- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-01-24
- Bylos Nr.
- e1-285-1199/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50585-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- J. Z.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-tojo skyriaus prokurorės Indrės Petkevičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje J. Z. (J. Z.), a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 2023 m. sausio 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį paskiriant laisvės apribojimą 8 mėn., įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (2023 m. spalio 16 d. išbrauktas iš probuojamųjų sąrašo),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. Z. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. gruodžio 30 d., 0.15 val., Vilniaus raj., Kalvelių k. Vilniaus g. ties stotele „Kalabariškės“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,60 prom. etilo alkoholio koncentracija.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis J. Z. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Nurodė, kad 2024 m. gruodžio 30 d., apie 12.00 val., pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus su draugu, išgėrė apie 0,5 l degtinės. Po to nuėjo namo, pavalgė ir nuėjo miegoti. Apie 23.30 val. atėjo kaimynė E. B. ir paprašė ją nuvežti pas motiną į Kalvelius, ji labai verkė, ir jis sutiko nuvežti. Galvojo tuo metu, kad prasiblaivė. Jie atsisėdo važiuoti ir juos sustabdė pasieniečių ekipažas patikrinti dokumentus. Paprašė papūsti į alkotesterį ir nustatė jam 2,60 prom. girtumą. Nuvežė į Kenos pasienio postą ten patikrino dar kartą ir nustatė 2.60 prom. ir iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, paėmė mašiną ir išdavė šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų, daugiau taip nedarys. Daugiau neturi ką pasakyti (el. b. l. 77–80).
Kaltinamojo J. Z. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties parodymų, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas Tomaš Kutko parodė, kad dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) jaunesniuoju specialistu ir pamainą vakar, t. y. 2024 m. gruodžio 29 d., pradėjo nuo 20 val. Šiandien, t. y. 2024 m. gruodžio 30 d., kartu su kolega Andreju Jurasevu važinėjo tarnybiniu automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po maršrutą. 2024 m. gruodžio 30 d., apie 0.05 val. važiuodami Vilniaus g., Kalvelių k., link miesto, netoli stotelės pavadinimu „Kalabariškių“ pastebėjo įtartiną Citroen automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio šviesos labai silpnai švietė, todėl automobilis buvo sustabdytas. Patikrinus minėtą automobilį, nustatyta, kad jį vairavo J. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Su juo bendraujant, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli ir judesiai nekoordinuoti, dėl ko sukėlė įtarimą dėl jo neblaivumo. Minėto asmens paklausus, ar vartojo alkoholį, jis atsakė, kad nuo vakar, t. y. 2024 m. gruodžio 29 d., dienos vartojo alkoholį ir paskutinį kartą gėrė alų. Kokiu laiku, atsakyti negalėjo. Patikrinus per duomenų bazę, kuria jie naudojasi, išsiaiškino, kad automobilis yra išregistruotas (neįregistruotas) nustatyta tvarka. Kadangi pareigūnai prie savęs neturėjo alkotesterio, su minėtu automobilio vairuotoju nuvyko į Kenos pasienio užkardą, adresu Geležinkelio 1, Kalvelių k., Kalvelių sen., Vilniaus raj., o automobilis liko stovėti, kur ir buvo sustabdytas. Raktai liko pas vairuotoją. Nuvykus minėtu adresu, alkotesterio prietaisu Drager Alcotest 5820 pagalba pirmu pūtimu apie 0.15 val. vairuotojui buvo nustatytas 2,60 prom. girtumas, kitu pūtimu apie 0.30 val. buvo nustatytas 2,67 prom. girtumas. Visi minėti parodymai buvo užfiksuoti „Body“ kameromis. Po gauto rezultato buvo susisiekta trumpuoju numeriu 112 ir pranešta pareigūnams apie neblaivų vairuotoją. Atvykus pareigūnams, vairuotojas buvo perduotas ir parodyta įvykio vieta, kur automobilis buvo sustabdytas. Raktai nuo automobilio irgi buvo pateikti. Kartu su minėtu vairuotoju sėdėjo ir draugė, kuri eisme dalyvavo kaip keleivė, tačiau jos duomenų neturi. Alkotesterio parodymų pateikti pareigūnams negali, kadangi tokios galimybės neturi, tačiau su jų pagalba pavyko padaryti nuotraukas, patikros sertifikatą pateikė. Daugiau apie šį įvykį papasakoti neturi (el. b. l. 16–19).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas P. L. parodė, kad J. Z.yra jo draugas, jie pažįstami jau seniai. 2024 m. žiemą (tikslios datos neprisimena) P. jam davė savo automobilį Citroen (val. nr. neprisimena) naudotis, J. jam sumokėjo (kiek tiksliai neprisimena) už automobilį. Jie nerašė pirkimo-pardavimo sutarties, nes pasitikėjo, kad jis tvarkingai važinės. Jis pasižada saugoti automobilį kol vyksta ikiteisminis tyrimas (el. b. l. 108–111).
