- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-89-120-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Romualdas Lincevičius
- Nuteistasis
- V. L., A. M.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Nomedai Oškutytei, nuteistajam V. L., jo gynėjui Vaclovui Kaminskiui, nuteistojo A. M. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų V. L. ir A. M. apeliacinius skundus dėl 2009 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:
A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 1 d. ( keturias nusikalstamas veikas) ir nubaustas po 3 m. laisvės atėmimo už kiekvieną.
BK 63 str. 1 d., 4 d. tvarka jam paskirtos bausmės iš dalies sudedant subendrintos ir paskirta subendrinta 4 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė.
BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d. tvarka paskirta subendrinta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2007 05 29 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme – 16 (šešiolikos) MGL dydžio, t.y., 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda ir galutinė subendrinta bausmė A. M. paskirta - 4 (ketveri) metai 9 (devyneri) mėnesiai laisvės atėmimas su 16 (šešiolikos) MGL dydžio, t.y. su 2000 (dviejų tūkstančių) litų bauda.
V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 260 str. 1 d. ( keturias nusikalstamas veikas) ir nubaustas po 3 m. laisvės atėmimo už kiekvieną.
BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės iš dalies sudedant subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. pagal BK 260 str. 1d. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2008 01 04, nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą parduoti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 2,280 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,162 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir juos 2008 01 04 apie 22.30 val. prie pramogų centro „Zepelinus“, esančio Kaune, Kovo 11-osios g. 22, už nenustatytą pinigų sumą neteisėtai pardavė A. M..
Be to, V. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2008 01 12, nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą parduoti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 0,969 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,003 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir juos 2008 01 12 nenustatytu laiku prie pramogų centro „Zepelinus“, esančio Kaune, Kovo 11-osios g. 22, už nenustatytą pinigų sumą neteisėtai pardavė A. M..
Be to, V. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2008 01 31, nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą parduoti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 4,597 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,313 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir nenustatytomis aplinkybėmis už nenustatytą pinigų sumą neteisėtai pardavė A. M.
Be to, V. L. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2008 02 04, nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą parduoti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų neteisėtai įgijo 2,127 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,225 g psichotropines medžiagos – amfetamino ir juos 2008 02 04 apie 14.00 val., Kaune, K. P. g. 43, už 90 Lt neteisėtai pardavė A. M..
A. M. pagal BK 261 str. 1d. nuteistas už tai, kad 2008 01 04 apie 22.30 val., prie pramogų centro „Zepelinus“, esančio Kaune, Kovo 11-osios g. 22, turėdamas tikslą parduoti, iš V. L. neteisėtai įgijo 2,280 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,162 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 2008 01 04 apie 22.30 val., prie pramogų centro „Zepelinus“, esančio Kaune, Kovo 11-osios g. 22, už 70 Lt neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal 2007 12 17 Kauno m. apylinkės teismo teisėjo nutartį.
Be to, A. M. 2008 01 12, tiksliau nenustatytu laiku, prie pramogų centro „Zepelinus“, esančio Kaune, Kovo 11-osios g. 22, turėdamas tikslą parduoti, iš V. L. neteisėtai įgijo 0,969 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,003 g psichotropines medžiagos – metamfetamino ir juos 2008 01 12 apie 13.00 val. prie pramogų centro „Zepelinus“, esančio Kaune, Kovo 11-osios g. 22, už 70 Lt neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal 2007 12 17 Kauno m. apylinkės teismo teisėjo nutartį.
Be to, A. M. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2008 01 31, Kauno mieste, turėdamas tikslą parduoti, iš V. L. neteisėtai įgijo 4,597 g. baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,313 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir juos 2008 01 31 apie 16.00 val. prie geležinkelio stoties, esančios Kaune, Čiurlionio g. 16, už 90 Lt neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal 2007 12 17 Kauno m. apylinkės teismo teisėjo nutartį.
