Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2002-10-09 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 47' str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m; 2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2003-05-27 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmę subendrinus su 2002-10-09 Radviliškio r. apyl. teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė - 7 mėn. laisvės atėmimo; 3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2003-11-14 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 63 str., 1 d., 5 d., 8 d., subendrinus su 2003-05-27 Radviliškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė – 8 mėn. laisvės atėmimo; 4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004-04-15 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 4 d. dalinai prijungti 2002-10-09 Radviliškio r. apyl. teismo nuosprendį, galutinė bausmė – 11 mėn. laisvės atėmimo; 5) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006-10-09 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 63 str. 1 d., 63 str. 2 d., 63 str. 5 d. 2 p., 63 str. 4 d., 63 str. 6 d., 65 str. 1 d. l p. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 181 str. 2 d., padarymu;

N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas: 1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005-05-30 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.; 2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2005-05-31 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 10 mėnesių elgesio apribojimą, įpareigojant tęsti mokslą; 3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006-03-28 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėn., vadovaujantis LR BK 63 str. bausmė subendrinta su 2006-05-31 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - 12 mėnesių nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose; 4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006-05-15 nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 63 str. bausmė subendrinta su 2006-03-28 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 6 mėn., vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 12 mėnesių nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose; 5) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007-01-08 nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 63 str. bausmė subendrinta su 2006-05-15 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 8 mėn.; 6) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-01-17 nuosprendžiu pagal LR BK 239 str. 1 d., 150 str. 3 d., 63 str. laisvės atėmimu 5 metams, vadovaujantis LR BK 63 str. bausmė subendrinta su 2007-01-08 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 metams, kaltinamas nusikaltimo, numatyto LR BK 24 str. 5 d. ir 181 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji O. G. ir N. V., veikdami bendrininkų grupėje, pastarajam, t. y. N. V. atliekant laisvės atėmimo bausmę ir būnant įkalinimo įstaigoje, sukursčius O. G. jo naudai iš nukentėjusiojo M. G. paimti nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną arba 1000 Lt pinigais ir perduoti jam, pastarasis, realizuodamas sumanymą 2008-07-17, apie 3.00 val., tikslesnis laikas nenustatytas, įsibrovė prieš nukentėjusiojo valią į M. G. gyvenamąją patalpą, kuri yra (duomenys neskelbtini), bei priminęs ankstesnę istoriją dėl paso dingimo, kurioje buvo įsivėlęs nukentėjusysis, kartu su N. V., kuris tiesiogiai prisidėjo prie nusikaltimo realizavimo per tiesioginį ryšį mobiliuoju telefonu su įjungtu garsiakalbiu, per kurį tiesiogiai perdavė savo reikalavimą ir grasinimus M. G., kad šis atiduotų savo mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6300, kurio vertė 800 Lt, arba 1000 Lt pinigais jam per O. G..

Kaltinamieji, prievartaudami turtą ir siekdami nukentėjusiojo įbauginimo, atliko tokius veiksmus:

N. V. grasino nukentėjusiajam, per telefoninį ryšį su įjungtu garsiakalbiu tardamasis su O. G., ką padaryti nukentėjusiajam, kad šis atiduotų savo telefono aparatą, bei tiesiogiai perduodamas nukentėjusiajam žodžius „kaip kalbėsimės“, davė suprasti, kad gali būti pavartotas smurtas, tuo metu O. G. koja spyrė nukentėjusiajam M. G. į alkūnę, kumščiu sudavė į veidą, sukeldamas fizinį skausmą, bei demonstruodamas rankoje laikomą sulankstomą peilį – „plaštakę“, juo manipuliuodamas ir demonstratyviai, siekdamas psichologinio poveikio ir galios pademonstravimo, bei perdurdamas M. G. sportinį batą, t. y. naudodamas fizinę ir psichologinę prievartą prieš M. G., esant įjungtam telefono aparatui ir girdint N. V., perdavė reikalavimą M. G., kad šis atiduotų savo mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 6300, kurio vertė 800 Lt, arba 1000 Lt pinigais.