2024 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo Eduard Veder tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 30 d., 0.15 val., Vilniaus raj., Kalvelių k. Vilniaus g. ties stotele „Kalabariškės“, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo J. Z. automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai VSAT pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,60 promilės etilo alkoholio koncentracija (el. b. l. 1–7).
2024 m. gruodžio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole su fotolentele užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apžiūros objektas yra penkių durų, pilkos spalvos lengvasis automobilis Citroen Xsara, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu Vilniaus raj. Kalvelių sen. Vilniaus g., stovi šalia autobusų stotelės pavadinimu „Kalabariškės“ kryptis link Vilniaus miesto. Dešinėje pusėje ties laukais pažymėtas kelio ženklu, kuris pažymi stotelės buvimo vietą. Paėjus į priekį stotelės įvažiavime priparkuotas minėtas automobilis be avarinių ženklų. Priėjus prie automobilio ir atidarius tiek vienos, tiek kitos pusės duris, jokių asmeninių daiktų nematyti, tiek tyrimui reikšmingų objektų nematyti. Kiek vėliau apžiūrint automobilį išoriškai buvo pastebėta, kad dešinės pusės priekinės durelės yra įlenktos. Daugiau jokių išorinių pažeidimų aplink automobilį nėra. Automobilio stiklai be pažeidimų, priekiniai ir galiniai žibintai be pažeidimų. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Daugiau objektų turintys reikšmės tyrimui nėra (el. b. l. 20–31).
2024 m. gruodžio 30 d. VSAT specialisto Andrej Jurasev tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, 2024 m. gruodžio 30 d., vykdant tarnybą „Mobilus patrulis“ kartu su Kenos pasienio užkardos jaun. specialistu Tomaš Kutko, Vilniaus pasienio rinktinės, Kenos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Vilniaus r., Kalvelių sen., Kalabariškių k., Vilniaus g., ties „Kalabariškių“ stotele, apie 0.05 val., patikrinimui buvo sustabdytas automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis J. Z. Iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli ir judesiai nekoordinuoti, dėl to kilo įtarimas, kad asmuo yra neblaivus. Paklausus, ar vartojo alkoholį, atsakė, kad šiandien, t. y. 2024 m. gruodžio 29 d., vartojo alų, prieš kiek laiko atsakyti, negalėjo. Patikrintas automobilis yra neįregistruotas nustatyta tvarka. Apie įvykį buvo pranešta Kenos pasienio užkardos OB ir Vilniaus apskrities VPK pareigūnams. Kenos pasienio užkardoje prietaisu „Drager Alcotest 5820“ pirmą kartą 0.15 val. buvo patikrintas minėto asmens blaivumas ir nustatytas 2.60 prom. girtumas, antru pūtimu 0.30 val. buvo nustatytas 2,67 prom. girtumas. Parodymai fiksuoti „Body“ kameromis. Automobilis ir vairuotojas perduoti policijos ekipažui Nr. V 1760 (e. b. l. 32).
2024 m. gruodžio 30 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtina, kad J. Z. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis stiprus alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesa linija – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą – negali. Alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotest 5820“, Nr. ARMJ-0592, patikrinus girtumą, pirmu pūtimu 0.15 val. nustatytas 2.60 prom. girtumas, antru pūtimu 0.30 val. buvo nustatytas 2,67 prom. girtumas. Su tikrinimo rezultatais J. Z. sutiko (el. b. l. .34, 36, 37).
2024 m. gruodžio 30 d. Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos 6-ojo skyriaus tyrėjo Eduard Veder tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atliekant procesinius veiksmus, buvo išsiaiškinta, kad automobilis Citroen, valst.nr. (duomenys neskelbtini), neturi galiojančios techninės apžiūros ir galimai yra išregistruotas, kadangi vairuotojas J. Z. minėtą automobilį nusipirko pas draugą P. L. ir perregistravo savo vardu. Kaip vairuotojas paaiškino, kad alkoholį vartojo vakar maždaug prieš penkias valandas, daugiau aplinkybių nepaaiškino. Pareikalavus VSAT pareigūnų, kad pateiktų atspausdintus alkotesterio parodymus, jie paaiškino, kad tokios galimybės neturi. Su policijos pareigūnu pagalba pavyko nufotografuoti alkotesterio parodymus (el. b. l. 38–39).