Be to, A. M. 2008 02 04 apie 14.00 val. Kaune, K. P. g. 43, turėdamas tikslą parduoti, iš V. L. neteisėtai įgijo 2,127 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,225 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir juos 2008 02 04 apie 14.05 val. prie kavinės „Kregždutė“, esančios Kaune, Sporto g. 1, už 90 Lt neteisėtai pardavė liudytojui Nr. 1, veikusiam pagal 2007 12 17 Kauno m. apylinkės teismo teisėjo nutartį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo 2009 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisi ir jam inkriminuotas veikas kvalifikuoti kaip BK 260 str. 1d. numatytą vieną tęstinį nusikaltimą bei paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu arba jį nuo bausmės atlikimo atleisti dėl ligos.
Nurodo, kad teismas buvo šališkas, kad nuosprendyje jo prisipažinimas iš dalies nurodytas neteisingai. Jis viso bylos tyrimo metu pilnai prisipažino įvykdęs jam inkriminuotas veikas, nurodė jų padarymo aplinkybes ir dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Visus kartus jis A. M. psichotropines medžiagas pardavė nupildamas jas. Tai patvirtino ir kratos metu pas jį rastas maišelis, kuriame buvo psichotropinės medžiagos –amtetamino, pėdsakai. Įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų turėjęs kitų rūšių psichotropinių medžiagų, byloje nėra, todėl teismas jo parodymus kritikuoja nepagrįstai. Specialistų išvados, kad kitas šios bylos kaltinamasis iš jo įsigijo ir metamfetaminą, ir amfetaminą, vertintinos kritiškai, nes specialistai teismo posėdyje apklausti kokiomis savybėmis šios medžiagos skiriasi, nebuvo. Teismas netyrė ir nevertino, kad iš jo gautas psichotropines medžiagas, A. M. perpakuodavo, nors tai galėjo turėti įtakos jų sudėčiai. Teismas neanalizavo ir to, kad jo šlapime buvo rasta ir metamfetamino, ir amfetamino, tačiau aktu nustatytas buvo tik amfetaminų vartojimas.
Bylos duomenimis, liudytojas Nr.1 pareigūnui perdavė polietileninį maišelį su milteliais, o A. M. jam perdavęs buvo miltelius suvyniotus į popierių (2008 01 31 epizodas). Jas iš įslaptinto liudytojo išimant, nei jis, nei kitas kaltinamasis nedalyvavo, tad tiriamos galėjo būti visai kitos medžiagos.
Teismas jam netinkamai taikė BK 54 str. nuostatas, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdų prisipažinimą, nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo rūpinimąsi artimaisiais šeimos nariais ir kitko bei, pažeidęs BK 61 str. nuostatas, pažeidė teisingumo principą ir paskyrė jam per griežtą bausmę.
Skirdamas jam bausmę, teismas visiškai nekreipė dėmesio į gydytojų komisijos išvadą apie jo sveikatos būklę ir į tai, kad bausmę laisvės atėmimo vietoje atlikti jam būtų per sunku. Teismo, pažeisdžiant BK 76 str. nuostatas, paskirta ekspertizė tik traktavo, kad bausmę laisvės atėmimo vietoje jis gali atlikti, tačiau, skirdamas bei individualizuodamas bausmes, teismas visiškai netyrė nusikalstamos veikos motyvų bei tikslų, visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis neteistas ( teistumas yra išnykęs), turėjo pragyvenimo šaltinį, yra neįgalus, teigiamai charakterizuojamas, vienas prižiūri ir išlaiko savo neįgalią motiną, kad jo draugė prarado kūdikį, ko pasėkoje šiuo metu yra gilioje depresijoje, jai būtina nuolatinė kito asmens priežiūra. Šiuo metu apeliantas mokosi.
