- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-14
- Bylos Nr.
- 2A-1324-479/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Irma Čuchraj, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- UAB „Vamo Management“
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo D. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-09 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovei UAB „Vamo Management“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. V. 2014-01-20 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vamo Management“ ir nurodė, kad 2013-10-28 tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis. Ieškovas buvo priimtas dirbti UAB „Vamo Management“ darbų vykdytoju. Šalys susitarė, kad darbo sutartimi nustatomas 3 mėnesių išbandymo terminas. Ieškovas tinkamai vykdė darbines pareigas iki 2013-11-20. Nuo 2013-11-20 iki 2013-11-29 ieškovas nedirbo, nes prižiūrėjo sūnų jo ligos laikotarpiu. 2013-11-29, ieškovui siekiant pratęsti nedarbingumo laikotarpį, vaiko gydytoja ieškovą informavo, kad nuo 2013-11-27 ieškovas nėra draustas socialiniu draudimu. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus pažymos ieškovas sužinojo, kad atsakovė jį atleido iš darbo nuo 2013-12-11 pagal LR DK 107 str. l d. Ieškovas su atleidimu iš darbo nesutinka, nes ieškovas pareigas vykdė tinkamai, nusiskundimų ieškovui atsakovė nebuvo pareiškusi. Ieškovas iš atsakovės sužinojo, kad tikroji atleidimo priežastis buvo atsakovės verslo ryšių Norvegijoje nutraukimas. Dėl tos priežasties atsakovė privalėjo atleisti ieškovą iš darbo pagal LR DK 129 str. l d. Ieškovas prašė teismo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo atsakovės įmonėje neteisėtu, pakeisti atleidimo pagrindą į LR DK 129 str. 1 d., priteisti iš atsakovės ieškovui vidutinį ieškovo darbo užmokestį už privalomą 4 mėnesių įspėjimo laikotarpį, vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
2014-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senatį ginčyti neteisėtą atleidimą iš darbo ir nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti. Teismas nurodė ir tai, kad ieškovui atsakovė nustatė konkrečias darbo užduotis, ieškovas šių užduočių tinkamai neatliko ir atsakovė turėjo teisę nuspręsti dėl neigiamų išbandymo rezultatų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas D. V. prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Ieškovas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos nepagrįstai atmetė ieškinį dėl to, jog ieškovas nedalyvavo teismo posėdyje. Teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad ieškovas ieškinio senatį praleido nežymiai ir dėl svarbios priežasties. Teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad ieškovo atleidimą iš darbo nulėmė atsakovės verslo sprendimai ir ieškovas turėjo būti atleistas pagal LR DK 129 str. 1 d.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir apeliacinis skundas atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
Ieškovas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl to, jog ieškovas nedalyvavo teismo posėdyje. Su šia apeliacinio skundo nuostata sutikti negalima. Teismo sprendime yra nurodyta, kad atsakovė prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir ieškovas turėjo teisę gintis įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ieškovas to nedarė be svarbios priežasties, neatvyko į teismo posėdį. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, jog ieškovas praleido ieškinio senatį. Taigi ieškovas turėjo galimybę pareikšti savo atsikirtimus dėl šio atsakovės reikalavimo ir nedalyvaudamas teismo posėdyje. Akivaizdu yra tai, kad ieškovas teismui rašytinių paaiškinimų dėl ieškinio senaties taikymo nepateikė, nagrinėjant bylą teisme ieškovas nedalyvavo. Būtina įvertinti ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties byloje taikymo bei atleidimo iš darbo pagrįstumo, vadovavosi byloje pateikta medžiaga, liudytojo parodymais. Visa tai patvirtina, kad ieškovo neatvykimas į teismo posėdį nenulėmė nagrinėjamos bylos baigties. Dėl to negalima sutikti su skundo nuostata, jog ieškinys buvo atmestas dėl ieškovo nedalyvavimo teismo posėdyje.
Ieškovas skunde nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas praleido ieškinio senatį kreiptis dėl ginčo išsprendimo teisme. Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Ieškovas ieškinyje pripažįsta, kad 2013-12-01 atsakovės vadovas ieškovui pranešė apie ketinimą atleisti ieškovą iš darbo, nuo tada ieškovas darbinių funkcijų nevykdė. Ieškovas ieškinyje nurodo ir tai, kad 2013-12-08 jis nusiuntė atsakovei raštu paklausimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, tačiau rašytinių įrodymų apie paklausimo pateikimą atsakovei byloje nepateikta. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas atsakovės įmonėje nedirbo nuo 2013-12-01 ir ieškovas nuo šios termino pradžios privalėjo domėtis, kodėl nevykdoma tarp šalių sudaryta darbo sutartis. Atsakovė 2013-12-05 registruota pašto siunta ieškovui pranešė apie tai, kad ieškovas bus atleistas iš darbo nuo 2013-12-11 (b. l. 33-36). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas pranešė atsakovei apie ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, todėl atsakovės 2013-12-05 pranešimą galima pripažinti tinkamu ieškovo įspėjimu apie darbo sutarties pasibaigimą nuo 2013-12-11. Akivaizdu, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė 2014-01-20, tai yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Taigi ieškovas neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių ieškinio senaties terminas buvo praleistas, todėl teismas pagrįstai konstatavo apie ieškinio senaties termino praleidimą be svarbios priežasties ir teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Ieškovas skunde nurodė ir tai, kad teismas privalėjo atsižvelgti į tikrąsias ieškovo atleidimo iš darbo priežastis, tai yra atsakovės verslo sprendimų pasikeitimą. Si šia skundo nuostata sutikti negalima. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovė 2013-12-01 ieškovui pranešė apie atsakovės ketinimą nutraukti darbo sutartį, tačiau ieškovui nebuvo pranešta apie atleidimą iš darbo nulėmusią priežastį, tai yra atsakovės verslo planų pasikeitimą. Pranešime dėl darbo sutarties su ieškovu nutraukimo taip pat yra nurodyta, jog pagrindinė ieškovo atleidimo iš darbo priežastis yra nepatenkinami išbandymo rezultatai. Atsakovė pateikė teismui duomenis apie tai, kad ieškovui buvo raštu nustatytos konkrečios darbo užduotys (b. l. 34, 35). Liudytojas R. J. teismui parodė, kad ieškovas buvo paskirtas atsakovės įmonėje darbų vykdytoju, tačiau ieškovas jam pavestų užduočių įvykdyti nesugebėjo, apie tai buvo pranešta atsakovės vadovui. Nors ieškovas tvirtino tinkamai atlikęs atsakovės pavestas užduotis, tačiau duomenų apie užduočių pobūdį, tinkamą užduočių įvykdymą ieškovas teismui nepateikė. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė, nustačiusi išbandymo terminą, turėjo teisę spręsti, ar ieškovas tinka pavestam darbui. Jeigu atsakovės netenkino išbandymo rezultatai, atsakovė turėjo teisę nutraukti darbo sutartį ir tuo atsakovė LR DK 107 str. nuostatų nepažeidė.
Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-09 sprendimą palikti nepakeistą.