- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-05-06
- Bylos Nr.
- 1A-463-209-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Stasys Lemežis (pirm.), Laureta Ulbiene, Teresele Kazlauskiene
- Nuteistasis
- A. B.
- Advokatai
- Irina Kizina
- Kategorijos
Nuorašas Pranešejas Stasys Lemežis Baudžiamoji byla Nr. 1A-463/2009
Teiseja Inga Stakniene Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.6.; 1.2.4.1.; (S).
2009 m. gegužes 6 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. B. apeliacini skunda del Širvintu rajono apylinkes teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. l d. laisves atemimu 2 (dvejiems) metams, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
A. B. nuteistas už tai, kad jis 2008-06-14, apie 16 val., E. S. namo, esancio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu, tycia mediniu pagaliu sudave E. S. i galva, taip padarydamas jam muštine dešinio antakio, kiaurymine dešines akies ragenos ir odenos žaizda su kraujo susikaupimu dešines akies obuolyje bei visišku aklumu dešine akimi, dešines akies dirgikliais, del to nukentejusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes del regejimo netekimo dešine akimi su išlikusiais dešines akies dirginiais E. S. neteko daugiau 30% bendro darbingumo, t.y. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 135 str. l d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti Širvintu rajono apylinkes teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendi ir sušvelninti jam paskirta bausme, i teismo posedi kviesti liudytoja K. P., nukentejusiji ir nurodo, kad jam užejus pas E. S., pastarasis konfliktavo su savo sugyventine A. A. ir laike rankose kirvi. Apeliantas prisipažista, kad sunkiai sužalojo E. S., taciau jo elgesys buvo provokuojantis ir agresyvus. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užfiksuotas nukentejusiojo neblaivumas, nors šie asmenys retai kada buna blaivus, teismas remesi nukentejusiojo, jo sugyventines ir ju toki pat gyvenimo buda vedancios kaimynes J. S. parodymais. Jo manymu, šie asmenys suinteresuoti liudyti E. S. naudai. Jam pavyko sužinoti, kad ivyki mate tuo metu gatve einantis šio kaimo gyventojas K. P.. Apelianto manymu, bausmes tikslai bus pasiekti jam taikant laisves apribojima arba bausmes atidejima. Jis turi nuolatine gyvenamaja vieta, nuolatini darba, teigiamai charakterizuojamas darbe, teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, nukentejusysis E. S. jam jokiu pretenziju del sužalojimo neturi, jie su juo susitaike. Teismas gali taikyti BK 54 str. 3 d. nuostata.
Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis A. B. ir jo gyneja praše apeliacini skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Širvintu rajono apylinkes teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendis keistinas.
Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nustatyta, kad apeliacines instancijos teismas patikrina byla tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde nurode, kad E. S. elgesys buvo provokuojantis ir agresyvus, prisipažista, kad sunkiai sužalojo E. S., pirmosios instancijos teismo posedyje jis (b.l. 82-83) paaiškino, kad kai jis atejo, S. paeme kirvi. Jis jam dave antausi, kad nepadejo kirvio. Prieš trenkima ištrauke kirvi iš E. S. ranku ir numete i šona; ne, turbut pirma sudave, kai kirvis buvo jo rankoje. Smulkmenu neprisimena. Jis E. S. dave pagaliu, bet galimai, nes to neprisimena. Nežino ar S. elgesys buvo agresyvus. Jis šukavo ir vare ji iš kiemo. Ikiteisminio tyrimo, 2009-01-27 itariamojo papildomos apklausos metu A. B. parode (b.l. 50), kad E. S. turejo rankoje kirvi ir liepe jam dingti. E. S. jam negrasino kirviu, tik mosikavo prieš ji. Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis patvirtino savo parodymus, teige, kad nukentejusysis E. S. turejo rankose kirvi, juo mosikavo, jis ta kirvi iš jo ateme ir numete, kur veliau dingo kirvis, paaiškinti negalejo, nes nuejo namo. Apklaustas apeliacines instancijos teismo posedyje liudytojas K. P. patvirtino, kad konflikto metu E. S. rankoje turejo kirvi, juo mosikavo. Kolegija daro išvada, kad E. S. elgesys buvo provokuojantis ir rizikingas, nes nuteistasis atejo aiškintis santykiu, pats pirmas nieko nepuole, jokiu irankiu rankose neturejo. Pagali i nuteistaji mete nuteistojo sugyventine, o jis tuo pagaliu sudave viena smugi i galva nukentejusiajam. Liudytoju A. A., J. S. ir nukentejusiojo E. S. parodymus pirmosios instancijos teismo posedžio metu kolegija vertina kritiškai, atsižvelgiant i ju tarpusavio draugiškus santykius.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad nusikaltimas padarytas tiesiogine tycia iš chuliganišku paskatu (nuosprendžio 3 l.). Teiseju kolegija su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Kolegija daro išvada, kad nuteistasis veike netiesiogine tycia. Pagal BK 15 str. 3 d., nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tycia, jeigu ji darydamas asmuo suvoke pavojinga nusikalstamos veikos pobudi, numate, kad del jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors ju nenorejo, bet samoningai leido jiems atsirasti. Butent taip ir veike nuteistasis. Nera jokiu irodymu, kad nuteistasis sieke išmušti nukentejusiajam aki arba kitaip ji sunkiai sužaloti, taciau suduodamas pagaliu per galva ir pataikydamas i aki, jis suvoke pavojinga savo veiksmu pobudi, numate, kad del to gali atsirasti sunkios pasekmes, ir nors ju nenorejo, bet samoningai leido joms atsirasti. Nusikaltimas padarytas tarpusavio konflikto metu, nuteistajam atejus aiškintis, kodel nukentejusysis su savo sugyventine girdo alkoholiniais gerimais nuteistojo motina ir jos sugyventini. Butent del to ir ivyko konfliktas, todel teismas nepagristai konstatavo, kad nusikaltimas padarytas iš chuliganišku paskatu. Sunkus sveikatos sutrikdymas del chuliganišku paskatu numatytas BK 135 str. 2 d. 8 p. Prokuroras kaltinimo nekeite, teismas, peržengdamas nagrinejimo teisme ribas (BPK 255 str.), nepagristai nuosprendžio aprašomojoje dalyje pasunkino nuteistojo padeti, konstatuodamas, kad nusikaltimas padarytas del chuliganišku paskatu, nors veika kvalifikavo pagal BK 135 str. 1 d. Nuteistojo veika kvalifikuojama pagal BK 135 str. 1 d. Nuteistasis veikos kvalifikavimo pagal BK 135 str. 1 d. negincija. Teiseju kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. ir neperžengdama apeliacinio skundo ribu pirmosios instancijos teismo nuosprendi patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t.y. del, apelianto manymu, netinkamai paskirtos bausmes.
