Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-03-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-711-957/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-03-02
Bylos Nr.
A15.-711-957/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00338-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Marijus Kursevičius (pirm.)
Pažeidėjas
I. T.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-711-957/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00338-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.3; 16.9.8.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. kovo 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. T. (I. T.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. T. 2021 m. vasario 5 d., apie 23.09 val., Vilniuje, Justiniškių g. vairavo transporto priemonę „Saab“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,22 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje.

Be to, I. T., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas transporto priemonę „Saab“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,22 promilių girtumas, pravažiavo sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, taip pažeidė KET 73.11 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 4 dalyje.

Be to, I. T., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairavo transporto priemonę „Saab“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,22 promilių girtumas, neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pažeidė KET 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas I. T. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad šiek tiek išgėrė viskio ir galvojo nuvažiuoti namo. Manė, kad pasiseks parvažiuoti, bet neišėjo. Neturi teisės vairuoti. Automobilis priklauso jam, pirktas jo vardu. Automobilis stovėjo kaime, galvojo išsilaikyti teises ir tvarkyti automobilį. Automobilis nebuvo apdraustas. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, šviesoforas buvo nelabai raudonas. Matė, kad ten važiavo policija. Pradėjo mirksėti geltona šviesa, bet sutinka, kad ten buvo raudonas šviesoforo signalas. Jam labai gaila, kad taip atsitiko. Daugiau taip nedarys.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. S. 2021 m. vasario 5 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-13386-2021 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, I. T. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys bei jo paties išreikštas sutikimas su padarytais nusižengimais ir apgailestavimas (b. l. 2-3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. S. ir 1-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės K. N. 2021 m. vasario 5 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad 2021 m. vasario 5 d. patruliuojant apie 23.00 val. Laisvės pr. pastebėjo automobilį „Saab“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris Laisvės pr.-Justiniškių g. sankryžoje pravažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, todėl minėtą automobilį nusprendė patikrinti. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo I. T., gim. (duomenys neskelbtini). Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis atsakė, kad neturi. Patikrinus per POLIS II naršyklę paaiškėjo, kad I. T. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Bendraujant su I. T., jis elgėsi įtartinai, nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, 23.09 val. I. T. nustatytas 1,24 promilės neblaivumas, o pakartotinai 23.30 val. – 1,22 promilės neblaivumas. Asmeniui surašytas protokolas, automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 4, 5).

Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2021 m. vasario 5 d. 23.09 val. I. T. nustatytas 1,24 promilės girtumas, o 23.30 val. – 1,22 promilės girtumas (b. l. 6-7).

Iš asmens anketinių duomenų išrašo matyti, kad I. T. vairuotojo pažymėjimas neišduotas (b. l. 10).

Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro rašto matyti, kad duomenų apie transporto priemonė „Saab“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, galiojančias 2021 m. vasario 5 d., neturi (b. l. 22).

Dėl I. T. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje

Motyvuojamoji dalis

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones ir esant neblaiviam (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. Taigi kaip matyti, ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinio nusižengimo sudėtis iš esmės apima transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ir kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Šio pažeidimo turinį sudaro KET 14 punkte numatyta taisyklė, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo I. T. kaltę, padarius šį administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausiamas teismo posėdžio metu I. T. šį pažeidimą pripažino ir parodė, kad išgėrė viskio ir galvojo nuvažiuoti namo. Manė, kad pasiseks parvažiuoti, bet neišėjo. Teisės vairuoti transporto priemones neturi. Taip pat iš byloje esančio I. T. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, kuriame užfiksuotos visos jo padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės, jis su nusižengimu sutiko ir savo kaltę pripažino (b. l. 2-3). Be to, I. T. kaltė įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga. Štai policijos pareigūnų P. S. ir K. N. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad 2021 m. vasario 5 d. patruliuojant apie 23.00 val. Laisvės pr. pastebėjo automobilį „Saab“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris Laisvės pr.-Justiniškių g. sankryžoje pravažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo I. T.. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis atsakė, kad neturi. Patikrinus per POLIS II naršyklę paaiškėjo, kad I. T. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones. Bendraujant su I. T., jis elgėsi įtartinai, nerišliai kalbėjo, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu, 23.09 val. I. T. nustatytas 1,24 promilės neblaivumas, o pakartotinai 23.30 val. – 1,22 promilės neblaivumas (b. l. 4, 5). Aplinkybę, jog I. T. neturi teisės vairuoti transporto priemones patvirtina byloje esantys asmens anketiniai duomenys, iš kurių matyti, kad I. T. vairuotojo pažymėjimas neišduotas (b. l. 10). Tuo tarpu aplinkybę, jog I. T. aptariamo įvykio metu vairavo neblaivus patvirtina jau minėtų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodomos aplinkybės, be to, iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad tuoj pat po nagrinėjamo įvykio, 2021 m. vasario 5 d. 23.09 val. I. T. nustatytas 1,24 promilės girtumas, o 23.30 val. – 1,22 promilės girtumas (b. l. 6-7).

