- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- 1-1791-836/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19913-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Vilkaviškio r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., teistas: 2018 m. vasario 8 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. gegužės 23 d., apie 18.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., tyčia sudavė V. D. du kartus šlepete į galvą ir vieną kartą kumščiu į kairę akį bei, sugriebęs už rankos, ją pastūmė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai V. D. fizinį skausmą bei padarė jai kraujosruvą kairės akies vokuose ir tarpusavyje susijusias kraujosruvas kairiame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl girtumo nepamena visų aplinkybių, galėjo būti 2020 m. gegužės 23 d., sugyventinės sesei V. D. galėjo suduoti, ją pastumti. Dėl įvykio gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė. Mano, jog nukentėjusiosios civilinis ieškinys 1000 Eur yra per didelis, prašo jį mažinti. Šiuo metu dėl sveikatos problemų nedirba, gaudavo nedarbingumo išmoką apie 400 Eur, iš Darbo ginčų komisijos gavo išmoką virš 1000 Eur, moka išlaikymą nepilnametei dukrai. Žada eiti dirbti. Kreipėsi į gydytojus dėl gydymosi nuo alkoholizmo.
Nukentėjusioji V. D. apklausta teisme parodė, kad 2020 m. gegužės 23 d., parvežė sesę namo, pasiimti savo daiktų. Kai nuėjo į butą, B., pamatęs sesę, norėjo ją pulti, bet sesuo pabėgo. Vėliau sesuo vėl atėjo, atrakino duris. B. pasiėmė tapkę ir du kartus sudavė jai, o kai tapkė iškrito iš rankų, sudavė kumščiu. Tada abi pabėgo. Padarytą neturtinę žalą vertina 1000 Eur, nes turėjo vaikščioti su mėlynėmis, buvo gėda eiti į parduotuvę, skaudėjo ranką. Nedarbingumo neturėjo, nes reikėjo eiti į darbą, vaistų negėrė. Sesuo su B. gyvena apie 5-6 metus. B. turi problemų su alkoholio vartojimu. Kai jis pradeda gerti, tampa agresyvus. Jis nuolat negeria, bet jam kas 2-3 mėnesiai užeina, o tada geria kelias dienas. Tada sesuo bėga iš namų.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:
Nukentėjusioji V. D. protokole – pareiškime nurodė, kad 2020-05-23 apie 18.00 val. ji kartu su savo seserimi G. V. atvažiavo į jos buvusius namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. padėti susirinkti asmeninių daiktų, kadangi ji bijo savo buvusios sugyventinio A. B.. Atvažiavus minėtu adresu, sesuo atrakino buto duris, ji pirma užėjo į butą, sesuo stovėjo tarp durų ir į vidų nėjo. A. B. tik įėjus į vidų necenzūriniais žodžiais užsipuolė sese G. V., abi išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji suprato, kad A. B. yra akivaizdžiai neblaivus ir ji ramiu tonu gražiai su juo kalbėjo ir prašė jo, kad sesei geranoriškai atiduotų jos asmeninius daiktus. A. uždarė buto duris, jas užrakino ir ji viena liko su juo bute, o sesuo tuo metu buvo už durų laiptinėje. Likus jai vienai bute A. visaip negražiai kalbėjo ant savo buvusios sugyventinės G. ir jis pasakė, kad ją (V. D.) nužudys. Sesuo G. būdama laiptinėje atsirakino buto duris, A. vėl jas užrakino, o sesuo vėl atsirakino. Galiausiai A. užsivijo sese laiptais ir sesuo nuo jo pabėgo. A. B. parėjo namo nepasivijęs G. ir visas pasiutęs pasiėmęs šlepetę su ja trenkė du sykius į kairę akį, taip pat vieną kartą trenkė su kumščiu į minėtą akį ir po smūgių ji iš buto išbėgo. Smūgių metu juto fizinį skausmą. Prašo nubausti A. B. (b. l. 15-16).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. Iš įvykio vietos nieko nepaimta, padarytos fotonuotraukos (b. l. 22-26).
Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta nukentėjusioji V. D.. Apžiūrint veidą, matyti, kad kairėje pusėje po akimi matosi raudonos spalvos kraujosruva ir patinimas, padarytos fotonuotraukos (b. l. 28-31).
Liudytoja V. D. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-05-23 apie 18.00 val. ji kartu su savo seserimi G. V. atvažiavo į jos buvusius namus, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. padėti susirinkti asmeninių daiktų. A. B. tik įėjus į vidų necenzūriniais žodžiais užsipuolė sesę G. V., abi išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. A. B. pasiutęs pasiėmė šlepetę su ja jai trenkė du sykius į kairę akį, taip pat vieną kartą trenkė su kumščiu į minėtą akį ir po smūgių ji iš buto išbėgo. Smūgių metu jutau fizinį skausmą (b. l. 35-36, 41-42).
