (11 punktas). Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos aptartuose sprendiniuose detaliuoju planu planuojamoje teritorijoje esamų pastatų plėtimas bei naujų gyvenamųjų ir kitų pastatų statyba neleidžiama, todėl detaliojo plano sprendiniai prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 4, 6.6 bei 11 punktams.

Aptariamų Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) ir ginčijamo detalaus plano sprendinių pagrindu konstatuojama, jog detalaus plano planavimo užduotyje išdėstyti detaliojo planavimo tikslai – nustatyti ir įteisinti planuojamoje teritorijoje esamų ir naujai formuojamų sklypų ribas, jų dydžius, architektūrinius urbanistinius apribojimus, paskirtį, paminklotvarkinius bei aplinkosauginius reikalavimus, galimybė rekonstruoti esamus pastatus – neatitiko išduotų planavimo sąlygų reikalavimams, nes prieštaravo planavimo sąlygose nurodytiems Kuršių nerijos nacionalinio parko schemos (generalinio) plano sprendiniams ir kitiems norminiams teisės aktams, nes neleistinai suformuoti nauji žemės sklypai, reglamentuota nauja statyba, vietoje statinių rekonstrukcijos ir nugriovimo bei papildomų privažiavimų ir automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas, sutankintas vertingiausios gyvenvietės dalies užstatymas gyvenamaisiais ir ūkiniais pastatais, iškreipta užstatymo struktūra saugomos Nidos gyvenvietės, kuriai suteiktas kultūrinių vietovės statusas.

Skundžiamu sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendiniai taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (1993-11-24 Nr. I-301) nuostatoms. Pažeista šio įstatymo 25 straipsnio 6 dalis, nustatanti, kad valstybinių parkų teritorijos tvarkomos pagal įstatymus ir teritorinio planavimo dokumentus (parko planavimo schemas, jų pagrindu parengtus detalius projektus); 7 dalis, nustatanti, kad valstybinių parkų teritorijose skatinama veikla, padedanti gausinti ir išryškinti saugomus objektus bei atkurti tradicinės gyvensenos socialinės, kultūrinės ir ūkinės veiklos elementus.

Pripažįstami nepagrįstais trečiųjų suinteresuotųjų asmenų ir jų atstovų argumentai, kad detalųjį planą suderino visos institucijos, todėl jie nežinojo ir negalėjo žinoti apie galimai padarytus pažeidimus detaliojo planavimo procese ir dėl šios priežasties jiems negali kilti neigiamos pasekmės dėl valstybės valdymo ir valdžios institucijų veiksmų. Nekvestionuotina, kad sąžiningumas yra bendrasis teisės principas. Sąžiningas subjektas yra toks, kuris veikia rūpestingai ir teisingai. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo bei draudžia piktnaudžiauti teise. Sąžiningo asmens deklaruojami tikslai turi atitikti tuos tikslus, kurių jis iš tikrųjų siekia. Jei asmuo deklaruoja tam tikrą teisėtą tikslą ar siekį, tačiau šiais teisėtais tikslais ar siekiais iš tikrųjų pridengia kitus (neteisėtus) tikslus ir siekius, jis negali būti laikomas sąžiningu. Siekdamas realizuoti ir realizuodamas deklaruotus teisėtus tikslus, kuriais iš tikrųjų pridengiami neteisėti tikslai ir siekiai, asmuo piktnaudžiauja teise į atitinkamų teisėtų tikslų realizavimą. Piktnaudžiavimu teise ir nesąžiningu elgesiu laikytinas ir naudojimasis teise ne pagal jos paskirtį ar tikslą. Detaliojo plano rengimo sąlygose numatyta, kad planuojamai teritorijai taikomi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo, Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio) plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-12-19 nutarimu Nr. 1369 bei kitų teisės aktų nuostatos ir reikalavimai. Nustatytos aplinkybės įrodo, kad planavimo rengėjui, planavimo sąlygas išdavusioms institucijoms bei detalųjį planą derinusioms institucijoms ir jų pareigūnams buvo žinoma, kokie planuojamai teritorijai taikomi teisės aktų reikalavimai, tačiau šių reikalavimų institucijos ir pareigūnai nesilaikė. Tiek atsakovams, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims iš planavimo sąlygų turinio, detaliojo plano teritorijos raidos programos ir sprendinių turėjo būti akivaizdu, kad detaliojo plano sprendiniai prieštarauja aukščiau sprendime nurodytam teisiniam reguliavimui. Visiems suinteresuotiems asmenims buvo galimybė susipažinti su detaliojo plano projektu vykdant viešojo aptarimo procedūras ir pareikšti savo pastabas dėl teritorijų planavimo sprendinių, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl manytina, kad sąmoningai buvo ignoruojami teisės aktų reikalavimai.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad detalusis planas neatitiko ir šiuo metu neatitinka to teisinio režimo, kuris yra numatytas Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje. Taigi yra pakankamas pagrindas manyti, kad tretieji suinteresuoti asmenys, deklaruodami iš esmės teisėtą tikslą sutvarkyti aplinką ir įrengti patalpas poilsio paskirčiai ir rekreacijai, siekė parengti detalųjį planą, turėdami tikslą išvengti įstatymuose nustatyto draudimo skaidyti sklypus, keisti sklypo naudojimo būdo paskirtį, statyti naujus statinius. Visuotinai pripažįstama, kad piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos. Piktnaudžiavimo draudimas yra bendrasis teisės principas. Šio principo ignoravimas reikštų, kad tiek teismai, tiek kiti asmenys privalo pripažinti piktnaudžiaujant sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus bei ginti piktnaudžiaujant įgytas teises, o tai neabejotinai reikštų viešojo intereso pažeidimą ir neigtų pačios teisės prasmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1090/2006). Ginčo sprendimui šioje byloje reikšmės neturi, kad ginčijami administraciniai aktai iš esmės yra realizuoti ir kad jų pagrindu susiformavo ir ilgą laiką egzistuoja neteisėti teisiniai santykiai, nes negalima ignoruoti pačios teisės prasmę. Atsakovių pateiktas 2007 m. parengtas Kuršių nerijos nacionalinio parko projektas nelaikytinas administraciniu aktu, nes jis nustatyta tvarka nesuderintas ir nepatvirtintas, todėl sprendžiant ginčą negali būti taikomas.

Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai pažymėjo, jog Konstitucijoje įtvirtinta teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą, todėl rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismas pažymėjo, jog teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Lietuvos Respublikos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių bylų teismų praktiką taikant įstatymus (ABTĮ 20 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs analogišką administracinę bylą Nr. A10-1534/2007 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje išdėstė tuos pačius teisės taikymo pricipus, kurie taikomi sprendžiant ginčą šioje byloje.

Visapusiškai ištyrus visas bylai svarbias teisines ir faktines aplinkybes, konstatuojama, kad Neringos savivaldybės tarybos Neringos savivaldybės tarybos 2000-02-25 sprendimas Nr. 35 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Prokuroro prašymas šioje dalyje tenkintinas, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Įgyvendindama neteisėto detaliojo plano sprendinius, Neringos savivaldybės administracija 2000-08-07 išdavė projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini); Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygarda 2000-05-18 išdavė statybos leidimą Nr.00/88 poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini), bei 2001-04-04 išdavė statybos leidimą Nr.07/39 pagalbinio pastato remontui, esančiam (duomenys neskelbtini); Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2001-11-30 aktu poilsio namą, (duomenys neskelbtini), pripažino tinkamu naudoti, o 2001-12-03 aktu pagalbinį pastatą, (duomenys neskelbtini), pripažino tinkamu naudoti. Ginčijami administraciniai aktai neteisėti, todėl naikintini, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Prašymas šioje dalyje taip pat tenkintinas, remiantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Priimtinas pareiškėjo atsisakymas nuo prašymo dėl Neringos savivaldybės administracijos 1998-12-17 išduoto projektavimo sąlygų sąvado poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimo. Projektavimo sąlygų sąvadas išduotas iki ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo bei buvo pagrįstai išduotas pastato rekonstrukcijai, o ne naujai statybai. Atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar įstatymui ir nepažeidžia kieno nors teisių ar įstatymų saugomų interesų, todėl priimtinas. Byla šioje dalyje nutrauktina, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 101 straipsnio 3 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85- 89 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo l.e. Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą patenkinti,

panaikinti Neringos savivaldybės tarybos 2000-02-25 sprendimą Nr. 35 „Dėl teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“,

panaikinti Neringos savivaldybės administracijos 2000-08-07 išduotą projektavimo sąlygų sąvadą pagalbinio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini),

panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2000-05-18 išduotą statybos leidimą Nr.00/88 poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini),

panaikinti Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos 2001-04-04 išduotą statybos leidimą Nr.07/39 pagalbinio pastato remontui, esančiam (duomenys neskelbtini),

panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-11-30 aktą dėl poilsio namo, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti,

panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-12-03 aktą dėl pagalbinio pastato, (duomenys neskelbtini), pripažinimo tinkamu naudoti,

nutraukti administracinę bylą dalyje dėl Neringos savivaldybės administracijos 1998-12-17 išduoto projektavimo sąlygų sąvado poilsio namo rekonstrukcijai, esančiam (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam teismui paduodant apeliacinį skundą apeliacinės instancijos arba Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Teisėjai Vida StonkuvienėIrena StulpinienėRemigijus Arminas