Tokiu būdu kaltinamieji O. G. ir N. V., bendrai veikdami, tyčia prievartavo nukentėjusiojo M. G. turtą, tam panaudodami psichologinę prievartą, grasinimus ir fizinį smurtą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. G. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltę pripažino iš dalies, nepripažino turto prievartavimo. Jis parodė, kad 2007 m. liepos mėnesį, tikslios datos neprisimena, su draugais Ž. J., A. P. nuvažiavo pas M. G.. Buvo išgėrę. Prieš tai paskambino N. V. pravardė „nierka“ arba „musiukas“, N. V. paprašė paimti mobiliojo ryšio telefoną iš M. G., nes sakė, kad M. G. turi paduoti telefoną ir jis su Ž. J. ir A. P. užsuko pas M. G.. Pirmiausia nuvažiavo pas T. O., kuris parodė, kur gyvena M. G.. Su M. G. jau anksčiau buvo turėjęs nesutarimų. Pas M. G. į namus atėjo naktį, jis jau gulėjo lovoje, ir tik įėjęs pas M. G. į namus jis iš karto spyrė gulinčiam M. G., rankose turėjo peilį „plaštakę“ ir tuo peiliu žaidė, vartė peilį tarp pirštų, tada paklausė jo, ar jis žino, už ką jam sudavė smūgį. Jis pasakė, kad žino, tuo metu kalbėjo telefonu su N. V. ir įjungė telefono garsiakalbį, kad M. G. pasikalbėtų su N. V.. N. V. jam pasakė, kad M. G. turi perduoti telefoną. Kaltinamasis parodė, kad nei N. V., nei M. G. apie pinigus nekalbėjo, pradėjo kalbėti tik tada, kai M. G. pasakė, kad telefoną jis pametė ir tada jis pradėjo kalbėti apie 1000 litų. Kaltinamasis parodė, jog M. G. batą peiliu perdūrė netyčia, metė peilį ir mesdamas peilį į žemę perdūrė batą. Kaltinamasis teigė, jog jis manė, jog M. G. yra skolingas „musiukui“, o spyrė jam todėl, kad šis anksčiau buvo pavogęs jo draugo pasą, t. y. jam paprasčiausiai keršijo. Turto jis neprievartavo.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. V. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino iš dalies. Kaltinamasis parodė, kad M. G. jam buvo žadėjęs duoti telefoną, ir jis paprašė O. G. nuvažiuoti pas M. G. ir paimti telefoną. T. O. susitiko su O. G., ir T. O. parodė, kur gyvena M. G.. Tada jie nuėjo pas M. G. į namus, tuo metu su O. G. kalbėjosi telefonu. O. G. įėjo pas M. G. į kambarį. Kaltinamasis nurodė, jog M. G. iš O. G. draugo buvo pavogęs pasą ir dėl to tarp jų kilo konfliktas, per telefoną girdėjo jų konfliktą dėl paso. O. G. ėjo paimti iš M. G. telefoną, kai įėjęs pažino M. G., kuris iš jo draugo buvo pavogęs pasą, kilo konfliktas. Kaltinamasis parodė, kad per telefoną M. G. negrasino, tik paprašė telefono, nes jis buvo žadėjęs duoti jam telefoną, jis ramino O. G., sakė nieko nedaryti M. G.. Kaltinamasis girdėjo, kaip M. G. pasakė, kad jis neturi telefono ir pažadėjo duoti 1000 litų. Kaltinamasis neprisimena, ar tą vakarą kalbėjosi telefonu su M. G..

