- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-31
- Bylos Nr.
- 1-66-491/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00308-2007-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Nukentėjusysis
- B. T., A. A.
- Kaltinamasis
- T. P.
- Advokatai
- Arvydas Penelis, Kristina Rutkauskienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimo, išsiskyręs, iki suėmimo dirbęs (duomenys neskelbtini), teistas :
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. 20 MGL (2600 Lt) bauda. Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartimi jam paskirta ir nesumokėta bauda buvo pakeista į 10 parų areštą, šios bausmės neatlikęs;Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams, šią bausmę atlikęs 2008 m. rugsėjo 22 d., teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., 178 str. 2 d. (2007 m. liepos 21 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 214 str. 1 d., 284 str. 1 d. (2007 m. liepos 21 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 302 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1) viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. 2007 m. liepos 28 d. apie 4 val., (duomenys neskelbtini), B. T. kolektyvinio sodo teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas bendrininkų grupe su E. V. ir kitais nenustatytais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, visi mėtydami akmenis, suduodami medinėmis lazdomis bei spardydami kojomis nukentėjusiuosius A. A. ir M. K. į įvairias kūno vietas, A. A. padarė vidutinio sunkumo trauminę galvos smegenų ligą, galvos smegenų sumušimą ir kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu, kairiojo momenkaulio ir pakauškaulio lūžius, muštines žaizdas nosies nugarėlėje, kairiajame smilkinyje ir kairėje užausinėje srityje, kairės ausies landos sienelės žaizdą, minkštųjų audinių sumušimus veide ir krūtinės ląstoje, dėl ko nukentėjusysis laikinai neteko 60 procentų darbingumo, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o M. K. kairės plaštakos plėštinę žaizdą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą; E. V. išdaužė B. T. sodo namelio langus, padarydamas jam 200 litų (57,92 Eur) turtinę žalą, o T. P. su nenustatytais asmenimis, namelio viduje sudaužė du šviestuvus bendros 60 Lt (17,38 Eur) vertės, sugadino skaitmeninį fotoaparatą „Olympus FE – 140“ 600 Lt (173,77 Eur) vertės, apgadino vidines namo sienas bei apgadino kieme, šalia namelio, stovėjusį nukentėjusiojo S. Z. automobilį „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. apgadino priekinį automobilio stiklą, sudaužė kairės ir dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlius, išdaužė dešinės ir kairės pusės priekinių bei galinių durelių stiklus, įlenkė kairės pusės galinį sparną, išdaužė galinį automobilio stiklą, įlenkė bagažinės dangtį, išdaužė dešinės ir kairės pusės galinius žibintus, padarydamas nukentėjusiajam 1220 Lt (353,34 Eur) žalą.
2) tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, iš B. T. sodo namelio jis pagrobė nukentėjusiojo D. Z. nešiojamąjį kompiuterį „Acer“ 800 Lt (231,70 Eur) vertės;
3) tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, įsibraudamas į saugyklą – šalia sodo namelio stovėjusį S. Z. automobilį „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė nukentėjusiojo D. Z. turtą – rankinę 20 Lt (5,79 Eur) vertės, su joje buvusia pinigine 40 Lt (11,58 Eur) vertės ir 100 Lt (28,96 Eur) grynųjų pinigų bei rankinėje buvusius jo dokumentus ir mokėjimo instrumentą bei automobilio dokumentus : nukentėjusiajam išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), jo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB Nord bankas „Visa Elektron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), bei minėto automobilio dokumentus : transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini).
ĮRODYMAI
Kaltinamasis T. P. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2007 m. liepos 27 d. apie 23 val. su T. Š. ir E. V. girtavo kolektyviniuose sode pas pažįstamą pravarde „V.“. Jis išgėrė apie 3 – 4 butelius alaus. Vėliau su Š. išėjo į kitą sodą, norėjo dar išgerti. Kieno buvo sodo namelis, nežino. Juos iš ten pradėjo vyti, prasidėjo muštynės. Kažkas iš jaunuolių trenkė Š., E. K. jį tampė. Tada jis dujiniu pistoletu šovė į E. K., kuris buvo 1 – 2 m. atstumu nuo jo. Ar pataikė – nežino. Š. skundėsi, kad jam sužeidė nugarą ir veidą. Jis su V. iš to sodo namelio pabėgo. Po to jis paskambino I., paprašė jo nuvežti iki to sodo. Tarėsi ten nuvykti ir išsiaiškinti dėl Š. sumušimo, t. y. ketino muštis. Su I. vyko jis, E. V. ir dar vienas vaikinas iš (duomenys neskelbtini). Vaikinų buvo ir daugiau, apie 10, tačiau visų nežino, nes jie buvo I. draugai. Nuvykęs į sodą rado pagalį, jį pasiėmė savigynai. Tuomet jo niekas nepuolė. Pistoleto su savimi jau nebeturėjo. Nematė, ar kiti turėjo pagalius. Kas ir ką konkrečiai darė, įvardinti negalėjo, nes visi lakstė, mušėsi, mėtė akmenis, daužė. A. A. gulėjo ant žemės netoli sodo namelio, nepastebėjo, kad jis būtų buvęs sužeistas. Nukentėjusysis gal griebė jam už kojos, dėl to jis su pagaliu 3 – 4 kartus sudavė jam per kojas ir nugarą. Nematė, kad kažkas be jo dar būtų mušęs A. A.. Kai atsitraukė nuo nukentėjusiojo, sode buvo pilna lakstančių žmonių. Jis į žmones akmenų nemėtė, nepamena, ar akmenis mėtė į sodo namelį. Nematė, kas sodo kieme sudaužė automobilį. Buvo išdaužtas sodo namelio pirmo aukšto langas, durys pradarytos. Įėjo į sodo namelį, kuriame viskas buvo jau išdaužyta, kas tai padarė – nežino. Namelyje jis pamatė nešiojamąjį kompiuterį, jį pasiėmė. Dėl ko ėjo į sodo namelį – paaiškinti negali. Po to, eidamas pro kieme stovėjusį automobilį išdaužytais langais, iš jo salono paėmė pilkos spalvos rankinę. Iš sodo išėjo su „B.“ ir išsiskirstė. Kitą dieną pagrobtą kompiuterį pardavė turguje nepažįstamam asmeniui už maždaug 500 Lt (144, 81 Eur), paėmė pinigus, pasiliko rankinę ir piniginę, kitus rankinėje buvusius daiktus, dokumentus, išvardintus kaltinime, išmetė. Sutinka atlyginti nukentėjusiajam A. A. 1000 Eur neturtinės žalos, nes ne jis sudavė jam smūgius į galvą.
Savo parodymus jis patvirtino įvykio vietoje (2 t., 103 – 110 b. l.).
Nuteistasis E. V. parodė, kad sode šventė gimtadienį, buvo neblaivus. Nuėjo prie kito sodo namelio. Ten taip pat šventęs jaunimas nepriėmė kartu švęsti, kažkas į jį metė butelį, užgavo. Su T. P. grįžo iki (duomenys neskelbtini) kultūros namų. Ten T. P. kažkam paskambino. Po to atvažiavo du automobiliai su keletu jaunuolių. Kartu su jais nuvažiavo į sodus. Ko jis pats ten važiavo, nežino. Dėl kokių nors veiksmų tarpusavyje nieko nesitarė. Atvažiavę į sodą apsiginklavo akmenimis, lazdomis ir nuėjo link švenčiančių. Jis pats akmenimis išdaužė du sodo namelio langus. Automobilio nedaužė, kas tai padarė – nežino. Jis prieš nukentėjusiuosius fizinio smurto nenaudojo. Kas juos sužalojo – nežino. Tik matė, kaip T. P. spyrė koja gulinčiam žmogui, mano, jog ten buvo A. A..
Savo parodymus jis patvirtino įvykio vietoje (1 t., 26-29 b. l.).
Nukentėjusysis B. T. parodė, kad sodo namelyje jo dukra A. T. šventė savo gimtadienį, susirinko apie 14 svečių. Iškepęs šašlykus, nuėjo į netoliese esantį uošvienės sodo namelį nakvoti. Dukra jam paskambino apie 2 – 3 val. ryto ir pranešė apie įvykį. Sodo namelyje buvo viskas išdaužyta : langai, šviestuvai, sugadintos sienos, fotoaparatas, namelyje buvo granito luitai, buvę prie garažo. A. A. jau buvo išvežtas į ligoninę. Jam pačiam buvo padaryta 1160 Lt (335,96 Eur) turtinė žala. Iš E. V. jam buvo priteista 200 Lt (57,92 Eur), E. V. šiuos pinigus jam atidavė. Kita žalos dalis jam nebuvo atlyginta, prašo ją priteisti iš kaltinamojo T. P..
Nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2007 m. liepos mėnesį šventė draugės A. T. gimtadienį sodo namelyje. Išėjo į lauką parūkyti, išgirdo triukšmą, kažkas atvažiavo ir puolė. Pajuto stiprų smūgį į pakaušį, kas sudavė – nežino. Kas vyko toliau nepamena. Ligoninėje atgavo sąmonę po 2 savaičių, jam buvo nustatytas 60 proc. nedarbingumas pusei metų. Teko iškęsti didelius skausmus, dabar jaučia skausmus nugaroje, lankosi pas gydytojus. Po to dėl nedarbingumo nustatymo nesikreipė. Prašo priteisti 28962 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis S. Z. parodė, kad 2007 m. liepos mėnesį sūnus D. paskambino jam apie 4 val. nakties ir pasakė, kad sodo namelyje švenčiant gimtadienį užpuolė kažkokie asmenys. Sūnus jam pasakojo, jog iš pradžių į sodą atėjo du asmenys, kurie norėjo prisijungti švęsti, tačiau jų nepriėmus, po kiek laiko atvažiavo du automobiliai vaikinų. Sūnus sakė, kad atvyko V., Š., P. ir kiti asmenys, kad viskas labai staigiai įvyko. Nukentėjusieji buvo užpulti su strypais, buvo šaudoma, daužomas B. T. sodo namelis. Kieme stovėjęs jo automobilis „Nissan Sunny“, kuriuo sūnus buvo atvažiavęs į sodą, buvo sudaužytas nepataisomai, sugadinimus jis įvertino 1220 Lt (353,34 Eur). Iš jo automobilio buvo pavogti sūnaus dokumentai, iš sodo namelio dingo sūnaus nešiojamasis kompiuteris. Lauke ant žemės gulėjo sužalotas A. A.. Vienam jaunuoliui buvo sužalota ranka, jis sakė, kad jam šovė į ranką.
Nukentėjusysis D. Z. parodė, kad 2007 m. liepos mėnesį šventė A. T. gimtadienį sodo namelyje. Naktį išėjęs į lauką pamatė atbėgančių žmonių siluetus, išgirdo šūvius, visi pradėjo bėgti slėptis, jis įbėgo į kambariuką prie garažo, buvo tamsu, užpuolikų nematė ir neatpažino. Kai viskas aprimo, išėjo į lauką ir pamatė ant žemės gulintį A. A., kas jį mušė – pasakyti negali. Girdėjo kalbas, kad galėjo šaudyti P. Tėvo automobilį rado smarkiai apgadintą, iš automobilio dingo jo rankinė su dokumentais, namo viduje buvo jo nešiojamasis kompiuteris, kurio vertė 800 Lt (231,70 Eur), kurį irgi pavogė. Taip pat buvo sužaloti Pi. bei K.
Nukentėjusysis E. P. parodė, kad 2007 m. liepos mėnesį sodo namelyje šventė gimtadienį, buvo apie 10 žmonių. Kai vyko muštynės, jis miegojo sodo namelio pirmame aukšte, nieko negirdėjo. Jis pakaušį galėjo susižaloti ir pats, nes buvo labai girtas, todėl nesijaučia nukentėjusiuoju.
Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų nukentėjusiojo M. K. parodymų matyti, kad 2007 m. liepos 27 d. nuo 19 val., (duomenys neskelbtini), A. T. tėvų sodo namelyje, šventė jos gimtadienį. 2007 m. liepos 28 d. apie 4 val. jis su kitais vaikinais išėjo į lauką parūkyti, o berūkant pastebėjo, kad sode, ant asfaltuoto keliuko, sustojo automobilis. Jam sustojus, staiga į juos pradėjo skrieti akmenys. Pradėjęs bėgti, parkrito, po ko pajuto spyrius į įvairias kūno vietas. Mušimo metu gulėjo veidu į žemę, todėl kas jį mušė – nematė. Po kurio laiko jį mušę vaikinai nubėgo link sodo namelio, o jis pagulėjęs apie 10-15 minučių atsikėlė ir nuėjo į sodo namelį. Netoli sodo namelio ant žemės gulėjo A. A., jo galva buvo kruvina. Jaunuolių, kurie jį mušė, jau nebebuvo. Matė, kad buvo išdaužti du sodo namelio lango stiklai, išvartyti stalai, iš kurių vienas buvo sulaužytas, namo viduje nebebuvo kompiuterio (1 t., 132-133 b. l.).
Liudytoja A. T. parodė, kad 2007 m. liepos 27 d. šventė savo gimtadienį sodo namelyje. Bestovint lauke, atėjo V., Š. ir vaikinas pravarde „B.“. Jie turėjo tris butelius degtinės. Jos draugai buvo nepatenkinti ir pradėjo vaikinus varyti lauk. Po poros valandų išgirdo, kad lauke kažkas šaukia, kažkas liepė slėptis, matėsi, kad kieme bėga 10 – 15 žmonių. Prasidėjo muštynės ir daužymas. Kai buvo mušamas A. A., ji nematė, nes slėpėsi garaže. P. nematė, kas šaudė taip pat nematė. Buvo atbėgę ir į garažą trys vaikinai, bet kas tokie – ji neįsidėmėjo.
Liudytojas A. P. parodė, kad 2007 m. liepos 27 d. tėvų sodo namelyje šventė gimtadienį, buvo daug žmonių, tame tarp – ir V., P., E. M., dar keletas. Su kuo namo išvyko E. V., nematė. Tą pačią naktį mieste jis sutiko E. V. su T. Š. Kartu su jais jis grįžo į sodo namelį, pavalgė, išgėrė ir nuėjo miegoti. E. V. jam minėjo, kad netoliese buvo kitame sodo namelyje.
Liudytojas D. M. parodė, kad 2007 m. liepos mėnesį buvo gimtadienyje pas Pe. Po Pe. gimtadienio praėjus 2 – 3 dienoms, E. V. jam grąžino pistoletą, jis buvo be dėklo. Jam niekas nepasakojo apie jokias muštynes.
Liudytoja S. P. parodė, kad 2007 m. liepos mėnesį šventė A. T. gimtadienį sodo namelyje, buvo apie 20 žmonių. Apie 3 val. nakties atėjo Š. ir vaikinas vardu E. Įvyko kažkoks konfliktas ir jie išėjo. Vėliau atvažiavo daug žmonių, jie pradėjo viską daužyti, visi pradėjo slėptis. Atvykę jaunuoliai buvo užsidėję gobtuvus, be to, buvo tamsu, todėl jų atpažinti negalėjo. Kai triukšmas baigėsi, pamatė, kad kieme guli A. A.. Kas jį mušė, niekas nematė. Be to, buvo sužaloti Pi. bei K. Visi buvo labai išsigandę, buvo sudaužytas automobilis, namelio langai, iš namelio dingo kompiuteris.
Liudytojas T. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus bei teisiamajame posėdyje perskaitytus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus jo parodymus, kad 2007 m. liepos 27 d. vakare su draugais kolektyviniuose soduose šventė A. P. gimtadienį. Jis, E. M., E. V., išėję iš gimtadienio, išgirdo kitame sode muziką. Jie visi nuėjo į tą sodo namelį, nes norėjo švęsti su jais kartu. Namelio kieme stovėję jaunuoliai vijo juos lauk, davė suprasti, kad jie nebuvo pageidaujami. Vienas iš tų jaunuolių jam galva trenkė į nosį, kažkas uždavė kastuvu per šoną. Po to E. P. pasakė, kad liautųsi jį mušti ir juos paleido. Jis ėjo keliu per sodus, kai pastebėjo atvažiuojančius tris automobilius. Netrukus jis išgirdo dūžtančių stiklų garsus, šaukiančių žmonių balsus, du šūvius. Tie garsai sklido iš to sodo, iš kurio jis pabėgo. Grįžęs į (duomenys neskelbtini), sutiko A. P. ir abu nuėjo į sodo namelį miegoti.
