Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

ieškovė prašė panaikinti jos ir atsakovo santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Ev. liuteronų bažnyčioje, apskaitos akto įrašą Nr. 2359, įrašytą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus santuokos metrikų knygoje (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, sprendime nenurodant konkrečių faktų, patvirtinančių atsakovo kaltę; po santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo palikti jai santuokinę pavardę; padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisiant jai santuokoje įgytus žemės sklypą su inžinieriniais tinklais, butą, bute esančius baldus ir prievoles grąžinti paskolas Nordea Bank Finland bankui pagal būsto kreditavimo ir vartojimo kredito sutartis bei pritarti atsakovo kredito sutarčių vykdymo laidavimo prievolės pabaigai; priteisti iš atsakovo kompensacijas: a) pusę sumos, kuria dėl rinkos pokyčių nuvertėjo už gautas paskolas įsigyti nekilnojamieji daiktai – 153 275,10 Lt; b) pusę sumos, kurią ieškovė viena 2008-2012 metais sumokėjo bankui, vykdydama solidarias su atsakovu prievoles pagal būsto kreditavimo ir vartojimo kredito sutartis – 159 401,25 Lt; c) pusę atsakovui priteistino automobilio vertės – 30 000 Lt; įpareigoti atsakovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsikraustyti iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo (sodybos), esančio Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini); atsakovui priteisti automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kainuojantį 60 000 Lt ir iš ieškovės 60 898,76 Lt kompensaciją – dalį sumos, kurią atsakovas dar iki santuokos sudarymo sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „Rivasta“, vykdžiusiai statybos darbus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje Ignalinos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo patvirtina tokios aplinkybės: atsakovas žinojo ieškovės nuostatą, kad santuokoje turi būti bendri vaikai (biologiniai ar įvaikinti) ir tam pritarė, bet po santuokos sudarymo pasisakė prieš biologinius vaikus ir įvaikinimą; gyvenant kartu atsakovas nesutarė su ieškovės vaikais iš pirmesnės santuokos, nes siekė įvesti šeimoje drausmę kaip kariuomenėje; atsakovas piktybiškai nesimokė lietuvių kalbos ir dėl to buvo apsunkintas bendravimas su ieškovės artimaisiais ir draugais; atsakovas, pritaręs sprendimui imti didelę paskolą būstui įsigyti, nuslėpė, kad yra nusprendęs dėl išankstinės pensijos ir neprisidės prie paskolos grąžinimo, dėl to ieškovė, atsidūrusi sunkioje finansinėje padėtyje, patyrė didžiulį stresą; dėl atsakovo kaltės nuo 2009 metų sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo. Santuokoje šalys įgijo 609/1249 dalis žemės sklypo, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), kurių vertė 80 000 Lt, ir 1/2 dalį žemės sklype esančių inžinierinių tinklų – buitinių nuotekų valymo įrenginio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 10 000 Lt, artezinio gręžinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 5 000 Lt; butą Nr. 1 dviejų butų gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini), kurio vertė 665 000 Lt; baldus ir namų apyvokos reikmenis, esančius bute (duomenys neskelbtini), kurių vertė 37 500 Lt; automobilį BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 60 000 Lt.