Nukentėjusysis M. G. parodė, kad 2008-07-17 naktį apie 3 val. pas jį į butą per neužrakintas duris įėjo O. G., T. O., A. P., M. P., Ž. J.. Jis pabudo nuo šviesos, kadangi jie įėję į kambarį uždegė šviesą. O. G. rankose turėjo peilį, vadinamą „plaštake“. Peilį jis vartė rankose. Kažkas kalbėjo telefonu, klausė apie jo telefoną. O. G. su kažkuo kalbėjosi telefonu ir po to jam perdavė telefoną, sakė, kad kalbėsiuosi su N. V.. N. V. jam pasakė, kad jis savo telefoną turi paduoti O. G., tačiau kodėl, nežino. Nepažinojo N. V. ir nežino, kodėl jam turėjo atiduoti telefoną. Jis N. V. pasakė, kad neturi telefono, nes jį iš jo pavogė. Neklausė, kodėl jam turi atiduoti telefoną, nes buvo išsigandęs. Suprato, kad reikalauja, jog jis atiduotų telefoną. Kai pasakė, kad neturi telefono, O. G. jam gulinčiam spyrė vieną kartą į kairės rankos alkūnę ir po to sudavė smūgius rankomis. O. G. kažką sakė jam dėl paso ir po to sudavė smūgius. Tuo metu O. G. kalbėjo telefonu ir padavė kalbėti jam, N. V. pasakė, kad jei jis neduos telefono, tai turės duoti 1000 litų. Jam atrodo, kad N. V. negrasino, tačiau gerai neprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas faktines aplinkybes. Taip pat parodė, jog prieš šį įvykį keletą kartų jam skambino N. V. ir prašė atiduoti telefoną. Maždaug prieš 2–3 savaitės jam pradėjo skambinti ir reikalavo telefono. Nežino, kodėl telefoną turėjo atiduoti. Nežadėjo atiduoti telefono, nes nepažinojo N. V., skolingas jam nebuvo.

Liudytojas Ž. J. parodė, kad 2008-07-16 vakare susitiko su O. G. ir A. P., gėrė alkoholį. Apie 2 val. nakties sugalvojo važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis paprašė tėvo bendradarbio A. R., kad nuvežtų juos į (duomenys neskelbtini). Visų įvykių neprisimena, nes buvo girtas. Neprisimena, kada ir kur susitiko T. O., prisimena, kad užlipo laiptais ir užėjo pas M. G. į kambarį. Prisimena, kad S. P. klykė ir prašė jų išeiti. Neprisimena, kas M. G. ar S. P. sudavė smūgius ir neprisimena, ar kas nors ko nors reikalavo. Liudytojas parodė, jog O. G. turėjo peilį „plaštakę“, ar pas M. G. namuose O. G. rodė peilį, ir kaip peilis atsirado pas jį, neprisimena.

Liudytojas A. P. parodė, 2008-07-16 susitiko su O. G., Ž. J. ir gėrė alkoholį. Po to sugalvojo važiuoti į (duomenys neskelbtini). O. G. į mobiliojo ryšio telefoną kažkas paskambino, jis paklausė, kas skambina, O. G. pasakė, kad „musiukas“. O. G. jam sakė, kad N. V. reikia perduoti telefoną. Susitiko T. O., ir visi nuėjo pas M. G. į namus išgerti. O. G. prašė M. G. kažkokio telefono, bet jis nežino, kodėl prašė telefono ir nesiaiškino. O. G. kalbėjo telefonu su N. V., o rankoje turėjo peilį. O. G. sudavė vieną smūgį į galvą M. G.. M. G. telefono neatidavė. Girdėjo, kad M. G. aiškino N. V., jog telefoną jis yra pametęs. O. G. turėjo rankoje peilį, sakė, kad papjaus, jei gerai prisimena. Atsistojo tarp M. G. ir O. G., kad O. G. nebemuštų M. G., Ž. J. iš O. G. atėmė peilį. Matė, kad S. P. buvo išsigandusi, ji išėjo iš kambario. Neprisimena tiksliai, ar telefono garsiakalbis buvo įjungtas. Nieko konkrečiai neišgirdo, nes buvo triukšmas. O. G. klausė M. G. apie pasą. O. G. prašė M. G. atiduoti už skolą telefoną.