Liudytojas R. I. parodė, kad konflikte nedalyvavo. Jis nuvežė E. V. ir dar 3 – 4 asmenis iki sodo namelio. To prašė T. P. Jam jaunuoliai minėjo, kad vyksta kažkokia šventė. Važiuojant jie dėl muštynių nesitarė. Kad jaunuoliai būtų ką nors nešęsi, nematė.
Liudytojas Ž. M. parodė, kad 2007 m. liepos mėnesį sodo namelyje šventė A. T. gimtadienį. Jis miegojo, o kuomet jį prikėlė, pro langą pamatė, kad atbėga daug žmonių. Kas tie žmonės, tamsoje nesimatė. Kai viskas nutilo, nulipo žemyn. Lauke matė sužeistą A. A. Sodo namelio bei automobilio langai buvo išdaužyti, pavogtas nešiojamasis kompiuteris.
Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų liudytojo M. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų matyti, kad 2007 m. liepos 27 d. sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ šventė A. T. gimtadienį. Bešvenčiant į sodo namelį atėjo 3 jaunuoliai, iš kurių pažino T. Š. ir asmenį pravarde „B.“, kurie prašė leisti kartu švęsti. Tačiau jie buvo paprašyti išeiti. Tada išgirdo lyg ir šūvio garsą, po ko T. Š. ir „B.“ pabėgo. Po kiek laiko ant kelio sustojo 2 automobiliai, iš kurių išlipo apie 10 jaunuolių. Jie pradėjo mėtyti akmenis į namelio langus. Matė, kaip kažkas į A. A. metė butelį ir pataikė jam į galvą, dėl ko jis pargriuvo ant žemės. Tada pats įbėgo į namelį ir užlipo į antrą aukštą. Kas vyko toliau – nematė, tačiau pasibaigus muštynėms, matė A. A. su kruvina galva bei apgadintą D. Z. automobilį.
Iš teisiamojo posėdžio metu perskaitytų liudytojo E. M. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotų parodymų matyti, kad 2007 m. liepos mėnesio pabaigoje šventė A. P. gimtadienį pastarojo kolektyviniame sode. Po vidurnakčio jis su T. Š., E. V. ir T. P. iš gimtadienio išėjo. Eidami išgirdo kitame sodo namelyje grojančią muziką. Visi bendrai sutarė ten nueiti išgerti. Priėję prie to sodo, pamatė lauke rūkančius apie šešis jaunuolius ir užkalbino juos prašydami prie jų prisijungti švęsti bei kartu išgerti. Jaunuoliai liepė jiems dingti, o vienas iš jų atsinešė didelį raktą ir ėmė juo mosuoti, vydamas juos iš sodo. Išsigandęs jis pabėgo ir pasislėpė krūmuose. Tupėdamas krūmuose, matė, kad būrys jaunuolių apsupo T. Š. ir išgirdo vieną šūvį. Tačiau kas ir į ką šovė – nematė ir nežino. Supratęs, kad po šūvio draugai pabėgo, išlindo iš krūmų ir nuėjo miesto centro link. Prie kultūros namų pamatė sėdinčius E. V. ir T. P.. Netrukus prie jų privažiavo baltos spalvos automobilis „Audi 80“. Automobilio vairuotoją vadino „R.“. Jie susėdo į automobilį ir nuvažiavo į sodą. Sodų teritorijoje pamatė einantį T. Š., kuris buvo kruvinu veidu, sakėsi, jog buvo sumuštas sode. Tada jie visi keturi nuėjo link to sodo. Ant keliuko jis susirado vieną akmenį, akmenį pasiėmė ir E. V.. Eidami lauke prie namelio pamatė stovinčius jaunuolius ir E. V. į jų pusę sviedė savo akmenį, po ko į jų pusę akmenį metė ir jis. Ką tuo metu darė T. Š. ir T. P. – nematė. Po to kai metė akmenis, jis su T. Š. liko stovėti atokiau nuo namelio, o tuo metu T. P. su E. V. nuėjo link to sodo namelio. Prie jų prisijungė jam nematyti, neaišku, iš kur atsiradę kokie penki jaunuoliai, kurie nuėję į sodo namelio vidų, ėmė daužyti stiklus. Jis girdėjo triukšmą ir žmonių balsus. Jis su T. Š. jaunuolius stebėjo iš toliau, į sodo namelį nėjo ir nieko nedaužė. Jis matė, kaip T. P. įėjo į sodo namelio vidų. Taip pat ant kelio matė stovintį vieną tamsios spalvos automobilį, kurio markės nematė. Suprato, kad tuo automobiliu galėjo būti atvykę jam nematyti anksčiau minėti vaikinai. Po kurio laiko pamatė T. P. po pažastimi nešantį kažkokį daiktą. Paklausus T. P. atsakė, kad nešėsi dėžę.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrint ją, rastas apgadintas automobilis „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išdaužyti sodo namelio langai, išvartyti jo viduje esantys baldai, ant grindų pridužę indų šukių. Įvykio vietoje rasta ir paimta lenta, mobiliojo ryšio telefono plastikinis dangtelis, mobiliojo ryšio telefono akumuliatorius, dėtuvė ginklui, automobilio antenos dalis (1 t., 27 – 46 b. l.).
Iš automobilio „Nissan Sunny“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad apgadintas jo priekinis automobilio stiklas, sudaužyti kairės ir dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėliai, išdaužti dešinės ir kairės pusės priekinių bei galinių durelių stiklai, įlenktas kairės pusės galinis sparnas, išdaužtas galinis automobilio stiklas, įlenktas bagažinės dangtis, išdaužti dešinės ir kairės pusės galiniai žibintai (1 t., 47 – 48 b. l.).
2007 m. spalio 3 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. A. nustatyta trauminė galvos smegenų liga (vidutinio sunkumo forma), galvos smegenų sumušimas ir kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, kairiojo momenkaulio ir pakauškaulio lūžiai, muštines žaizdos nosies nugarėlėje, kairiajame smilkinyje ir kairėje užausinėje srityje, kairės ausies landos sienelės žaizda, minkštųjų audinių sumušimai veide ir krūtinės ląstoje. Dėl kaukolės skliauto kaulų lūžių ir galvos smegenų sumušimo A. A. sveikata sutrikdyta nesunkiai. Veido srities minkštųjų audinių sumušimai ir krūtinės ląstos sumušimas padaryti paveikiant kietais bukais daiktais – kumščiais, spardant. Galvos plaukuotos dalies muštinės žaizdos, kairės ausies landos sienelės žaizda, kaukolės skliauto kaulų lūžiai bei galvos smegenų sumušimas galėjo būti padaryti suduodant smūgius kietais bukais ir bukabriauniais daiktais – pagaliais (1 t., 85 – 87 b. l.).
Iš 2009 m. rugsėjo 11 d. ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo lygio tarnybos Biržų teritorinio skyriaus darbingumo lyginio vertinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. buvo nustatytas 60 proc. darbingumo netekimas. Eksperto vertinimu, vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 3 skyriaus 6.10, 6.11 punktais, netekus 30 ir daugiau procentų darbingumo, sveikata sunkiai sutrikdoma, todėl tai keičia A. A. nustatytą sveikatos sutrikdymo masto kvalifikaciją į sunkią (2 t., 175 b. l.).
Teismo medicinos ekspertė J. Žilionienė teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nustatant sveikatos sutrikdymo mastą vadovaujamasi medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais bei Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra nustatyta, kad teismo medicinos ekspertai nustato sveikatos sutrikdymo mastą ir faktą bei bendro darbingumo mastą. Jei buvo gauti papildomi duomenys apie asmens pasikeitusią sveikatos būklę, sunkesnius liekamuosius reiškinius, asmeniui nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas gali keistis. Ji padarė išvadą, kad šiuo atveju A. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Iš 2018 m. liepos 11 d. komisinės ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) akto matyti, kad dėl 2017 m. liepos 28 d. patirtų sužalojimų A. A. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2008 m. balandžio 29 d. jam laikinai nustatytas 40 proc. darbingumas įtakos sveikatos sutrikdymo mastui neturi. Pateiktuose A. A. medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta tokių liekamųjų reiškinių jo sveikatai, dėl kurių gali keistis jam nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas (4 t., 48 – 49 b. l.).