Nurodė, kad žemės sklypo su inžinieriniais tinklais, buto ir baldų įsigijimui panaudotos lėšos, gautos iš banko Nordea Bank Finland pagal 2006 m. sausio 6 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 06/01/79V 2008 m. liepos 16 d. papildomą susitarimą Nr. BKP 08/07/01D – 1 046 198,40 Lt ir pagal 2009 m. lapkričio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VK 09/11/29D – 54 999,65 Lt. Žemės sklypas su inžinieriniais tinklais ir butas 2008 m. birželio 27 d. įsigyti už 940 000 Lt, iš kurių 930 000 Lt sumokėti iš banko gautomis pagal būsto kreditavimo sutartį lėšomis. Kitos pagal būsto kreditavimo sutartį gautos lėšos – 116 198 Lt ir pagal vartojimo kredito sutartį gautos lėšos - 54 999, 65 Lt panaudotos įsigyto žemės sklypo (aplinkos) tvarkymui, įrangos ir baldų įsigijimui. Nepriklausomi turo vertintojai šiuos nekilnojamuosius daiktus 2011 m. kovo 7 d. įvertino 760 000 Lt, o neįvykdyti įsipareigojimai pagal būsto kreditavimo ir vartojimo kredito sutartis 2011 m. kovo 8 d. buvo 1 066 550,20 Lt. Įsipareigojimai pagal sutartis, iš kurių gautos lėšos panaudotos daiktams įsigyti, viršija įsigytų daiktų vertę 306 550,20 Lt, todėl pusę šios daiktų nuvertėjimo sumos – 153 275,10 Lt atsakovas turi jai kompensuoti. Būsto kreditavimo ir vartojimo kredito sutartys sudarytos kartu su atsakovu, nes jis yra šių sutarčių laiduotojas, gautos lėšos panaudotos bendram turtui įsigyti, todėl atsakovas yra solidarusis bendraskolis ir turi tokią pačią pareigą kaip ir ieškovė vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, bet 2010-2012 metais viena ieškovė, vykdydama įsipareigojimus pagal sutartis, sumokėjo kreditoriui 318 802,51 Lt, todėl pusę šios sumos – 159 401,25 Lt atsakovas turi jai kompensuoti. Atsakovas dar iki santuokos sudarymo 2003 metais sumokėjo uždarajai akcinei bendrovei „Rivasta“, vykdžiusiai statybos darbus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, 86 320 Lt. Ieškovė šiai bendrovei sumokėjo 93 730 Lt. Iš viso uždarajai akcinei bendrovei „Rivasta“ sumokėta 180 050 Lt, o darbų ji atliko tik už 130 400,95 Lt. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu iš uždarosios akcinės bendrovės „Rivasta“ ieškovei priteisti 53 007,12 Lt, bet bendrovė bankrutavo ir teismo sprendimu priteista suma nebuvo išieškota. Nepagrįstai sumokėta ir neatgauta suma sudaro 29,45% visos sumokėtos uždarajai akcinei bendrovei „Rivasta“ sumos (53007,12×100:180050). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas mokėjo pinigus ne ieškovei, o tiesiogiai uždarajai akcinei bendrovei „Rivasta“, jam tenka ir paminėta praradimų dalis, todėl ieškovė sutinka kompensuoti atsakovui tik dalį jo uždarajai akcinei bendrovei „Rivasta“ sumokėtų lėšų – 60 898,76 Lt (86 320 Lt – 29,45%). Ieškovė sutinka, kad santuokoje įgyti nekilnojamieji daiktai – žemės sklypas su inžinieriniais tinklais ir butas (duomenys neskelbtini) – būtų priteisti atsakovui kartu su prievolėmis grąžinti paskolas Nordea Bank Finland bankui pagal būsto kreditavimo ir vartojimo kredito sutartis. Tokiu atveju nereikėtų priteisti kompensacijų - atsakovui už turto nuvertėjimą, o ieškovei už tai, kad 2008-2012 metais viena vykdė solidarias prievoles pagal paminėtas sutartis, nes šių kompensacijų dydis faktiškai vienodas, skirtumas tik šeši tūkstančiai.

Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, prašydamas panaikinti jo ir ieškovės santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) Ev. liuteronų bažnyčioje, apskaitos akto įrašą Nr. 2359, įrašytą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus santuokos metrikų knygoje (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodant santuokos iširimo priežastis; padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisiant ieškovei santuokoje įgytus žemės sklypą su inžinieriniais tinklais, butą, bute esančius baldus ir prievoles grąžinti paskolas Nordea Bank Finland bankui pagal būsto kreditavimo ir vartojimo kredito sutartis, o jam priteisti iš ieškovės 746 224,73 Lt kompensaciją.

