- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- 2S-1489-221/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01050-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Pareiškėjas
- O. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. K. (O. K.) atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo O. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. K., Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės A. K. veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolės 2018 m. kovo 21 d. patvarkymus dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo.
Pareiškėjas nurodė, kad jis geranoriškai moka skolą išieškotojui, todėl antstolė neturi pagrindo vykdyti priverstinį išieškojimą. Antstolė nepagrįstai paskaičiavo vykdymo išlaidas, kadangi antstolei nereikėjo atlikti vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytų veiksmų.
Antstolė A. K. 2018 m. balandžio 5 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0133/17/01387 persiuntė Alytaus apylinkės teismui, motyvuodama tuo, kad vykdymo veiksmus atliko vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas per antstolės pasiūlytą ir vėliau pratęstą terminą skolos geruoju nesumokėjo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui per gana ilgą laikotarpį geranoriškai neatlyginus skolos, antstolė 2018 m. kovo 21 d. priėmė skundžiamą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo kartu su vykdymo išlaidų apskaičiavimu išsiuntė pareiškėjui, suinteresuotam asmeniui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Alytaus pataisos namams. Teismas nustatė, kad visi vykdymo veiksmai, už kuriuos apskaičiuotos vykdymo išlaidos antstolės pateiktame vykdymo išlaidų apskaičiavime, buvo atlikti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog antstolės atlikti veiksmai buvo nereikalingi ar pertekliniai, pirmą 5 Eur mokėjimą pagal vykdomąjį dokumentą suinteresuotam asmeniui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjas atliko 2018 m. balandžio 11 d.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad netinkamai įvertinti pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų nurodyti argumentai, jog jis geranoriškai moka skolą išieškotojui, todėl antstolė neturi pagrindo vykdyti priverstinį išieškojimą ir paskaičiuoti vykdymo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Iš nagrinėjamos bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0133/17/01387 medžiagos nustatyta, kad antstolės A. K. kontoroje vykdomas Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 1 720,57 Eur gydymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo suinteresuoto asmens Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Antstolės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimas įvykdyti sprendimą, patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas priimti 2017 m. liepos 20 d. 2017 m. rugpjūčio 3 d. antstolės kontoroje gautas pareiškėjo prašymas 5 dienoms iki 20 dienų pratęsti terminą sprendimui įvykdyti, papildomiems dokumentams pateikti, 2017 m. rugpjūčio 16 d. – pareiškėjo prašymas dėl patvarkymo patikslinimo. Atsakydama į pastarąjį pareiškėjo prašymą, antstolė 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu informavo pareiškėją, kad jokie apribojimai, areštai ar kiti priverstinio vykdymo veiksmai nebuvo atlikti, pareiškėjui priklausančios lėšos neareštuotos. 2018 m. kovo 21 d. antstolė priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo, vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame nurodė nesutinkantis su antstolės 2018 m. kovo 21 d. patvarkymais dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo, skundą argumentuodamas tuo, kad skolą jis moka geranoriškai.
Pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų motyvavo tuo, kad pareiškėjas per antstolės pasiūlytą ir vėliau pratęstą terminą skolos geruoju nesumokėjo. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad jo skunde dėl antstolio veiksmų nurodytos aplinkybės įvertintos netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai.
Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad antstolės veiksmai neteisėti dėl to, kad jis geranoriškai mokėjo skolą. Kaip matyti iš suinteresuoto asmens Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų antstolio A. A. kontoroje vykdomas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. išduotas vykdomasis dokumentas dėl 36,26 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo suinteresuoto asmens Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Pareiškėjas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pervedė po 5 Eur 2017 m. gegužės 11 d., 2017 m. birželio 12 d., 2017 m. liepos 12 d., 2017 m. rugpjūčio 9 d., 2017 m. rugsėjo 11 d., 2018 m. vasario 13 d., 2018 m. kovo 15 d., iš viso atlygino 35 Eur sumą pagal paminėtą vykdomąjį dokumentą. Pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 13 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 720,57 Eur gydymo išlaidų išieškojimo iš pareiškėjo suinteresuoto asmens Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai yra pervesta 5 Eur suma 2018 m. balandžio 11 d., t. y. po antstolės 2018 m. kovo 21 d. patvarkymų dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo priėmimo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui neįvykdžius teismo sprendimo net per ilgesnį nei 2017 m. liepos 20 d. raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, antstolė pagrįstai pradėjo taikyti CPK 624 straipsnyje numatytas priverstinio vykdymo priemones.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad savanoriškas iš pareiškėjo priteistos skolos mokėjimas po 5 Eur negali būti laikomas tinkamu teismo sprendimo įvykdymu, dėl kurio netaikomos priverstinio vykdymo priemonės. Pareiškėjas nei antstolei, nei teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra sudaryta taikos sutartis, kuria suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos sutiko, kad pareiškėjas jai priteistą sumą išmokėtų pervesdamas kas mėnesį po 5 Eur. Tik šalims sudarius tokią taikos sutartį, antstolis turėtų pareigą sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą (CPK 595 straipsnis). Pareiškėjui nepateikus tokių duomenų, byloje nesant kitų įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti antstolės atliktų veiksmų neteisėtumą.
Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas (CPK 610 straipsnis). Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro vykdomosios bylos administravimo išlaidos, vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos ir atlygis antstoliui. Vykdomųjų išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija (CPK 609 straipsnio 2 dalis). Vykdymo išlaidos skaičiuojamos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytais įkainiais.
Antstolė 2018 m. kovo 21 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriame nurodyta, kad antstolė nutaria išieškoti vykdymo išlaidas, apskaičiuotas vykdomojoje byloje Nr. 0133/17/01387. 2018 m. kovo 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodyti konkretūs vykdymo išlaidų pavadinimai, dydžiai, kiekiai ir sumos. Pareiškėjas nenurodė argumentų, paneigiančių šių išlaidų būtinumą ir realumą, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios išlaidos buvo apskaičiuotos pagrįstai ir teisingai. Pareiškėjas taip pat nepagrindė, kad kurie nors konkretūs antstolės atlikti veiksmai buvo nebūtini, pertekliniai, atlikti pažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėjas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gegužės 2 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.