Liudytojas A. R. parodė, kad 2008 m. liepos mėnesį naktį iš 16 į 17 dienos iš (duomenys neskelbtini) Ž. J. paprašytas vežė Ž. J., A. P. ir O. G.. Galėjo būti apie 24 val. Juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) miesto centrą, ir jie ten išlipo. Kur jie ėjo ir ką veikė, nežino.

Nukentėjusioji S. P., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 118–120, t. 1) parodė, kad M. G. yra jos sugyventinis, jie gyvena (duomenys neskelbtini). 2008-07-16 apie 4 val. ryto pas juos į butą įsiveržė penketas jaunuolių, tarp kurių buvo ir O. G.. Suprato, kad vaikinai atėjo susidoroti su M. G., pradėjo verkti, prašyti, kad neliestų, sakė esanti nėščia. O. G., pravarde „banginis“, rankose turėjo peilį, o telefonu kalbėjosi su N. V., girdėjo kaip N. V. klausė, ką jam daryti, ar M. G. durti, ar ne. Po to jie uždegė šviesą, O. G. priėjo prie lovos, kurioje jie gulėjo, spyrė gulinčiam M. G. ir įsakmiu tonu pasakė: „duodi telefoną“. Tuomet ji atsikėlė, norėjo išeiti, bet jos neišleido. Per įjungtą telefono garsiakalbį girdėjo, kaip N. V. reikalavo iš M. G. telefono, sakė: „duok telefoną“. M. G. pasakius, kad jo telefoną pavogė, paklausė „iki kada bus tūkstantis litų?“. M. G. pasakius, kad iki rugsėjo, O. G. pasakė „ką – iki rugsėjo, negrybauk“. Kiti stovėjo, nieko nesakė ir nedarė. O. G. spyrė M. G. tuo metu, kai jie gulėjo lovoje, kai paklausė M. G., ar turi telefoną. Jos pradžioje neišleido išeiti, vėliau ji išėjo ir iškvietė policiją. Jaunuoliai buvo atsinešę butelį, bet pas juos negėrė. Apie jokią skolą ji nežino, žino, kad M. G. N. V. nepažinojo, pažinojo tik T. O., kuris taip pat dar prieš šį įvykį, prieš keletą dienų kelis kartus prašė, kad M. G. perduotų N. V. į įkalinimo vietą savo telefoną, tačiau negrasino, M. G. nesiruošė to daryti.

Liudytojas T. O. teisme papasakojo apie įvykį, nurodęs, kad jau ne viską gerai prisimena, tačiau pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė (b.l. 127–129, t.-1), kad dar iki to įvykio prieš kokią savaitę ar pusantros jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino N. V. ir liepė nueiti pas M. G. ir paimti jo telefoną, sakė, kad M. G. jam yra skolingas mobiliojo ryšio telefoną. Jis susitikęs M. G., kadangi jį pažinojo, perdavė N. V. žodžius, tačiau M. G. nurodė, kad telefoną iš jo pavogė ir jam liepė nesikišti. Jis sutiko ir daugiau nieko nesakė. Minėtą kaltinime naktį O. G. jam liepė parodyti, kur gyvena M. G.. Jis sutiko. Matė, kad O. G. buvo nusiteikęs agresyviai, rankose turėjo peilį, todėl parodė M. G. namus. Visi nuėjo į butą, pirmas O. G., uždegė šviesą, rankose demonstruodamas peilį paskambino N. V., įjungė garsiakalbį ir telefoną perdavė M. G.. Girdėjo, kaip N. V. prisistatė „muse“, nes N. V. pravardė „musė“, “musiukas“, „nierka“. Girdėjo, kaip paklausė: „kaip kalbėsimės“, suprato, kad ar gražiuoju, ar jį turės sumušti „banginis“. N. V. klausė, ką su juo reikės daryti, tuo metu „banginis“ rankose demonstratyviai vartaliojo peilį – „plaštakę“. Jis tai suprato kaip grasinimą M. G.. O. G. priėjęs prie M. G. vieną kartą spyrė M. G. koja pusiau sėdinčiam lovoje ir vieną kartą trenkė kumščiu į veidą, klausdamas ar bus pinigai – 1000 Lt, ar telefonas. M. G. buvo išsigandęs, prižadėjo 1000 Lt iki rugsėjo mėnesio.

