Kauno apygardos teismo nutartis

procesinio dokumento kategorijos: 110.1; 122.1; 122.3; 122.5 (S)

NUTARTIS

2013 m. balandžio 23 d.

Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5061-638/2013 pagal ieškovų R. K., K. J. M. ieškinį atsakovui A. K. dėl paveldėjimo teisės atėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje iškilo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas. Bylos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad ieškovai R. K. ir K. J. M. ieškiniu prašė atimti iš atsakovo A. K. teisę paveldėti atsakovo nužudytos J. R. turtą pagal jos 1994-09-06 sudarytą testamentą (reg. Nr. 6477), kuriuo J. R. jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) paliko atsakovui (b.l. 6, 25-27) (c.b. Nr. 2-5061-638/2013). Ieškovų ieškinio dėl teisės paveldėti atėmimo iš atsakovo padavimo momentu, Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla (Nr. 2-4113-199/2013) pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl termino palikimui, atsiradusiam po J. R. mirties (duomenys neskelbtini) , priimti pratęsimo, kurioje suinteresuotaisiais asmenimis dalyvavo R. K. ir K. J. M. (b.l. 3-4). Po skundžiamos nutarties priėmimo Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2013-02-13 nutartimi aukščiau nurodytos civilinės bylos Nr. 2-4113-199/2013 ir Nr. 2-5061-638/2013 buvo sujungtos į vieną, paliekant bylos Nr. 2-4113-199/2013 (b.l. 23-24). 2013-02-18 nutartimi sujungtose bylose pareiškėją A. K. nutarta laikyti ieškovu, pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo – ieškiniu, o ieškovai R. K. ir K. J. M. pripažinti atsakovais, o jų ieškinys dėl teisės paveldėti atėmimo – priešieškiniu (b.l. 34-35).

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai yra nustatyti CPK 144 straipsnyje. Vienas iš pagrindų, nustatytų CPK 144 straipsnio 1 dalyje, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra tada, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė priemonę, numatytą CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte ir uždraudė notarei G. K. išduoti paveldėjimo liudijimą atsakovui A. K. dėl turto, atsiradusio po J. R. mirties, paveldėjimo iki įsiteisės teismo sprendimas, motyvuodamas tuo, jog išdavus paveldėjimo liudijimą, atsakovas gali realizuoti paveldėtą turtą ir ieškovams palankus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, kreipiantis į teismą su prašymu dėl turto aprašo sudarymo arba pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą – nulemia ir skirtingą bei savarankišką palikimo priėmimo minėtais būdais įforminimo tvarką. Palikimo priėmimo faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti faktas nustatomas teisme CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašymas dėl turto aprašo sudarymo nagrinėjamas taip pat teisme pagal CPK XXXIX skyriaus nuostatas, o įpėdiniui priimant palikimą notarui pateikiamu pareiškimu, paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas Notariato įstatymo nustatyta tvarka. Aukščiau nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.), tačiau šį nustatytą palikimui priimti terminą teismą gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.). Įpėdinis, priėmęs palikimą, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio turimas teises į paveldėtą turtą įforminantis dokumentas, kuris palikimą priėmusiam įpėdiniui išduodamas Notariato įstatymo nustatyta tvarka. Pagrindas, kuriuo remdamasis notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą priklauso nuo įpėdinio pasirinkto palikimo priėmimo būdo, ir tai gali būti atitinkamai įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, kuriuo nustatytas paveldimo turto valdymo faktas ar sudarytas turto aprašas, ar pareiškimas notarui dėl palikimo priėmimo. Įpėdiniui, kuris kreipiasi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo teisės liudijimas į paveldėtą turtą gali būti išduotas tuo atveju, jeigu įpėdinis nėra praleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino palikimui priimti arba jeigu notarui teismas minėtą terminą pratęsė.

Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantui paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas, kadangi jis praleido palikimui priimti terminą, o šio termino pratęsimo klausimas dar nėra išspręstas. Apelianto prašymas dėl termino palikimui priimti yra nagrinėjamas vienoje byloje kartu su ieškovų reikalavimu atimti iš atsakovo paveldėjimo į J. R. turtą teises. Atsiliepime į ieškinį ir priešieškinį notarė G. K. nurodė, jog dėl daugybės ginčytinų aplinkybių ir nenustatytų faktų paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios J. R. turtą nebuvo išduotas (b.l. 52). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant tokioms nustatytoms bylos aplinkybėms, laikytina, kad iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, apeliantas neturi pagrindo kreiptis į notarą dėl mirusios J. R. palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Be paveldėjimo teisės liudijimo apeliantas negali atlikti veiksmų, keliančių grėsmę galimo palankaus teismo sprendimo ieškovams, įvykdymui, todėl nėra pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti laikinosioms apsaugos priemonėms nėra (CPK 144 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas notarei uždraudė atlikti veiksmus, kurių ji negalėjo atlikti nepažeidusi įstatymo. Išdavusi apeliantui paveldėjimo teisės liudijimą, notarė pažeistų CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas, t.y. atliktų įstatymo draudžiamus veiksmus. Šiuo pažiūriu, pirmosios instancijos teismo taikytas papildomas draudimas notarei G. K. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą apeliantui laikytinas pertekliniu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog apeliantui negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, egzistavo ir turėjo būti žinoma pirmosios instancijos teismui skundžiamos nutarties priėmimo metu, kadangi apelianto pareiškimas dėl termino palikimui pratęsimo buvo priimtas ir nagrinėjamas tame pačiame teisme dar iki laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino aukščiau paminėtos aplinkybės, todėl netinkamai išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą (CPK 329 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovų R. K. ir K. J. M. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovų R. K. ir K. J. M. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.