Apelianto manymu, bausmes tikslai bus pasiekti jam taikant laisves apribojima arba bausmes atidejima, teismas jam gali taikyti BK 54 str. 3 d. ir neskirti realios laisves atemimo bausmes. Kolegija iš dalies su tokiu prašymu sutinka.
Nuteistasis A. B. turi nuolatine gyvenamaja vieta, darba, prižiuri senyvo amžiaus motina, anksciau neteistas, administracinemis nuobaudomis nebaustas, su nukentejusiuoju susitaike. Taciau A. B. padare sunku nusikaltima (BK 135 str. 1 d., 11 str. 5 d.), todel BK 75 str. del bausmes vykdymo atidejimo negali buti taikomas. Taikant BK 62 str. 2 dali turi buti nustatyta bent dvi lengvinancios aplinkybes ir bent viena iš šios dalies 1-6 punktuose numatytu aplinkybiu (viena iš ju – kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neigalus ir nera kam juos prižiureti). Šiu istatymu reikalaujamu salygu visumos nuteistajam A. B. nera nustatyta, todel teiseju kolegija konstatuoja, jog nera pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 62 str. 2 d. nuostatas ir paskirti kita bausmes ruši.
Nuteistasis iš esmes pripažino padares nusikaltima ir del to nuoširdžiai gailisi, kas yra atsakomybe lengvinanti aplinkybe (BK 59 str. 2 d.). Veikos padarymui itakos turejo provokuojantis ir rizikingas nukentejusiojo E. S. elgesys, kas yra taip pat atsakomybe lengvinanti aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.), nes be jokio pagrindo mosikavo kirviu, nors nuteistojo pats nepuole, taciau sudare pagrinda konfliktui kilti. Iš Širvintu rajono savivaldybes administracijos Širvintu seniunijos 2009-04-03 pažymos matyti, kad A. B. prižiuri ir išlaiko savo motina P. B., gim. (duomenys neskelbtini), turi 3,3 ha žemes, ja dirba ir laiko gyvulius. Nuteistasis su nukentejusiuoju susitaike, nukentejusysis jam atleidžia. Skiriamos bausmes rušis ir paskirtis turi atitikti teisingumo ir protingumo kriterijus. Skiriant bausme turi buti atsižvelgiama i visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmes tikslus: sulaikyti asmeni nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni, atimti ar apriboti galimybe daryti naujas veikas, paveikti bausme atliekancius asmenis, kad laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. Kiekvienas nusikaltes asmuo turi teise i teisinga bausme, todel vertinant konkrecios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik i tai, kad skiriama bausme atitiktu istatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir i nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir i nuostatas, itvirtinancias teisingumo principo viršenybe. Pagal baudžiamosios teises doktrina, skirdamas bausme, teismas vykdo ne tik istatymo reikalavimus, atsižvelgiant i nusikalstamos veikos sunkuma bei kaltininko asmenybe, bet išreiškia nuomone apie padaryta nusikalstama veika bei kaltinamaji asmeni. Todel baudžiamajame istatyme itvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatancio atsakomybe už padaryta nusikaltima, sankcijoje numatytas bausmes paskyrimas aiškiai prieštarautu teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmes paskirtimi gali motyvuotai paskirti švelnesne bausme (BK 54 str. 3 d.).
Atsižvelgusi i išdestytus argumentus, bylos aplinkybes, ir i tai, jog nuteistasis prisipažino kalte, nuoširdžiai gailisi, nukentejusiojo vaidmeni konflikto metu, dirba, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, gyvena ir išlaiko senyvo amžiaus motina, turi pagalbini uki, atsipraše nukentejusiojo, kuris jam atleidžia, teiseju kolegija sprendžia, jog nepaisant to, kad A. B. padare sunku nusikaltima, bausmes tikslai bus pasiekti, o pati bausme atitiks teisingumo bei protingumo principus, nebus pažeisti nukentejusiojo interesai – pastarasis nuteistajam pretenziju neturi, pritaikius BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skyrus švelnesne, nei istatymo nustatyta, bausme. Laisves apribojimo bausme atitinka teisingumo skiriant bausme principa.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,
nusprendžia:
Širvintu rajono apylinkes teismo 2009 03 04 nuosprendi pakeisti. Nuteistajam A. B. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., pritaikius BK 54 str. 3 d., padaryma, paskirti laisves apribojima 1 metams 6 menesiams, ipareigojant be teismo ar bausme vykdancios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir, vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 5 p., ipareigoti išdirbti 100 valandu per laisves apribojimo laika sveikatos priežiuros, globos ar rupybos istaigose
Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.