Po to atvyko policija.

Įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 13–19) liudija apie tai, kad nusikaltimo padarymo vieta, yra (duomenys neskelbtini), mediniame name, antrame aukšte.

Tarnybinis pranešimas apie duomenis, gautus iš telekomunikacijų tinklų ir jų analizė liudija (b.l. 27–30, t. 1) apie tai, kad prieš nusikaltimo padarymą ir jo metu – 2008-07- iš 16 į 17 naktį N. V. naudojosi mobiliojo ryšio telefonais (duomenys neskelbtini) (TELE 2), imei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (TELE 2), imei (duomenys neskelbtini), telekomunikacinio bokšto 92A veikimo zonoje Kaišiadorių r. Pravieniškės, į kurią patenka Pravieniškių pirmieji pataisos namai, antrieji pataisos namai, tretieji pataisos namai, ir bendravo telefoniniu ryšiu per O. G. ir T. O. naudojamus telefonus.

O. G. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu (duomenys neskelbtini) (TELE 2), imei (duomenys neskelbtini). Šių kaltinamųjų naudotų telefonų numerių sujungimo analizė liudija, kad minėto nusikaltimo darymo naktį ir laiku, kuomet betarpiškai buvo daroma nusikalstama veika, šie abonentų naudotojai tarpusavyje bendravo – O. G. iš nusikaltimo vietos, N. V. – iš įkalinimo vietos. Tą pačią naktį, bet jau vėliau, su N. V. telefonu taip pat bendravo T. O..

Daiktų pateikimo protokole (1 t., b. l. 35–39) užfiksuota, kad iš O. G. paimti ir apžiūrėti: mobiliojo ryšio telefono aparatas „SAMSUNG G 600“, PILDYK kortelė, juodos spalvos dujų balionėlis „Pfeffer ko jet“, akte užfiksuoti mobiliajame telefone esantys įrašai.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 43) užfiksuota, kad A. P. pateikė išlankstomą peilį.

2008-07-28 daiktų apžiūros protokole (1 t., b. l. 44–46) užfiksuota, kad peilis apžiūrėtas.

Specialisto 2008-10-09 išvadoje Nr. 40-9-IS1-1146 (1 t., b. l. 49–51), nurodyta, kad tirti pateiktas lenktinis peilis prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės-buitinės paskirties lenktinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu.

2008-07-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 125–126) užfiksuota, kad T. O. pateikė mobiliojo ryšio telefoną Nokia „3510i“ (1 t., b. l. 124), akte užfiksuoti telefono knygelėje rasti įrašai.

2008-08-31 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t, b. l. 131) užfiksuota, kad T. O. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3510i“ (1 t., b. l. 130), akte užfiksuotos telefone esančios SMS žinutės.

2008-09-02 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., b. l. 166-169) užfiksuota, kad E. G. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „LG“ (1 t., b. l. 165), akte užfiksuotos telefono knygelėje rasti įrašai.

Įrodymų analizė ir kaltinamųjų veikų juridinės kvalifikacijos pagrindimas

Taikytina teisė.

Bylos faktinės aplinkybės ir aprašyti duomenys, kuriuos teismas betarpiškai ištyrė ir aprašė nuosprendyje, ir pripažįsta tinkamais įrodymais, gautais įstatymų nustatyta tvarka, liečiančiais tiriamą įvykį, atskleidžiančiais esmines faktines jo aplinkybes, patvirtina kaltinimo suformuluotą kaltininkų atliktų nusikalstamų veiksmų dispoziciją, t. y. šių veiksmų turinį ir jų teisinę kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį.