Liudytoja G. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji kartu su A. B. gyveno apie šešerius metus. Kartu gyvendami iš bendrų santaupų nusipirko butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. Nuo 2020-05-20 A. B. stipriai pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus ir jam pasakė, kad jeigu ir toliau vartos alkoholinius gėrimus ji išeis iš namų. 2020-05-20 ji išėjo iš savo namų, palikusi bute savo visus asmeninius daiktus. 2020-05-23 apie 18.00 val. ji kartu su seserimi V. D. atvažiavo į savo butą pasiimti asmeninių daiktų, kadangi viena bijojo. Jai su seserimi atėjus į butą, ji pati atrakino buto duris ir sesuo V. D. pirma užėjo į butą, o ji stovėjo tarpduryje. Sesę pasitiko sugyventinis A. B., kuris matėsi, kad yra akivaizdžiai neblaivus. V. geranoriškai prašė, kad jisai geranoriškai leistų pasiimti daiktus, bet jis neleido jų pasiimti, pradėjo jas užgaulioti necenzūriniais žodžiais. V. visaip bandė A. nuraminti, bet jis užrakino buto duris ir sesuo su juo liko bute. Turėdama buto raktus jį atsirakino, o jis vėl užrakino. Pakartotinai vėl butą atsirakino ir tada A. B. ją užsivijo. Jai prieidinėjant prie savo buto, matė, kaip A. B. pareidinėdamas namo nusiėmė vieną` šlepetę ir su ją rankose įbėgo į butą, matė, kad A. B. susistumdė su jos seserimi ir po apsistumdymu sesuo nuo jo pabėgo ir ji po viso įvykio paskambino į pagalbos centrą. Pačio smūgio kaip ir kiek kartų sudavė sugyventinis sesei V. D. nematė, tik vėliau pamatė sesers pamuštą kairę akį, ir ji papasakojo kaip A. apsistumdymo metu ją sužalojo (b. l. 59-60).
Specialisto išvadoje Nr. G 1243/2020 (02) matyti, kad V. D. nustatyta: kraujosruva kairės akies vokuose, tarpusavyje susiliejusios kraujosruvos kairiame dilbyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, ne mažiau dviejų trauminiu poveikiu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (b. l. 56).
Iš alkoholio kiekio prietaiso matavimo panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2020-05-23 18.34 val. A. B. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas (b. l. 67-68).
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį žmogaus kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų, su nukentėjusiąja jo nesieja šeimyniniai ir giminystės ryšiai. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajai suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiosios sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų masto, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiosios, liudytojos parodymai, specialisto išvada bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnis), jis teistas, bausmę atlikęs (b. l. 114-115), baustas administracine tvarka (b. l. 120-123), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (b. l. 129), nedirba, turi gyvenamąją vietą. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę - laisvės apribojimą vidutinio dydžio. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 4 punktuose: pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje ir gydytis nuo alkoholizmo.
Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Dėl civilinio ieškinio.
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Šioje byloje nukentėjusioji V. D. kaltinamajam A. B. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 50). Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. D. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ieškinio mažinti nesutinka, nes turėjo vaikščioti su mėlyne, buvo gėda eiti į parduotuvę, į darbą, skaudėjo ranką. Nedarbingumo neturėjo, nes reikėjo eiti į darbą, vaistų negėrė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl spręstina, jog nukentėjusioji turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, todėl civilinis ieškinys iš dalies dėl žalos pagrįstas. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 iki 2 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.) suma neturtinei žalai atlyginti.
Baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdė vieną smurtinį nusikaltimą – 2020 m. gegužės 23 d., tyčia sudavė V. D. du kartus šlepete į galvą ir vieną kartą kumščiu į kairę akį bei, sugriebęs už rankos, ją pastūmė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai V. D. fizinį skausmą bei padarė jai kraujosruvą kairės akies vokuose ir tarpusavyje susijusias kraujosruvas kairiame dilbyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Be paminėtų fizinių padarinių, nukentėjusiajai buvo sukelti ir neigiami dvasiniai išgyvenimai, kadangi dėl sužalojimo (mėlynės veide) jai buvo gėda eiti į parduotuvę, darbą. Tačiau šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad dėl sužalojimų iš esmės nekilo jokių rimtesnių pasekmių, t. y. nukentėjusiajai neprireikė specialaus gydymo, o fizinis skausmas bei dvasiniai išgyvenimai (gėda, pažeminimas, išgąstis) truko neilgai, buvo daugiau momentinio pobūdžio. Kaltinamasis prašė mažinti žalos dydį, kadangi šiuo metu dėl sveikatos problemų negali dirbti, gauna nedarbingumo pašalpą, moka išlaikymą nepilnametei dukrai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo šeiminę, turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, priteisiant analogiškus ieškinius, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala V. D. mažintina iki 500 Eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Kitoje dalyje V. D. civilinis ieškinys atmestinas.
Kardomoji priemonė: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (b. l. 103-104).
2020 m. birželio 4 d. prokurorės nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo A. B. turtui. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y. procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas, arba išplėstinis turto konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, ieškinio suma nelaikytina didele. Prokurorė nepateikė jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima vertinti kaltinamojo materialinę padėtį kaip sudėtingą, priešingai pastarasis nurodė, jog dirba, gauna pajamas, šiuo metu gauna nedarbingumo išmoką apie 400 eurų, turi nekilnojamo turto, todėl 2020 m. birželio 4 d. prokurorės nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo A. B. turtui, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (b. l. 75)
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti – nėra.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje ir gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. B.:
1) per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje;
2) per vieną mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Nukentėjusiosios V. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti nukentėjusiajai V. D. iš A. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
2020 m. birželio 4 d. prokurorės nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., priklausančiam butui, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro nr.: (duomenys neskelbtini), nuosavybės tipas: Asmeninė nuosavybė, daiktas: 1/2 daikto nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Kėdainių r. sav., (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 6600 Eur, apribojant disponavimą (uždraudžiant turtą parduoti, perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę). Nurodyto buto bendrasavininkas: G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. sav., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.