Nuteistasis A. M. prašo 2009 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisi ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo nuoširdų prisipažinimą, į tai, kad jis buvo provokuojamas parduoti narkotines medžiagas. Jis neneigia supratęs darantis nusikaltimą, gailisi dėl to. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra jauno amžiaus ir remia savo ligotą mamą. Nors nėra duomenų apie jo darbą, bet jis patikina teismą, kad privačiai dirbo ir motiną rėmė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliantų V. L. ir A. M. skundai nepagrįsti ir atmestini. Teismas bylą išnagrinėjo pilnai bei visapusiškai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nuosprendį.
Dėl V. L. skundo.
Apeliantas jam inkriminuotų veiksmų padarymo neginčija, bet teigia per 4 kartus A. M. prašymu pardavęs šiam vienu kartu savo reikmėms turėtą įsigytą psichotropinę medžiagą – amfetaminą. Šie jo teiginiai akivaizdžiai prieštarauja faktiniams duomenims byloje.
Specialistų aktais nustatyta, kad dviem iš 4 kartų kartų (2008 m. sausio 4 d. ir 2008 m. sausio 12 d.) V. L. A. M. parduota psichotropinė medžiaga buvo metamfetaminas, o kitais dviem kartais – amfetaminas (t. 1, b.l. 75-77, 86-88, 99-101, 113-115). Pokalbių tarp nuteistojo A. M. ir pagal NVIM veikusio liudytojo Nr. 1 suvestinės taip pat patvirtina, kad antrą ir trečią kartą liudytojui Nr. 1 parduota buvo kita psicotropinė medžiaga nei kad abiem pirmais kartai (t.1, b.l. 71, 82, 94, 109), tad apelianto teigimas, kad visais 4 kartais jis V. M. pardavė turėtą vienu kartu savo reikmėms įsigytą amfetaminą, akivaizdžiai yra neteisingi.
Tęstinės nusikalstamos veikos buvimą rodo besitęsiančių laike ir kartas nuo karto atnaujinamų kaltininko veiksmų (neveikimo), kuriuos jungia tas pats tikslas, vieninga tyčia, nukreipta į tą patį objektą ir siekiant tų pačių nusikalstamų padarinių, buvimas. Apelianto veiksmuose to nebuvo. Nuteistojo A. M. parodymai rodo, kad, prašydamas parduoti psichotropinės medžiagos jis į V. L. kreipdavosi tik atsiradus reikalui, t.y., tik tuomet, kai jų pas jį paprašydavo mergina, vardu Kristina. Nuteistojo V. L. parodymai taip pat rodo, kad A. M. į jį, prašydamas parduoti psichotropinės medžiagos, kaskart kreipdavosi ir parduoti prašydavo, tik atsiradus poreikiui. Tokia įvykio eiga akivaizdžiai paneigia vieningos tyčios V. L. veiksmuose, buvimą, tad pagrindo, nusikalstamus V. L. veiksmus 4 kartus pardavus A. M. psichotropines medžiagas, laikyti viena nusikalstama veika, nėra ir nuteistojo V. L. skundas šioje dalyje atmetamas.
Teismas V. L. atsakomybę sunkinančių ir (ar) lengvinančių aplinkybių, nenustatė ir teismo nuosprendyje tai nurodė. Prisipažinimas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas gali būti tik esant nuoširdžiam gailėjimuisi. Teismas nuoširdaus gailėjimosi V. L. veiksmuose, nenustatė. Nuoširdaus gailėjimosi buvimą patvirtinančių duomenų byloje nėra, tad apelianto prašymas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti prisipažinimą, nepagrįstas ir tenkinamas negali būti.
Prašymas jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinti jo rūpinimąsi artimaisiais šeimos nariais, jo neįgalumą bei teigiamą jo charakterizavimą, taip pat nepagrįstas. Duomenys byloje rodo, kad jam nuo 2009 m. kovo 12 d. 6 mėnesiams nustatytas neįgalumo terminas pasibaigė 2009 m. rugsėjo 11 d. (t. 3, b.l. 34). Duomenų, kad artimi šeimos nariai būtų buvę nuo apelianto priklausomi, kad jis būtų artimais šeimos nariais rūpinęsis ir juos išlaikęs, byloje taip pat nėra.
BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik reali laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų, bausmė. Apelianto padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Nors ankstesni apelianto teistumai ir išnykę, šios bausmės rūšies apeliantui paskyrimas, teisingumo principui aiškiai neprieštarauja ir pagrindo apeliantui taikyti BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. nuostatas neduoda.
Bausmės, už BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą vidurkis yra 5 metai. Apeliantui už kiekvieną iš keturių nusikalstamų veikų padarymą atitinkamai paskirtos 3 metų, 3 metų 3 mėn., 3 metų 6 mėn. ir 3 metų 9 mėn. laisvės atėmimo bausmes. Skirdamas apeliantui bausmes, teismas atsižvelgė bei įvertino visas BK 54 str. nurodytas aplinkybes, tame tarpe ir apelianto sveikatos būklę. Atsižvelgė taip pat teismas ir į tai, kad chroniškomis ligomis segančiam apeliantui, aktyvaus gydymo prireikia tik ligai paūmėjus. Aptarė teismas taip pat ir BK 62 bei BK 54 str. 3 d. numatytų sąlygų nebuvimą. Apelianto nei atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių, teismas nenustatė. BK 63 str. 1, 4 d. tvarka iš dalies sudedant paskirta galutinė subendrinta 5 m. laisvės atėmimo bausmė lygi yra BK 260 str. 1 d. sankcijoje nustatytos bausmės vidurkiui, tad savo dydžiu ji nėra jam aiškiai per didelė ir teisingumo principui neprieštarauja. Pagrindo skunde nurodytais motyvais paskirtą bausmę keisti bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, nėra.
Dėl A. M. skundo
A. M. nusikalstamų veikų padarymo bei jų kvalifikacijos neginčija, tad skundas nagrinėjamas tik jo ribose.
Teismas, skirdamas A. M. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo principų taip pat nepažeidė. Jam paskirtos bausmės taip pat nėra aiškiai per griežtos nei savo rūšimi, nei dydžiu, todėl ir jo apeliacinis skundas, atmetamas.
A. M. padaryti nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai. Už jų padarymą įstatymas numato vien tik terminuoto laisvės atėmimo nuo 2 iki 8 metų bausmes. Baudžiamojo įstatymo pagrindu pripažintam kaltu asmeniui skiriama tik baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė. Teismas, spręsdamas bausmės dydžio klausimą, V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ir į ją, jam skirdamas bausmę, atsižvelgė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
BK 61 str. nuostatos įpareigoja teismą, esant kaltininko veiksmuose atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo įstatymo sankcijoje nustatytos bausmės vidurkio. BK 260 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų vidurkis yra 5 metai. A. M. praeityje du kartus teistas, nusikaltimus A. padarė neišnykus teistumams ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės - baudos, todėl teismo padaryta išvada, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir nesitaiso, pagrįsta. Skirdamas bausmes, teismas BK 54 str. reikalavimų, nepažeidė ir atsižvelgė bei įvertino visas aplinkybes. Pagrindo apeliantui taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, nėra. Nenurodo tokių pagrindų savo skunde ir pats apeliantas.
Apeliantui už kiekvieną padarytą veiką atitinkamai paskirtos 3 metų, 3 metų 2 mėn., 3 metų 4 mėn. bei 3 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už įstatymo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį. Subendrinta 4 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bei galutinė subendrinta 4 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už BK 260 str. 1 d. sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, tad pagrindo ją laikyti aiškiai per griežta, nėra ir apelianto A. M. skundas taip pat atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Nuteistųjų A. M. ir V. L. apeliacinius skundus atmesti.
2009 m. lapkričio 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį apeliacinių skundų ribose palikti nepakeistą.