Teismas, atsižvelgdamas į asmens anketinių duomenų išrašą, jog I. T. vairuotojo pažymėjimas apskritai neišduotas, tikslina administracinio nusižengimo protokolą dalyje, kurioje nurodyta „neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemones“, nurodant, kad „neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones“, kadangi ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė ir už transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės apskritai, o ne tik neturint teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemones. Pažymėtina, kad šios aplinkybės tikslinimas nesunkina jo teisinės padėties ir neturi esminės reikšmės kvalifikacijai.

Žemesnės instancijos teismas

Remdamasis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog I. T. 2021 m. vasario 5 d., apie 23.09 val., Vilniuje, Justiniškių g. vairavo transporto priemonę „Saab“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,22 promilių girtumas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Toks pažeidimas protokole teisingai kvalifikuotas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį.

Dėl I. T. kaltės padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir ANK 417 straipsnio 4 dalyje

Žemesnės instancijos teismas

ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą. Šio pažeidimo turinį sudaro KET 226 punkte numatyta taisyklė, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Tuo tarpu KET 73.11 punkte numatyta, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juoda (-os) rodyklė (rodyklės), ji (jos) informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo I. T. kaltė, padarius šiuos administracinius nusižengimus, taip pat įrodyta. Nors iš pradžių apklausiamas teismo posėdžio metu I. T. parodė, kad šviesoforas buvo nelabai raudonas, tačiau matė, kad ten važiavo policija. Pasak I. T., pradėjo mirksėti geltona šviesa, bet sutinka, kad ten buvo raudonas šviesoforo signalas. Taip pat automobilis nebuvo apdraustas. Vis tik jo kaltę padarius šiuos nusižengimus patvirtina ir byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyta jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė (b. l. 2-3). Be kita ko, aplinkybė, jog I. T. pravažiavo sankryžą esant draudžiamam šviesoforo signalui užfiksuota jau minėtų policijos pareigūnų P. S. ir K. N. tarnybiniuose pranešimuose, kuriuose nurodoma, kad tą dieną, apie 23.00 val. patruliuojant Laisvės pr. pastebėjo automobilį „Saab“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris Laisvės pr.-Justiniškių g. sankryžoje pravažiavo degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, todėl nusprendė jį patikrinti (b. l. 4, 5). Minėti įrodymai patvirtina protokole nurodytas esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo ir detalizuoja.

Pirmiau aptartų įrodymų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad I. T., tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, vairuodamas transporto priemonę „Saab“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,22 promilių girtumas, pravažiavo sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, taip pažeidė KET 73.11 punkto reikalavimus. Toks pažeidimas protokole tinkamai kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.

Be to, teismas pažymi, jog I. T. aptariamo įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę „Saab“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. I. T. šio pažeidimo taip pat neneigė bei nurodė, kad automobilis nebuvo apdraustas. Tai patvirtina ir byloje esantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro raštas, iš kurio matyti, kad duomenų apie transporto priemonė „Saab“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, galiojančias 2021 m. vasario 5 d., neturi (b. l. 22). Todėl konstatuotina, kad I. T. pažeidė KET 226 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 1 dalyje, kuris protokole kvalifikuotas tinkamai.