Nurodė, kad sudarant santuoką nebuvo tartasi dėl bendrų vaikų. Po santuokos sudarymo tokiems ketinimams prieštaravo, atsižvelgdamas į sutuoktinių amžių. Lietuvių kalbos nežinojimas nebuvo kliūtis bendrauti su ieškovės vaikais, nes jie kalba angliškai. Ieškovė žinojo apie jo sprendimą eiti į išankstinę pensiją, nes pati padėjo rengti tam dokumentus. Santuokinis gyvenimas nutrūko ir dėl ieškovės kaltės. Atsakovo manymu, ieškovė neturėjo ketinimų kurti šeimą, o pasinaudodama jo patiklumu ir noru sukurti su ja bendrą gyvenimą siekė pasipelnyti. Jis į ieškovės asmeninį turtą investavo visas savo pajamas ir santaupas. Iki santuokos sudarymo ir santuokoje finansiškai rėmė ieškovę, pervesdamas pinigus į jos sąskaitą. Kai tapo senatvės pensininku ir objektyviai nebegalėjo ieškovės remti finansiškai tokiais mastais, ji nusprendė nutraukti santuoką. Taip elgdamasi ieškovė pažeidė sutuoktinio CK 3.27 str. numatytas pareigas. Nurodė, kad santuokoje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgijo tokį turtą: namą, kurio vertė 760 000 Lt; name esančius baldus ir apyvokos reikmenis, kurių vertė 184 205,67 Lt; automobilį BMW X5, pagamintą 2005 metais, kurio vertė 40 000 Lt. Visa bendro turto vertė 984 205,67 Lt. Bendri neįvykdyti įsipareigojimai pagal būsto kreditavimo sutartį yra ne 1 066 55,20 Lt, o 998 718,22 Lt, nes 2008 m. liepos 16 sutartimi pakeista 2006 m. sausio 6 d. sutartis, pagal kurią dar buvo negrąžinti 110 572,81 Lt, todėl ši suma iš naujos kredito sumos 1 066 55,20 Lt turi būti išskaičiuota. Jam tenkanti prievolės dalis yra 499 359,11 Lt (998718,22:2). Lėšos, gautos pagal Vartojimo kredito sutartį, panaudotos ne bendram turtui įsigyti ar pagerinti, o vien tik ieškovės interesais – jos studijoms BMI (Baltic Managment Institute), todėl ši prievolė laikytina ieškovės asmenine.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijų, susijusių su turto padalijimu, priteisimo, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: a) priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn visą santuokos su atsakovu metu įgytą ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 609/1249 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. – 80 000 Lt vertės; butą Nr. 1 dviejų butų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. – 665 000 Lt vertės; ½ dalis priklausinio: inžinerinių tinklų - buitinių nuotekų valymo įrenginio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. – 10 000 Lt vertės; ½ dalis priklausinio: inžinerinių tinklų - artezinio gręžinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. – 5000 Lt vertės; baldus bei namų apyvokos reikmenis (37 500 Lt vertės); b) priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn keleivinį automobilį BMW X5 – 60 000 Lt vertes; c) priteisti ieškovei ½ dalį atsakovui asmeninės nuosavybės teise atitenkančio automobilio vertės atitinkančią piniginę kompensaciją – 30 000 Lt; d) pripažinti asmenine skola kreditorinius įsipareigojimus bankui Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyriui pagal 2006 m. sausio 6 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK06/01/79V bei papildomą 2008 m. liepos 16 d. susitarimą Nr. BKP 08/07/01D prie būsto kreditavimo sutarties ir 2009 m. lapkričio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. VK 09/11/29D; e) priteisti iš atsakovo 159 401,25 Lt dydžio pinginę kompensaciją už pusę pagal kredito sutartis per 2010 m. - 2012 m. ieškovės asmeniškai bankui grąžintos paskolos bei sumokėtų palūkanų; f) priteisti iš atsakovo 153 275,10 Lt dydžio piniginę kompensaciją dėl rinkos pokyčių nuvertėjusio nekilnojamojo turto paskolos ir dabartinės turto kainos skirtumo daliai padengti.

Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą skundžiamoje dalyje, kuriuo atmetė reikalavimus dėl santuokinio turto ir sutuoktinių skolinių įsipareigojimų padalijimo, iš esmės bylos neišsprendė. Nutraukus santuoką, tačiau neišsprendus turto padalijimo klausimo, nekilnojamasis turtas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, lieka įregistruotu kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nors CK 3.100 str. nustato, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką. Ši situacija leidžia vertinti teismo sprendimą kaip negaliojantį, nes teismo sprendimas naikintinas CPK 329 str. 2 d. 7 p. nustatytu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., buvo įsigytas už 940 000 Lt, tačiau bankas suteikė viso 1 046 198,40 Lt, skirdamas papildomą sumą būstui įsirengti pagal bankui pateiktą sąmatą pagal būsto kreditavimo sutartį, bei 54 999,65 Lt pagal vartojimo kredito sutartį. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esantys baldai yra įsigyti už tą patį banko suteiktą kreditą. Tai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad neįvykdyti solidarieji sutuoktinių įsipareigojimai pagal būsto kreditavimo sutartį mažintini 110 572,81 Lt, nes tai iki santuokos sudarymo pagal 2006 m. sausio 6 d. būsto kreditavimo sutartį gauto kredito iki papildomo susitarimo pasirašymo 2008 m. liepos 16 d. negrąžinta dalis. Visa pagal banko būsto kredito sutartį ir papildomą susitarimą prie sutarties suteikta suma – 1 046 198,40 Lt buvo panaudota tik žemės sklypo, inžinerinių įrenginių dalies ir buto įsigijimui bei jo įrengimui, todėl visas banko suteiktas kreditas pagrįstai pripažintinas bendra sutuoktinių skola. Apeliantės teigimu, nuo 2010 m. balandžio mėnesio banko paskolą dengia ji iš savo asmeninių pajamų, savo lėšomis moka visas šio turto išlaikymo ir priežiūros išlaidas, atsakovas visiškai nebeprisideda. Be to, paskolos užtikrinimui yra įkeistas ne tik panaudojus kredito sutartimi banko suteiktas lėšas nusipirktas būstas, bet ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Esant tokioms aplinkybėms, logiška manyti, jog ieškovė turi daug didesnį suinteresuotumą dengti paskolą ir išsaugoti santuokos metu įsigytą turtą. Sudarant bendro sutuoktinių turto balansą bendro turto vertė privalo būti sumažinta esamų solidariųjų prievolių (skolų) suma, todėl šiuo atveju, realiai įvertinus šią aplinkybę, neegzistuoja nukrypimas nuo lygių daliu principo. Be to, teismas, nors ir neišsprendė turto padalijimo klausimo, nepagrįstai apskaičiavo dalintino turto – baldų ir namų apyvokos reikmenų vertę. CK 3.119 str. reglamentuojama, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes pabaigoje. Šiuo atveju automobilio ir baldų bei kitų namų apyvokos reikmenų vertei pagrįsti ieškovė pateikė atsižvelgdama į daiktų nusidėvėjimą pateiktas viešoje erdvėje analogiškų daiktų pardavimo kainas. Tuo tarpu atsakovo nurodomos apytikslės daiktų kainos visiškai neatitinka tikrovės – yra akivaizdžiai per didelės ir neracionalios. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2010 m. sausio mėnesio šalys pradėjo gyventi skyrium, bendro ūkio nebevedė, tačiau paskolą ir palūkanas teko dengti tik vienai ieškovei, nes atsakovas nuo šios pareigos nusišalino, tokiu būdu, 2010 m. - 2012 m. viena, asmeninėmis lėšomis, grąžino bankui: 106 369,44 Lt būsto paskolos, 48 933,84 Lt palūkanų už būsto paskolą, 21 997,58 Lt vartojimo paskolos, 1 965,94 Lt palūkanų už vartojimo paskolą, viso – 184 088,86 Lt. Kadangi tiek būsto, tiek vartojimo kreditai paimti iš banko abiejų sutuoktinių susitarimu ir abu turi pareigą grąžinti paskolą ir mokėti palūkanas, mano, jog pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo pinginę kompensaciją už pusę pagal kredito sutartis jos asmeninėmis lėšomis sumokėtos sumos – 159 401,25 Lt (318 802,51 Lt/2). Apeliantės teigimu, įvykus esminėms permainoms nekilnojamojo turto rinkoje, santuokos nutraukimo proceso metu sutuoktinių turto bendro turto vertė sumažėjo iki 760 000 Lt. Ši vertė nustatyta vadovaujantis VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2011 m. kovo 3 d. atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Tai reiškia, kad įsipareigojimų bankui suma ir nekilnojamojo turto esama rinkos vertė žymiai skiriasi, todėl teismui priteisus ieškovei nurodytą turtą ir su juo susijusių turtinių prievolių vykdymą, ji patirtų 306 550,20 Lt (1 066 550,20 Lt – 760 000 Lt) nuostolių. Šiuo atveju žymus įsigyto turto vertės sumažėjimas turėtų būti padalintas šalims lygiomis dalimis, t. y. po 153 275,10 Lt.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba turtą padalinti tokia tvarka: priteisti atsakovui 746 224,73 Lt kompensaciją; priteisti ieškovei 609/1249 žemės sklypo dalį, ½ buto, ½ inžinierinių tinklų - buitinių nuotekų valymo įrenginio, ½ priklausinio – inžinierinių tinklų – artezinio gręžinio, baldus ir apyvokos reikmenis; kreditinius įsipareigojimus bankui priteisti ieškovei pagal Kreditavimo sutarties Nr. BK 06/01/79V, 2008-07-16 papildomą susitarimą Nr. BPK 08/07/01D prie Kreditavimo sutarties Nr. BK 06/01/79V, įskaitant atsakovo turto dalies dalį nukrypus nuo lygių dalių principo bei kompensaciją už baldus ir apyvokos reikmenis; pripažinti, kad santuoka nutraukta dėl S. S. kaltės; pareigą grąžinti kreditą perkelti S. S. pagal 2006-01-06 būsto kreditavimo sutartį Nr. BK06/01/79V ir pagal 2009-11-06 vartojimo kredito sutartį Nr. VK09/11/29D.