Iš 2007 m. spalio 2 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. K. nustatyta kairės plaštakos plėštinė žaizda. Sužalojimas padarytas paveikiant nelygų paviršių turinčiu daiktu. Dėl nustatyto sužalojimo M. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 89 b. l.).
Iš 2007 m. spalio 2 d. teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. P. nustatyta muštinė žaizda pakaušyje. Sužalojimas padarytas suduodant smūgį tiek lazda, tiek akmeniu, tiek įspiriant. Dėl nustatyto sužalojimo E. P. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 91-92 b. l.).
Iš 2007 m. rugpjūčio 27 d. T. P. asmens kratos protokolo, 2008 m. liepos 9 d. daiktų apžiūros bei daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolų matyti, kad D. Z. atpažino iš T. P. kratos metu paimtą įvykio metu pagrobtą jo piniginę ir rankinę (1 t., 52, 56 – 64 b. l.).
Iš 2007 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokolo matyti, kad išdužęs fotoaparato „Olympus FE-140“ objektyvo lęšis, blykstė virš objektyvo, skersai per visą fotoaparato korpusą rasta nelygi lūžimo žymė. Į viršutinėje dalyje esančių mygtukų paspaudimus fotoaparatas nereaguoja ir neįsijungia (1 t., 69 – 72 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS
Dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei nukentėjusiųjų
A. A. ir M. K. sveikatos sutrikdymo
(BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str.)
Byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 28 d. naktį T. P., E. V. ir T. Š. nekviesti atėjo į B. T. kolektyvinį sodą, kuriame buvo švenčiamas A. T. gimtadienis. Jie norėjo prisijungti prie gimtadienio šventimo, tačiau jame dalyvavę jaunuoliai juos išvijo lauk ir dėl to tarp jų kilo konfliktas. Vienas iš jaunuolių prieš T. Š. panaudojo fizinį smurtą, T. P., E. V. ir T. Š. iš sodo išėjo. T. P. ir E. V. grįžo į (duomenys neskelbtini). Po to T. P. paskambino R. I., papasakojo jam apie įvykusį konfliktą bei paprašė nuvežti iki to paties sodo. R. I. tą ir padarė. Tą pačią dieną apie 4 val. netoli B. T. kolektyvinio sodo atvažiavo du automobiliai su maždaug 10 jaunuolių, tarp kurių buvo ir kaltinamieji T. P. bei E. V.. Jie apsiginklavo strypais, pagaliais, akmenimis, kitomis parankinėmis priemonėmis, T. P. turėjo medinę lazdą. Kaltinamieji su kitais atvykusiais tiksliau nenustatytais asmenims puolė sodo namelį bei jame buvusius asmenis – vieni jų mėtė į namelį akmenis, kažkas šaudė iš dujinio pistoleto, buvo niokojamas sodo namelio vidus, jo kieme stovėjęs S. Z. automobilis „Nissan Sunny“. Gimtadienio svečiai, pamatę link sodo namelio atbėgančius minėtus jaunuolius, mėtomus akmenis, girdėdami daužomus stiklus, šūvius, puolė slėptis. Nukentėjusiajam A. A. į galvą kažkas metė butelį ir jis pargriuvo ant žemės. T. P. su savimi turėta medine lazda 3 – 4 kartus sudavė ant žemės gulinčiam A. A.. Šio įvykio metu buvo apgadintos sodo namelio vidinės sienos, sudaužyti šviestuvai, keli langai, apgadintas prie namelio stovėjęs automobilis „Nissan Sunny“, išdaužyti jo langai, sugadintas skaitmeninis fotoaparatas „Olympus FE – 140“, nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. A. sveikata bei nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. K. sveikata. Tokias faktines įvykio aplinkybes patvirtina iš dalies paties kaltinamojo T. P., nuteistojo E. V., virš išdėstyti liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai, teismo medicinos specialisto išvados dėl nukentėjusiesiems A. A. ir M. K. padarytų sužalojimų, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai.
Kaip matyti, B. T. kolektyviniame sode bei sodo namelyje neteisėtai veikė T. P., E. V. ir kiti nenustatyti asmenys. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2007 m. liepos 28 d. apie 4 val. E. V. išdaužė B. T. sodo namelio du langus. Vadinasi, T. P. ir kiti nenustatyti asmenys atliko atitinkamus veiksmus, dėl kurių kilo kitos kaltinime nurodytos bei prieš tai jau paminėtos nagrinėjamo įvykio pasekmės. Kaltinamasis T. P. pripažino, kad su savimi turėta medine lazda 3-4 kartus sudavė ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam A. A. per kojas ir nugarą, tvirtino, jog į galvą jam netrenkė. Jis parodė, kad nukentėjusiojo M. K. išvis nemušė bei jokių akmenų į sodo namelį nemėtė, jo neniokojo, automobilio „Nissan Sunny“ irgi neapgadino, todėl jis negali atsakyti už nukentėjusiųjų A. A., M. K. sveikatos sutrikdymą bei kitų asmenų sukeltas pasekmes.
Tačiau, tokia kaltinamojo versija vertintina kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, nes ją paneigia bei T. P. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų daryme patvirtina byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Visų pirma, įvertinus kaltinamojo nurodytą nukentėjusiajam A. A. jo suduotą smūgių skaičių (3 – 4 kartai), naudotą įrankį – medinę lazdą, akivaizdu, kad ant nukentėjusiojo nugaros ir kojų turėjo likti fizinio smurto pėdsakų. Tačiau iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. A. buvo nustatyti sužalojimai tik galvoje ir krūtinės ląstoje, jokie sužalojimai kitose nukentėjusiojo kūno dalyse (nugaroje, kojose) jam nebuvo rasti. Iš to galima spręsti, kad T. P. smūgius medine lazda nukentėjusiajam A. A. sudavė ne į kojas ir nugarą, o į jo galvą, tačiau ar dėl girtumo, ar siekdamas švelninti savo atsakomybę, kaltinamasis to nepamena ar neprisipažįsta. Teismo medicinos specialisto išvada taip pat rodo, kad A. A. sužalojimai galvoje galėjo būti padaryti suduodant smūgius kietais bukais ir bukabriauniais daiktais – pagaliais. T. P. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį A. A. faktą patvirtina ir nuteistojo E. V. parodymai, jog jis įvykio metu matė, kaip T. P. spyrė jau gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam. Tai atitinka specialisto išvados teiginius, kad A. A. krūtinės ląstos sumušimai padaryti paveikiant kietais bukais daiktais – galimai kumščiais, spardant. Pagal nustatytas aplinkybes prie nukentėjusiojo A. A. su pagaliu buvo vienintelis T. P., kuris ne tik smūgiavo jam pagaliu, bet jį ir spardė. Tiesa, liudytojas M. Š. parodė matęs, kad kažkas A. A. pataikė buteliu į galvą. Tačiau, šis liudytojas nenurodė, kad dėl to nukentėjusysis pargriuvo, kaip kad jis buvo rastas T. P.. Kita vertus, A. A. galvos srityje nustatyti daugybiniai sužalojimai skirtingose jos vietose, todėl nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusysis galėjo būti nesunkiai sužalotas vienu vieninteliu smūgiu buteliu į galvą. Tai suteikia pagrindo išvadai, jog galvos sužalojimus, lėmusius nesunkų A. A. sveikatos sutrikdymą, padarė būtent kaltinamasis T. P., o ne kiti nenustatyti asmenys.
Kaltinamojo parodymai, jog jis nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį M. K., nemėtė akmenų į sodo namelį, neniokojo jo vidaus, nesugadino fotoaparato bei neapgadino automobilio „Nissan Sunny“, byloje nėra paneigti. Iš nukentėjusiojo M. K. parodymų matyti, kad pradėjęs bėgti nuo puolančių jaunuolių jis parkrito, po ko pajuto spyrius į įvairias kūno vietas. Kadangi mušimo metu gulėjo veidu į žemę, todėl kas jį mušė – nematė. Šiais nukentėjusiojo parodymais nėra jokio pagrindo netikėti. Kad prieš jį buvo smurtauta patvirtina ir nukentėjusiojo D. Z., liudytojos S. P. parodymai, jog po muštynių M. K. buvo sužalotas. Smurto prieš nukentėjusįjį M. K. faktą patvirtina ir specialisto išvada jam nustatyti sužalojimai, kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. Byloje liudytojais apklausti kiti muštynėse ir šventėje dalyvavę asmenys taip pat negalėjo įvardinti, kas ir kokius konkrečius veiksmus atliko tiek prieš nukentėjusįjį M. K., tiek kurie iš jų niokojo sodo namelį bei automobilį „Nissan Sunny“, sugadino fotoaparatą, kadangi visų jų tvirtinimu buvo tamsu, viskas vyko staiga, užpuolę vaikinai buvo su gobtuvais, dėl išgąsčio juos užpuolusių jaunuolių veidų neįsidėmėjo. Įvertinus visa tai, darytina išvada, kad nagrinėjamo įvykio metu nenustatyti asmenys sužalojo nukentėjusįjį M. K., suniokojo sodo namelį bei automobilį „Nissan Sunny“, sugadino fotoaparatą „Olympus FE – 140“.