Šios teisės normos (BK 181 straipsnis) aprašomojoje dalyje nurodyta, kad turto prievartavimu laikomi asmens veiksmai, kai jis, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą...grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą...arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą...

Antrojoje šios teisės normos dalyje, nurodyta, kad fizinio smurto panaudojimas atliekant turto prievartavimo veiksmus, šią veiką daro kvalifikuotą, t. y. sunkesne ir pavojingesne.

Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų parodymus, kaltinamųjų ir liudytojų parodymus konstatuoja, kad jų visuma ir atskiros esminės detalės liudija apie tai, kad teisiamieji N. V., būdamas įkalinimo įstaigoje – Pravieniškių pataisos namuose, telefonu duodamas nurodymu nukentėjusiajam M. G. ir reikalaudamas perduoti jam telefono aparatą arba 1000 Lt, bei bendraudamas nusikaltimo darymo metu su O. G., bei tardamasis su pastaruoju ką reikėtų nukentėjusiajam padaryti, bei O. G., betarpiškai atlikdamas psichologinio smurto veiksmus, t. y. grasinančiai elgdamasis, demonstruodamas peilį, o ir tiesiogiai pavartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. G., prievartavo nukentėjusiojo turtą. Tokias teismo nustatytas faktines nusikaltimo aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios S. P. parodymai, taip pat M. G. parodymai, bei liudytojo T. O. parodymai, kuriuos teismas ištyrė ir aprašė. Taip pat iš dalies – kaltinamųjų ir kitų liudytojų parodymai.

Patys kaltinamieji iš esmės neneigė teismo nustatytų faktinių aplinkybių, pripažindami, kad N. V. telefonu susitarė su O. G., kad pastarasis nueis pas M. G., paims bei perduos į įkalinimo įstaigą jam mobiliojo ryšio telefoną, kad tuo metu, kai O. G. buvo pas M. G., jis kalbėjo telefonu su M. G. ir pats perdavė savo prašymą atiduoti telefoną, o O. G. pripažino, kad jis buvo pas M. G., kad prašė, jog šis perduotų mobiliojo ryšio telefoną, kurį jis perduos N. V.. Tačiau abu kaltinamieji neigė grasinimus ir smurto vartojimą. N. V. nurodė, kad jis nukentėjusiajam negrasino ir to nelipė daryti O. G., o O. G., neneigdamas fizinio smurto ir peilio demonstravimo, bei sportinio batelio perdūrimo fakto, nurodė, kad mušė nukentėjusįjį, nes pastarasis anksčiau buvo pavogęs jo draugo pasą, todėl tuo metu tik norėjo jam tai priminti ir „atsilyginti“. T. y. teigė, kad smurtą vartojo visai kitais tikslais, nes nemanė, jog jis reikalauja kažko svetimo, manė, kad M. G. yra skolingas N. V..

Tokius kaltinamųjų parodymus teismas priima, vertina ir laiko juos gynybine kaltinamųjų pozicija, siekiant sušvelninti savo atsakomybės pobūdį ir laipsnį. Tokia išvada daroma susiejus juos su kitais įrodymais, jų visuma, kitų įvykio dalyvių parodymais.