Dėl I. T. skirtinos nuobaudos

Už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų, o ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą I. T., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (tyčia padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – tamsiu paros metu, miesto gatvėse, būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, kai tokios teisės nėra įgijęs, taip pat pravažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui), į administracinėn atsakomybėn traukiamo I. T. asmenybę – jauno amžiaus, dirbantis, per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka (už važiavimą transporto priemonėmis be bilieto, už kelio perėjimą esant draudžiamam šviesoforo signalui), baudos sumokėtos, nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų (b. l. 11-12), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas. I. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tuo tarpu jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytus nusižengimus padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti I. T. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, nuobaudą. Nagrinėjamu atveju I. T., kaip jau buvo minėta, savo kaltę pripažino, tačiau nenurodė aplinkybių, kurios galėtų būti laikytinos išskirtinėmis ir apibūdinančiomis jį ar jo padarytą veiką kaip išskirtinai nepavojingus ir leidžiančiomis taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas pažymi, kad I. T. apibūdinanti informacija įvertintina tik skiriant jam nuobaudą sankcijos ribose ir nustatant baudos minimalų dydį, o aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad toks nuobaudos dydis prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, byloje nėra, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti I. T. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtį iš bendros taisyklės. Bendrame bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, o kartu sankryžos pravažiavimas degant draudžiamam šviesoforo signalui yra pavojingas ir šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nuo alkoholio apsvaigusio asmens reakcija bei koordinacija sulėtėja, todėl aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju, iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka I. T. veiksmais jokių realių padarinių eismo dalyvių sveikatai ar jų turtui nebuvo padaryta, nemažina priešingo teisei poelgio pavojingumo, todėl nesudaro pagrindo švelninti ir paskirtos nuobaudos dydžio. Tiek administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad teismo posėdžio metu I. T. nurodė, jog transporto priemonė priklauso jam, atitinkamai jis yra atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, I. T. skirtinos ANK 415 straipsnio 1 dalies, 417 straipsnio 4 dalies ir 424 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini minimalūs. Nuobaudos bendrintinos ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka. Teismo vertinimu, tokios baudos yra ne per griežtos, adekvačios padarytiems administraciniams nusižengimams.

Dėl I. T. skirtinų administracinio poveikio priemonių

Atkreiptinas institucijos dėmesys, jog nagrinėjamu atveju ne už transporto priemonės vairavimą neblaiviam (ANK 424 straipsnio 4 dalis), o ANK 417 straipsnio 8 dalies pagrindu už ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį, asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. Kartu teismas pažymi, kad transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Kita vertus, nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs nusižengimo pobūdį, kaltės formą, I. T. asmenybę, tai, kad byloje nustatyta jo atsakomybę lengvinanti, dėl padarytų nusižengimų savo kaltę pripažino ir gailėjosi, baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos nuobaudos sumokėtos, tokio pobūdžio nusižengimą automobiliu padarė pirmą kartą, byloje nėra itin neigiamai jį charakterizuojančių duomenų, sprendžia, kad šiuo atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta ir neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 424 straipsnio 5 dalies pagrindu už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju, automobilis „Saab“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo priemonė. Apklausiamas teismo posėdžio metu I. T. nurodė, jog transporto priemonė priklauso jam, pirkta jo vardu. Teismas, diskrecijos teise spręsdamas dėl šios administracinio poveikio priemonės būtinumo, įvertina jau pirmiau minėtas I. T. charakterizuojančias aplinkybes, jog tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, byloje itin blogai jį apibūdinančių duomenų nesurinkta, išreiškė gailėjimąsi dėl nusižengimo, jam šiuo nutarimu skiriama gana griežta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas pakankamai didelis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju nėra būtinas transporto priemonės konfiskavimas, todėl automobilis „Saab“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalimi, 417 straipsnio 4 dalimi, 424 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

I. T. (I. T.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1 100 Eur) dydžio baudą.

I. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam šešiasdešimt eurų (60 Eur) dydžio baudą.

I. T. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešiasdešimt eurų (60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, I. T. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio vieno šimto eurų (1 100 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21128278062.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Marijus Kursevičius