Nepaisant to, prieš tai jau aptarti tiek kaltinamojo T. P., tiek kitų nenustatytų asmenų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip padaryti bendrai. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta BK 24, 25 straipsniuose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011, 2K-271-303/2016). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012, 2K-271-303/2016). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-271-303/2016).
Kaltinamasis T. P. parodė, kad po pirminio konflikto su kolektyviniame sode gimtadienį šventusiais jaunuoliais, kai jie iš ten buvo išvaryti, jis būdamas jau (duomenys neskelbtini) paskambino R. I. ir paprašė jį nuvežti atgal į tą patį kolektyvinį sodą. Nuteistasis E. V. patvirtino, kad po konflikto su jaunuoliais T. P. kažkam paskambino ir neužilgo prie jų atvažiavo du automobiliai, su kuriais jie visi nuvažiavo link to paties kolektyvinio sodo. Liudytojas R. I. parodė, kad jam paskambino T. P. ir jo prašymu jis su savo automobiliu nuvežė T. P. ir E. V. iki kolektyvinio sodo bei juos ten paleido. Kad prie T. P. bei E. V. prisijungė ir kitas automobilis su jaunuoliais matyti ir iš tiek jau minėtų nuteistojo E. V. parodymų, tiek iš liudytojo E. M. parodymų, kad jis važiavo kartu su T. P. ir E. V. į kolektyvinį sodą; kai išlipo iš R. I. automobilio, prie jų iš kažkur prisijungė ir kita jam nepažįstamų jaunuolių grupė. Dėl šios jaunuolių grupės kaltinamasis T. P. parodė, kad jie buvo R. I. draugai, kurių jis nepažinojo. Toliau, kaip jau buvo minėta, tik išlipę iš automobilių, T. P., E. V. bei kiti nenustatyti asmenys apsiginklavo toje pačioje vietoje rastais strypais, pagaliais, akmenimis, medinėmis lazdomis bei kitomis parankinėmis priemonės ir be jokių įžangų puolė šventusius. Prieš tai tarp T. P., E. V., T. Š. bei sodo namelyje gimtadienį šventusių jaunuolių kilusio konflikto aplinkybės ir po to T. P. bei kitų nenustatytų asmenų neteisėti veiksmai prieš šventės dalyvius vienareikšmiškai rodo, kad būtent T. P. iniciavo didesnės jaunuolių grupės surinkimą, jos subūrimą bei atvykimą į kolektyvinį sodą vieninteliu tikslu – keršyti jį bei jo draugus E. V. ir T. Š. įžeidusiems asmenims, kadangi jie nebuvo priimti švęsti gimtadienio, prievarta išvaryti iš sodo. Kad skambindamas R. I. ir kviesdamas draugus atgal į sodus T. P. turėjo siekį sumušti jame šventusius jaunuolius, kaltinamasis parodė teisiamajame posėdyje. Pagal kaltinamojo, liudytojo R. I. parodymus, vykdami į kolektyvinį sodą, jie tarpusavyje nieko nesitarė, neplanavo, kokius konkrečius veiksmus vienas ar kitas atliks. Nepaisant to, T. P. ir kitų nenustatytų asmenų veiksmai – susitarimas vykti į kolektyvinį sodą, apsiginklavimas parankinėmis smurtui naudoti skirtomis priemonėmis iš karto ten nuvykus, staigus puolimas ir iš karto sekęs fizinis smurtas prieš nukentėjusiuosius ir jų turtą, rodo, jog jų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. Tiek kaltinamasis, tiek E. V., tiek nenustatyti asmenys veikė išvien, puolė visi, visi bendrai niokojo jiems po ranka papuolusį turtą bei mušė sode buvusius žmones. Ir nors T. P. teigia, kad jis jokio smurto prieš nukentėjusįjį M. K. nenaudojo, akmenų nemėtė ir nieko neniokojo, kas iš esmės ir nėra paneigta byloje, tačiau savo nesutikimo dėl jo paties suburtų į grupę jaunuolių daromų veiksmų, pastariesiems vartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius A. A., M. K., gadinant sodo namelį bei automobilį „Nissan Sunny“, jis taip pat neišreiškė. Pažymėtina, kad veikimas bendrai su nenustatytais asmenimis nereiškia, jog visi bendrininkai turi atlikti vienodus veiksmus. Šiuo atveju visų, t. y. T. P. ir kitų nenustatytų asmenų, veiksmais buvo nutrauktas gimtadienio šventimas ir šios veikos darymo metu buvo sužaloti du žmonės. Ir nors pats kaltinamasis T. P. tiesiogiai smurtavo prieš vienintelį nukentėjusįjį A. A., tačiau jis turėjo suprasti ir suprato, kad kiti nenustatyti asmenys, apsiginklavę tinkamomis tiek žmogui žaloti, tiek turtui niokoti parankinėmis priemonėmis, darys analogiškus veiksmus, tačiau kitų jo paties suburtų į grupę jaunuolių jis nestabdė, nors jų atliekamus veiksmus, kaip antai, dūžtančius stiklus, girdėjo ar matė ir tokiu būdu jiems pritarė. Tai iš esmės atitinka aukščiau aptarto bendrininkavimo požymius ir dėl to kaltinamajam T. P. pagrįstai buvo inkriminuotas veikimas bendrininkų grupe. Tai nustačius, yra pagrindas pripažinti, kad T. P. buvo tas žmogus, kurio valia ir iniciatyva kiti bendrininkai buvo įtraukti į neteisėtą veiklą, ir kuris veikė bendrai su kitais nenustatytais asmenimis – todėl jis yra atsakingas už visas tiek savo, tiek kitų bendrininkų veiksmais sukeltas pasekmes, o būtent : nesunkų nukentėjusiojo A. A., nežymų nukentėjusiojo M. K. sveikatos sutrikdymą, B. T. sodo namelio bei šalia namelio stovėjusio S. Z. automobilio „Nissan Sunny“ apgadinimus, skaitmeninio fotoaparato „Olympus FE – 140“ sugadinimą.
Byloje nėra pakankamai duomenų, jog kaltinamasis T. P. su kitais nenustatytais asmenimis sužalojo E. P.. Iš nukentėjusiojo E. P. parodymų matyti, kad muštynių metu jis miegojo ir nieko negirdėjo. Anot jo paties, jis galėjo susižaloti ir pats, būdamas girtas ir griuvinėdamas. Byloje apklausti asmenys nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl nukentėjusiojo E. P. sužalojimo, kaltinamasis T. P. tai neigė. Todėl, nesant patikimų ir įtikinamų įrodymų, jog T. P. su kitais nenustatytais asmenimis sužalojo E. P., ši kaltinimo dalis šalinama.
Byloje yra skirtingi duomenys apie nukentėjusiojo A. A. sveikatos sutrikdymo mastą. Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Biržų teritorinio skyriaus darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), jam laikinai buvo nustatytas 60 proc. darbingumo netekimas, dėl ko 2009 m. rugsėjo 11 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 3 skyriaus 6.10, 6.11 punktais, jo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai. Teisiamajame posėdyje apklausta teismo medicinos ekspertė J. Žilionienė paaiškino, kad A. A. buvo nustatytas tik laikinas darbingumo praradimas, kuris įtakos jo sveikatos sutrikdymo mastui neturi, kadangi nustatant sveikatos sutrikdymo mastą vadovaujamasi medicininiuose dokumentuose esančiais įrašais bei Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis. Sprendžiant iš dokumentuose esančių įrašų, A. A. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. Tokią jos poziciją patvirtina ir kiti du byloje esantys teismo medicinos specialistų pasirašytos išvados. O būtent, 2007 m. spalio 3 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. liepos 11 d. papildomos komisinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių išvadose teigiama, kad dėl 2017 m. liepos 28 d. patirtų sužalojimų A. A. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. O nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2008 m. balandžio 29 d. jam laikinai nustatytas 40 proc. darbingumas įtakos sveikatos sutrikdymo mastui neturi. Jokie sunkesni liekamieji reiškiniai nukentėjusiojo A. A. sveikatai dėl jo įvykio metu patirtų sužalojimų nebuvo nustatyti. Be to, byloje yra ir 2018 m. birželio 4 d. teismo medicinos specialisto P. P. konsultacinė išvada, jog dėl kaukolės skliauto kaulų lūžių ir galvos smegenų sumušimo nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai. O kadangi 60 proc. darbingumo netekimas A. A. buvo tik laikinas, jo sužalojimo mastas neturėjo būti kvalifikuojamas kaip sunkus. Teismo medicinos ekspertė J. Žilionienė teisiamajame posėdyje tam pritarė.
Kad kaltinamasis veikė dėl chuliganiškų paskatų nėra jokių abejonių. Nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383-895/2015). Kaip jau nustatyta, esminius smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį A. A. atliko kaltinamasis T. P. – jis medine lenta 3 – 4 kartus sudavė nukentėjusiajam per galvą, jį spardė. Tai buvo padaryta pasinaudojus mažareikšme dingstimi – įsižeidus už kaltinamojo ir jo draugų išprašymą iš vakarėlio. Pagal nukentėjusiojo A. A. parodymus, tarp jų nebuvo jokio asmeninio pobūdžio konflikto, byloje nėra jokių duomenų, kad pats nukentėjusysis smurtavo prieš kitus. Įvertinus aukščiau išdėstytą, kaltinamojo T. P. veika dėl A. A. sveikatos sutrikdymo perkvalifikuojama iš BK 135 str. 2 d. 8 p. pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. Tam teisiamajame posėdyje pritarė iš esmės visi proceso dalyviai.
Kaltinamasis T. P. neabejotinai įvykio metu pažeidė ir viešąją tvarką. Įvykio metu prisidengus mažareikšme dingstimi, kerštaujant, buvo ne tik sužaloti nukentėjusieji A. A. ir M. K., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau ir suniokotas B. T. kolektyvinio sodo namelis bei šalia jo stovėjęs S. Z. automobilis „Nissan Sunny“, sugadintas fotoaparatas. Sodo namelyje gimtadienį šventę asmenys tokių T. P. ir kitų nenustatytų asmenų veiksmų buvo sukrėsti, buvo nutraukta šventė, iškviestos specialiosios tarnybos. Todėl akivaizdu, kad tuo T. P., E. V. ir kiti nenustatyti asmenys demonstravo nepagarbą aplinkiniams dėl menkavertės priežasties, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Ši jo veika kvalifikuojama atskirai, kadangi pagal teismų praktiką tada, kai be nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų viešoje vietoje, kaltininkas atliko ir kitus veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką, jo padarytos veikos kvalifikuojamos kaip sutaptis. Tačiau, kvalifikuojant šią jo veiką taikytina ne BK 284 str. 1 d. (2007 m. liepos 21 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), o BK 284 str. (2015 m. birželio 25 d. ir 2016 m. kovo 25 d. įstatymų redakcija), nes šis įstatymas švelnina kaltinamojo teisinę padėtį (BK 3 str. 2 d.).
Dėl D. Z. nešiojamojo kompiuterio „Acer“ vagystės iš sodo namelio
Byloje paties kaltinamojo T. P., nukentėjusiųjų S. Z., D. Z., M. K., liudytojų S. P., Ž. M. parodymais nustatyta, kad B. T. sodo namelyje, kuriame buvo švenčiamas A. T. gimtadienis, buvo D. Z. 231,70 Eur vertės nešiojamasis kompiuteris „Acer“, kurį T. P. pagrobė ir po įvykio pardavė.
Ši kaltinamojo T. P. veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. kaip padaryta įsibraunant į patalpą. Įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją yra objektyvusis kvalifikuotos vagystės sudėties požymis. Pagal teismų praktiką įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais : įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011). Esant šiam vagystę kvalifikuojančiam požymiui, teismų praktikoje nustatinėjamas patekimo į patalpą neteisėtumas, kurį atskleidžia ne tik fizinis patekimo į patalpą būdas, bet ir tai, kokį tikslą turėjo kaltininkas prieš patekdamas į patalpą, kada jam kilo sumanymas pagrobti svetimą turtą, kada ir kaip jis šį sumanymą realizavo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-167/2010).
Kaltinamasis T. P. parodė, kad į B. T. sodo namelį jis užėjo po to, kai namelis jau buvo nusiaubtas : langai jau buvo išdaužti, durys atidarytos. Ko jis ėjo į namelį, kaltinamasis teismo posėdyje suprantamai negalėjo paaiškinti. Matyti, kad iš namelio jis pagrobė tik kompiuterį, jokių kitokių daiktų jis nepaėmė. Kad iš namelio būtų buvę pagrobti kokie nors kiti daiktai, byloje įrodymų taip pat nėra. Kita vertus, pagal byloje nustatytas aplinkybes, į B. T. kolektyvinį sodą atvykusio T. P. tikslas buvo atkeršyti ten šventusiems asmenims už tai, kad jis su draugais nebuvo priimti į kompaniją ir netgi prievarta (sumušant T. Š.) iš sodo buvo išprašyti. Kiti su R. I. atvykę asmenys sode iš karto ginklavosi, nieko nelaukdami puolė sode A. T. gimtadienį šventusią kompaniją, ėmė daužyti kas papuola po ranka – taigi, nė kiek neabejotina, kad jie siekė tiesiog sumušti jos draugus ir nusiaubti B. T. sodo namelį bei kieme buvusį turtą. Tai patvirtina T. P. ir kitų nenustatytų asmenų pasirinktos priemonės (akmenys, lentos) bei jų veiksmų pobūdis (niokoti sodo namelį, automobilį, fiziškai smurtauti) ir gimtadienio svečiams netikėtas bei staigus jų užpuolimas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vykdami į sodo namelį T. P. ir kiti nenustatyti asmenys tarpusavyje tarėsi apvogti B. T. ar kitus. Pagal paties kaltinamojo T. P. parodymus, kompiuterį jis pamatė jau būdamas namelio viduje. Be paties kaltinamojo parodymų, byloje nėra jokių kitų duomenų apie tai, ką gi daugiau namelyje jis veikė. Todėl, šioje byloje be prielaidų ir spėjimo nėra ir jokių labiau įtikinamų duomenų, kad įsibraudamas į sodo namelį kaltinamasis T. P. jau turėjo tikslą pagrobti kokį nors jame buvusį turtą. Kadangi abejonės dėl kaltinamojo tyčios pagrobti svetimą turtą buvimo turi būti vertinamos jo naudai, mintis pagrobti nukentėjusiojo D. Z. nešiojamąjį kompiuterį kaltinamajam T. P. kilo tik tada, kai jis, įėjęs į sodo namelio vidų ir supratęs, kad ten jau viskas išdaužyta, pamatė nešiojamąjį kompiuterį ir jį nusprendė pasisavinti. Esant tokiems įrodymams ši T. P. veika perkvalifikuojama pagal BK 178 str. 1 d. (2007 m. liepos 21 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), kadangi kaltinamasis, nesant vagystę kvalifikuojančių požymių, pagrobė svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 str. 1 d.).
Dėl D. Z. rankinės ir joje buvusių daiktų bei dokumentų vagystės
iš S. Z. automobilio (BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d.)