Kaip jau buvo teigta aukščiau nuosprendyje, nei nukentėjusioji S. P., nei liudytojas T. O. nenurodė, kad O. G. smurtas buvo susijęs su kitokia priežastimi ar kitokiais motyvais, nei išreikalauti M. G. telefono aparatą. Abu nurodė, kad O. G., kalbėdamas telefonu su N. V. tarėsi su juo ką padaryti nukentėjusiajam, kad šis atiduotų telefoną, o pats N. V., tiesiogiai bendraudamas telefonu su nukentėjusiuoju taip pat garsiai išreiškė savo aktyvią grasinančią poziciją, kartu ir pritardamas tuo metu jau atliekamiems fizinio smurto veiksmams, siekdamas turtinės naudos sau. Nors nukentėjusysis M. G. iš dalies sutikdamas su O. G. aiškinimu, kad apie ankstesnius jų santykius ir dingusį pasą, dėl kurio dingimo jis buvo įtariamas, kalba buvo, tačiau esminė aplinkybė ir pagrindinis O. G. atvykimo, įsibrovimo į M. G. gyvenamąją patalpą motyvas ir tikslas buvo reikalavimo perduoti jam mobiliojo ryšio telefoną, N. V. naudai realizavimas. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ir susiejęs į vieningą visumą nukentėjusiųjų, liudytojų ir kaltinamųjų parodymus, pokalbių telefonu turinį ir laiką – betarpiškai prieš įvykį, jo metu ir po jo, reikalavimų ir užuominų apie galimas pasekmes turinį ir kitus tiesioginius kaltininkų veiksmus, bei suskurtą situaciją.

Pažymėtina, kad būtent tuo metu, kai buvo vartojamas fizinis poveikis prieš nukentėjusįjį M. G., demonstruojamas peilis, siekiant jį įbauginti, pagaliau pasinaudojimas faktinėmis aplinkybėmis ir netgi kitais asmenimis tuo metu buvusiais kartu įvykio vietoje, vyko nedviprasmiškas tiesioginis N. V. pokalbis su nukentėjusiuoju M. G., kurio metu nedviprasmiškai buvo klausiama ar jis atiduos gražiuoju telefoną, arba 1000 Lt, (S. P. parodymai, kad ji „girdėjo kaip O. G. N. V. klausė, ką jam daryti, ar M. G. durti, ar ne) ir po to sekęs O. G. smurtas, (T. O. parodymai apie tai, kad jis girdėjo, kaip N. V. paklausė: „kaip kalbėsimės“, suprasdamas šį klausimą kaip grasinimą, poveikį). Tai liudija apie tai, kad abiejų bendrininkų veiksmai buvo suderinti, jiems pritariama, o jų tikslas ir motyvas vienas – reikalavimas perduoti turtą, t. y. turto prievartavimas. Kartu teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad nukentėjusysis M. G. nei su vienu kaltinamųjų nebuvo asmeniškai iki įvykio pažįstamas, nebendravo su jais, taigi akivaizdu, kad negalėjo turėti ir jokių asmeninių skolų, kurias būtų reikėję tokiu būdu atsiimti. Bylos aplinkybės liudija, kad kaltininkai reikalavo iš nukentėjusiojo konkretaus daikto – jo asmeninio mobiliojo ryšio telefono arba 1000 Lt, jei telefono neturi. Tai konkretus reikalavimas ir aiškus nusikaltimo dalykas, kuris taip pat iš dalies atskleidžia padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

Taigi teismas, įvertinęs visumą įrodymų konstatuoja, kad kaltinamieji N. V. ir O. G. bendrininkaudami nusikaltimo padaryme, N. V. sukursčius O. G. ir betarpiškai pateikus reikalavimą M. G. telefonu su įjungtu garsiakalbiu, o O. G. betarpiškai reikalaujant ir perduodant reikalavimą nukentėjusiajam, kad šis perduotų jam turtą, bei suderinus su bendrininku N. V., bei pastarajam pritariant dėl smurto pavartojimo ir pavartojus smurtą, tyčia, prievartavo nukentėjusiojo M. G. turtą – mobiliojo ryšio telefoną arba 1000 Lt, grasindami pavartoti smurtą, pavartoję psichologinę prievartą ir pavartodami fizinį smurtą.