2024 m. gruodžio 30 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas patvirtina, kad automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)buvo priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilniuje. 2025 m. sausio 7 d. P. L. suteiktas leidimas atsiimti transporto priemonę (el. b. l. 35).
AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo duomenys patvirtina, kad automobilis Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso P. L. (el. b. l. 54–55).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)kaina su PVM 1 090 Eur (el. b. l. 56).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje J. Z. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad 2024 m. gruodžio 30 d., 0.15 val., Vilniaus raj., Kalvelių k. Vilniaus g. ties stotele „Kalabariškės“, jis, veikdamas tyčia, vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 2,60 promilių, neblaivumas. Be paties J. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jo kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: VSAT pareigūno T. Kutko duoti parodymai dėl neblaivaus J. Z. vairavimo aplinkybių; VSAT specialisto A. Jurasevo užfiksuoti duomenys; neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantis, kad įvykio metu J. Z. buvo nustatytas 2,60 promilių neblaivumas, taip pat kiti neblaivumo požymiai; alkotesterio duomenys. J. Z. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajam inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
J. Z. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad dėl siūlomos bausmės rūšies ir dydžio sutinka. (el. b. l. 100–103).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę J. Z., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. J. Z. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. Z. anksčiau teistas (el. b. 1. 47–49), administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus nebaustas (el. b. l. 50–51), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie J. Z. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį ir dydį – 51 MGL (2 550 eurų) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo neteisėtais veiksmais sau ir aplinkiniams keltą pavojų, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, J. Z. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 34 MGL (1 700 eurų) dydžio baudą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (šiuo atveju – nuo teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Taigi įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę, įvertinus sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, nustatyti kaltinamajam ilgesnį savanoriško baudos mokėjimo terminą. Atsižvelgdamas į J. Z. paskirtos baudos dydį, šioje byloje kaltinamajam skirtinas baudžiamojo poveikio priemones, į tai, kad šiuo metu kaltinamasis nedirba, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudos sumokėjimas per įstatyme nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį būtų per didelė finansinė našta. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam nustatytinas ilgesnis, 1 (vienerių) metų, baudos mokėjimo terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme.
Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tas faktas, jog J. Z. nusikalstamos veikos padarymo metu elgėsi tyčia, nepaisė transporto eismo saugumo reikalavimų, sudaro pagrindą išvadai, jog, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, jam tikslinga uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis).
Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, J. Z. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,60 promilės, daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), jis buvo sulaikytas tuo metu, kai dalyvavo viešajame eisme. Taigi vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, tad tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus minėtas aplinkybes, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų 2 (dviejų) mėnesių uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 3 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, J. Z. paskyrimo dienos.
BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.
To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023).
BK 72 straipsnio 5 dalyje įvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. Z. vairavo svetimą, jo pažįstamui, leidusiam kaltinamajam pasinaudoti automobiliu, P. L. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Regitra“ duomenimis, el. b. 1. 55). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas būtų leidęs kaltinamajam vairuoti automobilį jam būnant neblaiviam, ar būtų žinojęs apie tai.
Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina pirmiau nurodyto automobilio vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys). Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020). Remiantis VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis, vidutinė automobilio Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)kaina su PVM sudaro 1 090 Eur, tad iš kaltinamojo išieškotina ši, automobilio vertę atitinkanti, pinigų suma.
J. Z. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. Z. (J. Z.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL, t. y. 2 550 eurų (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. Z. (J. Z.), 34 MGL, t. y. 1 700 eurų (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti J. Z. (J. Z.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus 2 (du) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 3 d.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, pranešti apie šią J. Z. (J. Z.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę AB „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš J. Z. (J. Z.) transporto priemonės Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 090 eurų (vieną tūkstantį devyniasdešimt eurų). Išaiškinti J. Z. (J. Z.), kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6610).
J. Z. (J. Z.) paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
J. Z. (J. Z.) vairuotojo pažymėjimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“, pavedant tai padaryti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnams.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 1 (vienerius) metus nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas;
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
6) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
7) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
8) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.