Kaltinamasis T. P. pripažino įvykio metu iš S. Z. automobilio „Nissan Sunny“, stovėjusio B. T. sodo kieme, pagrobęs nukentėjusiojo D. Z. turtą – rankinę, kurioje buvo piniginė su 100 Lt (28,96 Eur) grynųjų pinigų, dokumentai ir banko kortelė. Kaltinamasis parodė matęs šiuos daiktus, kiek prisiminė, paaiškino, kur juos padėjo po įvykio. Jo asmens kratos metu buvo rasta nukentėjusiojo D. Z. piniginė ir rankinė, jas nukentėjusysis atpažino. Todėl nekyla jokių abejonių, jog kaltinime nurodytus daiktus, dokumentus ir mokėjimo instrumentą – banko mokėjimo kortelę, iš S. Z. automobilio pagrobė kaltinamasis T. P.. Nukentėjusiojo rankinė buvo automobilyje, kuris pagal teismų praktiką yra laikomas saugykla. Kaltinamasis turtą pagrobė per išdaužtą langą įkišęs ranką, todėl jo veika kaip vagystė atitinka BK 178 str. 2 d., nes padaryta įsibraunant į saugyklą. Kad automobilio langai buvo išdaužti iki vagystės momento, veikos kvalifikavimui pagal minėtą straipsnį reikšmės neturi. Kaltinime nurodytų jo bei automobilio dokumentų bei mokėjimo instrumento neteisėtas įgijimas atitinka atitinkamai BK 302 str. 1 d. ir 214 str. 1 d.
Iš kaltinimo T. P. šiame epizode šalinama tai, kad jis pagrobė rankinėje buvusius banko kortelę skirtą naudotis internetu, degalinės „Luktarna“ nuolaidų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbių papildymo kortelę „Ežys“, optikos „Vizija“ nuolaidų kortelę lęšiams, nes šie daiktai nėra dokumentai BK 302 str. 1 d. prasme.
Byloje nukentėjusysis A. A. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo jam iš kaltinamojo T. P. priteisti 28962 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieškinį nukentėjusysis motyvuoja tuo, kad dėl kaltinamojo bei kitų su juo bendrai veikusių nenustatytų asmenų smurtinių ir chuliganiškų veiksmų jis patyrė sužalojimus galvoje, didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, ilgai gydėsi stacionare ir ambulatoriškai. Be to, nukentėjusiojo teigimu, jis dar ir dabar jaučia sužalojimų pasekmes, nes jaučia fizinį silpnumą, dažnai svaigsta galva, ją skauda (3 t., 178 – 179 b. l.).
Ieškinys tenkinamas iš dalies. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai bei kitais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėti principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.
Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam A. A. dėl tyčinių neteisėtų T. P. ir kitų nenustatytų asmenų veiksmų buvo padaryti sužalojimai – kaukolės skliauto kaulų lūžių ir galvos smegenų sumušimas, veido srities minkštųjų audinių ir krūtinės ląstos sumušimai. Jis iškart po įvykio buvo išvežtas į ligoninę, apie 2 savaites buvo komoje, po to buvo ilgą laiką gydomas stacionare ir ambulatoriškai, buvo operuojamas, jo paties teigimu, iki šiol jaučia diskomfortą. Įvertinus šias aplinkybes, akivaizdu, kad dėl sumušimo nukentėjusysis A. A. patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, kentė didelį skausmą, jautė nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą, emocinius neigiamus išgyvenimus, kas neabejotinai pripažintina neturtine žala. Kaltinamasis T. P. iš esmės sutiko su 1000 Eur žalos atlyginimu nukentėjusiajam. Jis yra jauno, darbingo amžiaus. Todėl, atsižvelgus į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus reikšmingus kriterijus, CK 6.282 str. 3 d. reikalavimus, į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nukentėjusiojo A. A. prašoma suma atlyginti o patirtą neturtinę žalą mažinama iki 4000 Eur. Tokia suma yra teisinga, protinga, atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose. Kadangi nukentėjusiajam A. A. iš Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo buvo išmokėta 1900 Eur (4 t., 43 – 45 b. l.), iš kaltinamojo T. P. nukentėjusiajam priteisiama 2100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Byloje taip pat yra pareikšti civiliniai ieškiniai turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis S. Z. prašė atlyginti turtinę žalą už jo automobilio „Nissan Sunny“ apgadinimą, šią žalą jis įvertino 1220 Lt (353,34 Eur) (1 t., 121 b. l.). Byloje nustatyta, kad įvykio metu nukentėjusiojo S. Z. automobilis buvo stipriai apgadintas – apgadintas jo priekinis stiklas, sudaužyti kairės ir dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėliai, išdaužti dešinės ir kairės pusės priekinių bei galinių durelių stiklai, įlenktas kairės pusės galinis sparnas, išdaužtas galinis automobilio stiklas, įlenktas bagažinės dangtis, išdaužti dešinės ir kairės pusės galiniai žibintai. Įvertinus šiuos įrodymus, nuketėjusiojo prašoma atlyginti suma laikytina proporcinga bei teisinga dėl nusikaltimo kilusioms pasekmėms, ginčo dėl jos nėra, todėl šis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo T. P. nukentėjusiajam S. Z. priteistina 353,34 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis D. Z. prašė atlyginti 960 Eur turtinę žalą dėl jo rankinės su joje buvusia pinigine bei grynaisiais pinigais bei nešiojamojo kompiuterio „Acer“ vagystės (1 t., 130 b. l.). Bylos duomenimis nustatyta, kad T. P. iš nukentėjusiojo D. Z. pagrobė: 20 Lt (5,79 Eur) vertės rankinę, joje buvusią 40 Lt (11,58 Eur) vertės piniginę, grynuosius pinigus – 100 Lt (28,96 Eur), 800 Lt (231,70 Eur) vertės nešiojamąjį kompiuterį „Acer“. Tyrimo metu nukentėjusiajam D. Z. buvo grąžinti iš jo pagrobti rankinė ir piniginė (1 t., 52, 56 – 64 b. l.). Kiti daiktai – grynieji pinigai bei nešiojamasis kompiuteris jam negrąžinti. Tokiu būdu, dėl T. P. vagysčių nukentėjusysis D. Z. patyrė 900 Lt (260,66 Eur) turtinę žalą. Ši žala pagrįsta bylos įrodymais, todėl priteistina iš kaltinamojo T. P. nukentėjusiajam D. Z., kadangi padaryta jo neteisėtais veiksmais.
Nukentėjusysis B. T. prašė atlyginti 1160 Eur turtinę žalą dėl jo sodo namelio suniokojimo – išdaužtų langų, sudaužytų šviestuvų, sugadintų vidinių namo sienų, skaitmeninio fotoaparato „OLYPMUS FE – 140“. Nukentėjusysis sugadintą skaitmeninį fotoaparatą įvertino 600 Lt (173,77 Eur), išdaužtus namelio langus – 200 Lt (57,92 Eur), sudaužytus du šviestuvus – 60 Lt (17,38 Eur), sugadintų vidinių namo sienų remontas sudarė 300 Lt (86,89 Eur) (1 t., 139 b. l.). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis patikslino, kad nuteistasis E. V. jam atlygino 200 Lt (57,92 Eur) už išdaužtus namelio langus, kita žalos dalis jam nebuvo atlyginta, prašo ją priteisti iš kaltinamojo T. P. Kaip matyti, nukentėjusiajam B. T. likusi neatlyginta žala sudaro 960 Lt (278,04 Eur) sumą. Šis žalos dydis įrodytas jau aptartais paties nukentėjusiojo parodymais bei kitais įrodymais, dėl jos ginčo byloje nėra, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiajam žala nebuvo atlyginta, todėl ji priteistina iš kaltinamojo T. P., kadangi padaryta neteisėtais jo bei kitų nenustatytų asmenų bendrais veiksmais.
Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiradusios žalos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas A. A., M. K. ir E. P., kurios sudaro iš viso 5342,60 Lt (1547,32 Eur) sumą (2 t., 150-159 b. l.). Šis ieškinys tenkintinas iš dalies. Bylos įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis A. A. buvo gydomas stacionariai, ambulatoriškai, jam buvo taikomas ir reabilitacinis gydymas. Jo gydymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 5236,80 Lt (1516,68 Eur). Nukentėjusysis M. K. taip pat buvo gydomas ligoninėje ir jo gydymo išlaidos sudaro 52,90 Lt (15,32 Eur). Šią Valstybinės ligonių kasos patirtą žalos dydį patvirtina prie civilinio ieškinio pridėti dokumentai. Taigi, Valstybinė ligonių kasa patyrė nuostolių dėl nukentėjusiųjų A. A. ir M. K. gydymo ir juos privalo atlyginti kaltinamasis T. P., nes šiems nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tyčiniais kaltinamojo T. P. ir kitų nenustatytų asmenų bendrais veiksmais. Iš šio civilinio ieškinio matyti, kad E. P. taip pat buvo suteiktos gydymo paslaugos ligoninėje ir jos kainavo 52,90 Lt (15,32 Eur). Tačiau, kaip jau minėta, byloje neįrodyta, kad nukentėjusiajam E. P. po įvykio nustatyti sužalojimai buvo padaryti tyčiniais kaltinamojo T. P. ir kitų nenustatytų asmenų bendrais veiksmais, todėl Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo ši suma nepriteistina, kadangi tam nėra pagrindo. Atsižvelgus į visa tai, iš kaltinamojo T. P. Valstybinei ligonių kasai priteistina 5289,70 Lt (1532 Eur) suma už suteiktas sveikatos priežiūras paslaugas nukentėjusiesiems A. A. ir M. K..
