Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-351-169/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-21
Bylos Nr.
1-351-169/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Erlickienė
Nukentėjusysis
S. Ž.
Kaltinamasis
A. N.
Advokatai
Kristina Adomavičienė
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 21 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,dalyvaujant prokurorui Žilvinui Gžimailai,kaltinamojo gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,nukentėjusiajam S. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis Mažeikių politechnikos mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2014 m. rugpjūčio 19 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus pagal BK 63 straipsnio 1, 4 dalis bei pritaikius BK 64¹ straipsnį, – viešaisiais darbais aštuoniems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui,

kaltinamas pagal BK 286 straipsnį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. 2014 m. rugsėjo 28 d. apie 4.45 val. Mažeikių miesto Žemaitijos gatvėje ties 22 namu būdamas neblaivus (girtumą nusistatyti atsisakė) pasipriešino valstybės tarnautojui – Telšių apskrities VPK Mažeikių raj. PK KPS tyrėjui S. Ž., vykdančiam viešojo administravimo funkcijas, kuriam ranka sudavė vieną smūgį į krūtinę ir sugriebęs už rūbų bandė parversti ant žemės, dėl to suplėšė tarnybinę policijos liemenę ir džemperį.

Kaltinamasis A. N., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu iš esmės prisipažino ir parodė, jog kaltinime nurodytu laiku policijos pareigūnas S. Ž. jį vedė iš baro „Pegasas“, bet jis ištrūkęs ir pabėgęs. Bėgdamas jis paslydęs ir pareigūnas jį pagavo, jam mėginant stotis pareigūnas ant jo užvirtęs ir tuo metu jis galėjęs sugriebti už rūbų bei suplėšyti džemperį ir liemenę. Taip pat neneigia, jog norėdamas pabėgti galėjo suduoti nukentėjusiajam į krūtinę.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. N. kaltė padarius BK 286 straipsnyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2014-09-28 S. Ž. ir R. K. tarnybiniais pranešimais dėl įvykio tyrimo (6, 7 b. l.);

2014-10-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, jog S. Ž. pateikė vyrišką žalios spalvos bliuzoną, kurio kairė rankovė prie peties suplyšusi, bei geltonos spalvos šviesą atspindinčią policijos liemenę, kurios kairysis petys perplėštas (11–13 b. l.);

nukentėjusiojo S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2014 m. rugsėjo 28 d. naktį dirbęs operatyvinėje grupėje, 04.30 val. buvo gautas budėtojo nurodytas vykti į barą „Pegasas“, esantį Žemaitijos g. 20, Mažeikiai, nes apsaugos darbuotojai yra sulaikę pilietį, kuris nesumokėjo savo sąskaitos. Pagal budėtojo nurodymą jis kartu su kolega patruliu R. K. nuvyko į barą „Pegasas“. Įėjus į baro vidų prie rūbinės buvo apsaugos darbuotojai ir vaikinas, kurį apsaugos darbuotojai nurodė, kaip asmenį, kuris nesusimoką savo sąskaitos ir atsisako prisistatyti, nurodyti savo anketinius duomenis. Asmuo akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus, su juo buvo sunku susikalbėti, kalbėjo nerišliai, svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis paprašęs, kad šis prisistatytų, bet pastarasis kategoriškai atsisakė pasakyti savo vardą, pavardę, gimimo metus, dėl to buvo perspėtas, kad bus pristatytas į Mažeikių rajono policijos komisariatą tapatybės nustatymui. Vaikinas nieko neatsakė, o kadangi jis svirduliavo, paėmė jam už kairės rankos žąstikaulio ir norėjo nuvesti į tarnybinį automobilį, kuris stovėjo prie baro „Pegasas“ įėjimo. Išėjus į lauką vaikinas ranka trenkė jam per dešinę ranką ir išsilaisvino ( t. y. nuo gauto smūgio paleido) ir nubėgo Draugystės gatvės link, o jis pradėjo vytis ir pasivijo Žemaitijos g.22 namo automobilių stovėjimo aikštelėje. Pribėgęs prie jo ištiesė ranką ir jį palietė norėdamas sulaikyti, tuo metu vaikinas atsisuko ir norėdamas atstumti, kad jo nesulaikytų, trenkė jam ranka vieną smūgį į krūtinę, sugriebė už rūbų ir bandė jį apversti, o jis bandydamas sulaikyti panaudojo kovinių imtynių veiksmus, parvertė jį ant žemės ir uždėjo antrankius. Tuo metu prie jų tarnybiniu automobiliu privažiavo kolega R. K., sulaikytą vaikiną įsodino į policijos automobilį ir pristatė į Mažeikių rajono policijos komisariatą. Policijos komisariate buvo nustatyta vaikino tapatybė, šiuo metu jo vardo pavardės neprisimena, vaikinas nusistatyti girtumą atsisakė. Dėl to, kad vaikinas jam sudavė per ranką juto nestiprų fizinį skausmą, sužalotas nebuvo, į medikus nesikreipė ir nesikreips, suduotas smūgis kraujosruvos nepadarė, bet jo suduotas smūgis leido jam išsilaisvinti, nes jis instinktyviai po suduoto smūgio jį paleido. Kai vaikinas trenkė jam į krūtinę, jis fizinio skausmo nejutęs, tačiau, kai jis įsikibo į rūbus bandydamas parversti ant žemės, kad išvengtų sulaikymo, jis suplėšė tarnybinės uniformos šviesą atspindinčią liemenę ir jo bliuzoną. Suplėšė kairią liemenės rankovę ir bliuzono kairę rankovę prie peties. Bliuzoną vertina 200 litų, nes jis buvo apynaujis, vos kelis kartus vilkėtas, už jį buvo mokėjęs 250 litų (8–9 b. l.).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tiesioginis ir pagrindinis BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas – normali šias funkcijas atliekančio asmens veikla, kuri yra pažeidžiama darant poveikį konkrečiam tokias funkcijas atliekančiam asmeniui. Objektyvieji nusikaltimo požymiai – aktyvūs kaltininko veiksmai. Pasipriešinimas galimas dviem alternatyviais būdais: 1) jis turi būti padaromas panaudojant fizinį smurtą arba 2) grasinant tuoj pat jį panaudoti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui kaltininkas pradeda naudoti smurtą arba grasina tuoj pat jį panaudoti. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (fizinis, mechaninis, cheminis, biologinis), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas gali būti tyčinis smūgių sudavimas, kankinimas, surišimas, laikymas, uždarymas, apipylimas cheminėmis medžiagomis ir pan.

Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. N. panaudodamas fizinį smurtą – ranka suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam į krūtinę ir sugriebęs už rūbų bandydamas parversti jį ant žemės suplėšė tarnybinę policijos liemenę ir jo asmeninį džemperį, taip pasipriešino jį bandančiam sulaikyti Telšių apskrities VPK Mažeikių raj. PK KPS tyrėjui S. Ž.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl A. N. kaltės padarius BK 286 straipsnyje numatytą veiką – pasipriešinus viešojo administravimo funkcijas atliekančiam pareigūnui ir todėl jis baustinas už šį nusikaltimą.

Kaltinamojo A. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam A. N. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – teistas, baustas administracine tvarka (20–23, 26–31 b. l.).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei už-tikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į kaltinamojo požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką – prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, gana jauną kaltinamojo amžių, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti jam paskyrus švelnesnę iš BK 286 straipsnyje numatytų alternatyvių bausmių – viešuosius darbus, jų dydį nustatant pagal BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytą šios bausmės vidurkį (BK 41, 46, 54, 61 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

A. N., neatlikęs paskirtos bausmės, padarė naują nusikalstamą veiką, todėl, paskyrus bausmę už naują nusikaltimą, ši bausmė pagal BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2014 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bei 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „b“ papunktyje numatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę A. N. įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d. (34–35 b. l.), vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).

Kaltinamajam A. N. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4, 5–8 dalyse

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, nes byloje nustatyta, jog kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sugadintas nukentėjusiojo S. Ž. turtas – suplėšyta tarnybinė policijos uniformos liemenė ir džemperis, tuo padaryta 235 Lt turtinė žala, kurios dydžio kaltinamasis neginčijo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad nukentėjusysis yra policijos pareigūnas, policijos pareigūnai yra papildomai rengiami įvairioms stresinėms ir pavojingoms situacijoms, su kuriomis jie susiduria vykdydami savo pareigas, todėl jie turi būti pasiruošę įvairioms tarnybos metu kylančioms konfliktinėms situacijoms, teisės pažeidėjų priešiškumui jų atžvilgiu. Taigi ir pareigūnų reakcija į tarnybos metu patiriamas neigiamas emocijas, jiems išsakomus necenzūrinius žodžius, įžeidimus, nepagarbą ir nepaklusimą jų teisėtiems reikalavimams turėtų būti ne tokia jautri, kaip asmenų, kurie neturi specialaus pasirengimo. Dėl šių priežasčių vertinant policijos pareigūnų patiriamą neturtinę žalą turėtų būti taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai neturtinę žalą patiria tam nepasirengę asmenys, juolab, kad policijos pareigūnai savo tarnybai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu, kuris sukėlė S. Ž. fizinį skausmą, pasireiškusį tuo, kad kaltinamasis suėmė už tarnybinės policijos uniformos liemenės bei džemperio, stumdydamas bandė parversti jį, suplėšė S. Ž. tarnybinės policijos uniformos liemenės ir džemperio rankovę. Nukentėjusysis S. Ž. patirtą neturtinę žalą siejo su jam sukeltu fiziniu skausmu bei įžeidimu ir pažeminimu, kurį jis patyrė dėl A. N. veiksmų. Atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, į kitas svarbias neturtinės žalos dydžiui nustatymui aplinkybes, t.y. kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, mokosi), į sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijus bei teismų praktiką, iš kaltinamojo A. N. nukentėjusiajam S. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydis sumažintinas iki 500 litų.

Byloje gauta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. N., išlaidas sudaro 278,80 litų (80,75 EUR) dydžio advokato užmokestis (54 b. l.) BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis A. N. nedirba, mokosi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, nepriteistinos.

Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 273, 297–305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. N. pripažinti kaltu pagal BK 286 straipsnį ir paskirti viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2014 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir nustatyti subendrintą bausmę – viešuosius darbus dešimčiai mėnesių, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d., vieną arešto parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6).

Priteisti iš kaltinamojo A. N. nukentėjusiajam S. Ž. 235 Lt (du šimtus trisdešimt penkis litus) turtinės žalos ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui.

Atmesti prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, priteisimo.

Išaiškinti A. N., kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti A. N., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti A. N., kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Violeta Erlickienė