Nurodo, kad teismas vertindamas santuokos iširimo priežastis sprendime nustatė, jog santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes neva šalys pasiėmė kreditą pagal būsto ir vartojimo kredito sutartis, o atsakovas visiškai nusišalino nuo šių prievolių įvykdymo. Tačiau ši prielaida visiškai neatitinka faktinių aplinkybių. Priešingai, atsakovas tiek prieš santuokos sudarymą ir tiek joje (taip pat ir pasiėmus kreditą būstui) nuolat pervedinėjo lėšas sutuoktinei (byloje yra pridėti rašytiniai įrodymai), taip pat mokėdavo grynais pinigais ir kitaip prisidėjo prie šeimos ūkio vedimo. Tuo tarpu sutuoktinė santuokoje ieškojo tik finansinės naudos, ką rodo ir jos argumentas, jog atsakovui išėjus į išankstinę pensiją ji siekė nutraukti santuoką dėl žymiai sumažėjusių jo pajamų. Apelianto teigimu, teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus, nepagrįstai siaurai pritaikė CPK 385 str. 1 d., nevertino byloje pateiktų įrodymų dėl pareikštų reikalavimų, kuriuos privalėjo išspręsti, kas yra laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pagal CPK 327 str. O būtent: ieškovė aiškiai nurodė reikalavimą jai priteisti butą asmeninės nuosavybės teise ir kreditinius įsipareigojimus bankui. Ieškovė taip pat pateikė ir Nordea Bank Finland sutikimą, jog ji prisiimtų kreditorinį įsipareigojimą bankui sau. Atsakovas tam neprieštaravo ir savo priešieškinyje. Teismas sudarydamas turto ir įsiskolinimų balansą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje visiškai nenagrinėjo reikalavimo priteisti 479 924,84 Lt nuostolių, patirtų dėl ieškovės nepagrįsto praturtėjimo atsakovo sąskaita. Nepasisakė ir dėl 136 330 Lt kompensacijos už sutuoktinės asmeninės nuosavybės pagerinimą santuokoje atsakovo asmeninėmis lėšomis. Šį reikalavimą įrodo priedai prie ieškinio. Be to, dar iki santuokos sudarymo sutuoktinei 2006-01-05 pervedė 30 000 EUR (103 584 Lt) automobiliui įsigyti. Taip pat už asmenines lėšas pastatė ir įrengė žemės sklype esančius įrenginius: ūkinį pastatą (paskirtis pagalbinio ūkio), ūkinį pastatą – klojimą ir ūkinį pastatą – pirtį. Tą bylos nagrinėjimo iš esmės metu patvirtino ir liudytojas V. J., kurio parodymų teismas taip pat nevertino. Priešieškinyje pridėti įrodymai patvirtina, jog prieš santuoką daug asmeninių lėšų jis panaudojo ir sodybos pagerinimui, jau vien būnant santuokoje į sodybą investavo daugiau nei 50 proc. dabartinės sodybos rinkos vertės. Pagal CK normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, atsakovas turi teisę prašyti pripažinti sodybą jungtinės nuosavybės teise. Todėl ši reikalavimo dalis tiesiogiai daro įtaką ir bendram jungtinės nuosavybės balansui. Atsižvelgiant į tai, kad yra senatvės pensininkas, neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, pagal banko išrašus matyti, jog visas savo lėšas investavo į santuoką ir sutuoktinės išlaikymą santuokoje, neturi jokios realios galimybės nusipirkti kitą gyvenamąjį būstą, todėl teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtu reikalavimą kompensuoti atsakovo didesnį indėlį į butą, t. y. 177 000 Lt.