BAUSMĖS SKYRIMAS
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, sukeltas pasekmes, jo asmenybę, atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 54, 55, 61 str. Kaltinamasis T. P. padarė 2 nesunkius (BK 178 str. 1 d. (2007 m. liepos 21 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 284 str.) ir 4 apysunkius (BK 138 str. 2 d. 8 p., 178 str. 2 d. (2007 m. liepos 21 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 214 str. 1 d., 302 str. 1 d.) nusikaltimus. Nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, dalis jų padaryti siekiant savanaudiškų tikslų, kiti – smurtiniai, visi jie padaryti toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu. Kaltinamasis žalos nukentėjusiesiems neatlygino ir net nebandė to daryti.
Kaltinamojo T. P. atsakomybę pagal BK 178 str. 1 d. (2007 m. liepos 21 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 178 str. 2 d. (2007 m. liepos 21 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas ir dėl jų gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę visuose epizoduose sunkinančia aplinkybe yra tai, kad jis veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pažymėtina, kad viešosios tvarkos pažeidimo ir nukentėjusiojo A. A. sveikatos sutrikdymo epizode kaltinamasis T. P. veikė bendrai su kitais nenustatytais asmenimis. Pagal teismų praktiką, jei bylos nagrinėjimo metu nepavyksta nustatyti kitų asmenų, dalyvavusių darant nusikaltimą, asmenybės, be to, byloje nėra jokių duomenų, apie tų asmenų išvaizdą, galimą amžių, veikimo būdus ir kitus požymius, leidžiančius identifikuoti tuos asmenis, teismas paprastai nenustato sunkinančios aplinkybės, kad veika padaryta bendrininkų grupės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2011). Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie kartu su kaltinamuoju veikusių nenustatytų asmenų ar bent vieno iš jų amžių bei pakaltinamumą, todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 1 p., jam nenustatoma.
T. P. pilnametis, pakaltinamas, išsiskyręs, anot jo paties, iki suėmimo dirbo užsienyje, nors tokių duomenų byloje nėra. Jis yra teistas 2 kartus, taip pat teistas ir užsienyje, tačiau šiame nuosprendyje aptariamų veikų padarymo metu jis dar nebuvo teistas. Jis daug kartų baustas administracine tvarka, dalis jo padarytų administracinių teisės pažeidimų yra šiurkštūs – transporto priemonių vairavimas neblaiviam, neturint tam teisės. Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos pateiktos charakteristikos matyti, kad gyventojų nusiskundimų dėl jo elgesio tuo metu nebuvo gauta. T. P. skiriamos bausmės šiuo atveju negali švelninti tai, kad nuo veikų padarymo praėjo šiek tiek daugiau nei 11 metų, nes procesas šioje byloje užtruko dėl jo paties veiksmų, kadangi jis, vengdamas baudžiamosios atsakomybės, pabėgo į užsienį ir ten pasislėpė. Tačiau teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusieji byloje neišreiškė savo pozicijos dėl jam skirtinos bausmės, sprendžiant iš jų parodymų turinio, jie yra suinteresuoti kuo greitesniu padarytos žalos atlyginimu. Įvertinus visa tai, už visas veikas T. P. baudžiamas laisvės atėmimo bausmėmis. Šių bausmių dydis, įvertinus virš išdėstytas aplinkybes, faktą, jog jis šių veikų padarymo metu dar nebuvo teistas, jam nustatytas vieną atsakomybę lengvinančią ir vieną ją sunkinančią aplinkybes, parinktinas ne didesnis nei jų vidurkis, numatytas baudžiamajame įstatyme.
Paskirtos bausmės bendrinamos jas apimant, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (epizode pagal BK 284 str. ir 138 str. 2 d. 8 p. bei epizode pagal BK 178 str. 2 d. (2007 m. liepos 21 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 214 str. 1 d. ir 302 str. 1 d.), bei iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p.). Pagal BK 63 str. 9 d. kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrinama su Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartimi buvo pakeista į 10 parų areštą, bei Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu jam paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kadangi T. P. veikos šioje byloje padarytos prieš priimant minėtus įsiteisėjusius nuosprendžius. BK 63 str. 5 d. numatytų pagrindų taikyti bausmių apėmimą nėra.
Įvertinus į T. P. asmenybę, jo vaidmenį nusikaltimų padaryme, siekiant taip pat užtikrinti iš jo nukentėjusiesiems priteistos žalos atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kad jis yra jaunas bei darbingas ir todėl galės dirbti bei šią žalą atlyginti, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam dar bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl šios bausmės vykdymas jam atidedamas, skiriant griežtus įpareigojimus, padėsiančius bausmės tikslus pasiekti.
Nukentėjusiojo A. A. atstovė advokatė K. Rutkauskienė prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiajam 300 Eur už jos kaip atstovės paslaugas (3 t., 178 – 179 b. l.). Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiojo atstovės prašoma priteisti suma pagrįsta bylos įrodymais, ji atitinka advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį. Nors kaltinamasis šiuo metu nedirba, pajamų neturi, tačiau pagrindo mažinti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nėra. Todėl ši suma nukentėjusiajam priteistina iš kaltinamojo.
Prie bylos esantys daiktiniai įrodymai ir bylai reikšmingi daiktai sunaikinti vykdant Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendį, priimtą E. V.
Kitų proceso išlaidų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 str., teismas
nusprendžia:
T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 138 str. 2 d. 8 p., 178 str. 1 d. (2007 m. liepos 21 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 178 str. 2 d. (2007 m. liepos 21 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 214 str. 1 d., 284 str., 302 str. 1 d. ir jį nubausti :
pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;pagal BK 178 str. 1 d. (2007 m. liepos 21 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu 5 mėnesiams; pagal BK 178 str. 2 d. (2007 m. liepos 21 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) – laisvės atėmimu 1 metams;pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 mėnesiams; pagal BK 284 str. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., jam paskirtas bausmes subendrinti jas apimant bei iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šią bausmę subendrinti su Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kuri Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartimi buvo pakeista į 10 parų areštą, bei Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir jam paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 10 mėnesių.
Į laisvės atėmimo bausmės laiką jam įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007 m. rugpjūčio 27 d. iki 2007 m. rugsėjo 6 d. bei nuo 2018 m. kovo 29 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir visą bausmę, atliktą pagal Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo paskirta bausmė Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartimi buvo pakeista į 10 parų areštą, bei Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nuosprendį.
Taikyti jam BK 75 str. 1 d. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu : 1) dirbti ar būti registruotam darbo biržoje; 2) neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) atlyginti padarytą turtinę žalą : nukentėjusiesiems S. Z. – 1220 Lt (353,34 Eur), D. Z. – 900 Lt (260,66 Eur), B. T. – 960 Lt (278,04 Eur).
Kardomąją priemonę – suėmimą, jam pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jį iš suėmimo paleisti teismo posėdžio salėje. Rašytinį pasižadėjimą neišvykti taikyti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.
A. A. 2100 Eur neturtinei žalai atlyginti;S. Z. 1220 Lt (353,34 Eur) turtinei žalai atlyginti;D. Z. 900 Lt (260,66 Eur) turtinei žalai atlyginti;B. T. 960 Lt (278,04 Eur) turtinei žalai atlyginti;Valstybinei ligonių kasai 5289,70 Lt (1532 Eur) žalai atlyginti.
Iš T. P. išieškoti A. A. 300 Eur proceso išlaidų už teisines paslaugas.
Nukreipti civilinių ieškinių padengimui T. P. asmens kratos metu iš jo paimtus pinigus – 167,15 Lt (48,41 Eur), saugomus (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.