Jų veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminio tyrimo institucija ir prokuroras, kvalifikuodami kaltinamojo N. V. veiką, nurodė ir į BK 24 straipsnio 5 dalį, siekdami atskleisti ir tiksliau apibūdinti kaltininko N. V. veiksmus, pasirengiant nusikaltimui, kurstant jį padaryti, nors kaltinime N. V. ir aprašydamas jo veiką nurodė, kad jis betarpiškai ir tiesiogiai kalbėdamas telefonu perdavė M. G. savo reikalavimą dėl turto perdavimo ir grasino jam fiziniu smurtu. Taigį įvertino jį ir kaip nusikaltimo tiesioginį vykdytoją. Todėl šiuo atveju papildomai kvalifikuoti kaltininko veiksmus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalį nereikia, nes jis veikė kartu ir kaip vykdytojas, t. y. kaip vykdytojas jis – N. V., įgyvendino BK specialiosios dalies – 181 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytus veiksmus. Todėl veikos kvalifikavimas, pasitelkiant ir BK bendrosios dalies 24 straipsnio 5 dalį šiuo atveju būtų perteklinis ir nereikalingas. Todėl šalintinas. Jo veika kvalifikuojama tik pagal BK 181 str. 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad kaltinamieji nusikaltimą padarė veikdami bendrininkų grupėje, o O. G. dar ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas kaltinamiesiems O. G. ir N. V. bausmes, teismas vadovaujasi pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir taisyklėmis, numatytomis VIII-ame Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyriuje, kai nėra atsakomybę lengvinančių, bet yra ją sunkinančių aplinkybių, ir nėra pagrindų taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnį.

Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimą.

Taigi, skiriant bausmes kaltinamiesiems O. G. ir N. V., teismas atsižvelgia į jų padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį, kaltininkų asmenybes. Šiuo požiūriu teismas laiko, kad kaltininkų asmenybės bruožuose, gyvenimo būde iki šio nusikaltimo padarymo, jau buvo aiškiai susiformavusios antivisuomeniškos, antiįstatymiškos apraiškos, kito asmens sveikatos nevertinimas, turtinių teisių negerbimas, įžūlumas, o jų pasirinktas elgesys, gyvenimo būdas, moralinės, intelektualinės ir socialinės nuostatos buvo viena iš sąlygų šio nusikaltimo įvykdymui. Kaltinamieji jau anksčiau teisti: O. G. penkis kartus, N. V. šešis kartus, N. V. nusikalstamą veiką padarė atlikdamas bausmę ir būdamas įkalinimo vietoje, O. G. – neseniai atlikęs bausmę. Abu įvykdė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo leidėjo pripažįstama sunkia. Veikos faktinės aplinkybės taip pat atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos veikos pobūdį ir sunkumą.

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas kaltinamiesiems skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės, kurias numato įstatymas už tokias veikas, griežtesnės, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Tokių bausmių paskyrimą sąlygoja veikos padarymo aplinkybės paskatos ir motyvas, kaltininkų padarytos veikos tyčios turinys ir jų asmenybės bruožai. Tik tokia bausme galima pasiekti bausmei keliamų tikslų.

Daiktiniai įrodymai – CD diskas su esama informacija saugotinas prie bylos, mobiliojo ryšio telefonas su SIM kortele gražintini savininkui, dujų balionėlis ir peilis sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 punktu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

O. G. pripažinti kaltą nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje ir paskirti laisvės atėmimo bausmę – penkeriems metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2009-03-26

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką – nuo 2008-07-18 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2009-03-26.

N. V. pripažinti kaltą nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę penkeriems metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmes pagal šį ir ankstesnįjį – 2008-01-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį subendrinti, prie naujuoju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant ankstesniuoju nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį – dvejus metus šešis mėnesius, galutinę bausmę N. V. pagal abu teismo nuosprendžius paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams šešiems mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2009-03-26.

Daiktinius įrodymus – CD diską su esama informacija saugoti prie bylos, mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele gražinti savininkui, dujų balionėlį ir peilį sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos Apeliaciniam teismui per šį teismą. Nuteistieji nuosprendį gali apskųsti per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos.