- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-09
- Bylos Nr.
- 1-779-928/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09704-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Nukentėjusysis
- T. S.
- Kaltinamasis
- I. K.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.15.1Nusikalstama veika padaryta žala
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė, sekretoriaujant Aušrai Petkevičienei, dalyvaujant prokurorei Reginai Tamelienei, nukentėjusiojo T. S. atstovui advokato padėjėjui D. M., kaltinamajai I. K., jos gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, nedalyvaujant nukentėjusiajam T. S.,
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K., 2020 m. kovo 7 d., apie 01.00 val., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), esančioje kavinėje-bare (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: kitų asmenų akivaizdoje, tyčia metė stiklinę taurę nukentėjusiajam T. S. į galvos sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam galvos sumušimą, pasireiškusį galvos nubrozdinimu kaktos srityje, dešinės akies apatiniame voke, tarpuakio srityje, dešinio skruosto srityje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė T. S. sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą.
Kaltinamoji I. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. kovo mėnesį, buvo kavinėje (duomenys neskelbtini), kai prie jos atėjo T. ir pradėjo skaityti jos asmenines žinutes. Ji T. S. pasakė, kad neieško jokių pažinčių. Tada priėjo draugas ir pasakė, kad nebelysk prie jos, nes ji nesileidžia į kalbas, telefone pastoviai sėdi. T. su draugais išėjo į kitą kavinę. Po kiek laiko, atvažiavęs draugas ją pasiėmė ir jie kartu nuvyko į kitą kavinę. Kavinėje (duomenys neskelbtini) prie stalo buvo 6 žmonės, t.y. ji, jos draugas B., A., M., E. ir T. Kavinėje kartu su draugu ramiai sėdėjo, su niekuo nebendravo, T. su E. pradėjo ją įžeidinėti vadindamas „Žertva“, „žiurke“, „eik n...ui“. Apie 01.00 val. nakties neištvėrusi tokio elgesio metė T. į galva bokalą, kuris stovėjo šalia, nes jis iš jo gėrė. Kai metė bokalą, visas vaizdas jai sustojo, nes jis buvo visas kraujais apsipylęs. Jai draugas pasakė bėk, ji išbėgo į lauką, tačiau T. pasivijęs ją pargriovė ant žemės, atsisėdo ant jos, ji pradėjo žviegti. Jos draugas T. nukėlė nuo jos, o apsauginis liepė išsikviesti taksi ir važiuoti namo. Ji savo kaltę prisižysta, nes metė bokalą, bet ir ji buvo įžeista T. S. viešoje vietoje. Pagal kaltinimą pripažįsta visas aplinkybes. Dabar pagalvojus tai kitaip būtų sprendusi konfliktą. Ji kavinėje (duomenys neskelbtini) būdama blaivi atsigėrė tik bokalą sidro, kavinėje (duomenys neskelbtini) negėrė, jai girtumas nebuvo nustatytas. Girtumas jos tokios būsenos neįtakojo. Pateikto ieškinio prašoma priteisti suma yra per didelė, nes nebuvo padaryta didelė žala, o turtinę žalą sumokės, įsipareigoja atlyginti teismo priteistą sumą. Panevėžio ligonių kasai žalą atlygino. Šiuo metu gyvena su mama, su kuria geri santykiai. Su mama kalbėjo tą vakarą ir viską pasakė, kad įvykis toks buvo, kad metė iš bokalo. Mama pasakė, kad blogai padarė, bet iš dalies pateisino. Šiuo metu laukiasi. Pasižada teismui, kad esant konfliktinėms situacijoms, nebesielgs taip.
Kaltinamajai I. K. pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Nukentėjusysis T. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu parodė, kad 2020 m. kovo 6 d. kartu su draugais apie 21.30 val. susitiko kavinėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Ten sėdėjo, vakarieniavo. Apie 23.00 val. jie visi nuėjo į (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), atsisėdo prie staliuko, vartojo alkoholinius gėrimus. Prie staliuko sėdėjo visi draugai. Jiems besėdint kavinėje maždaug po valandos laiko prie jų stalo priėjo mergina ir atsisėdo prie jų. Niekas į merginą nekreipė dėmesio, bet ji pradėjo kištis į jų pokalbį, pradėjo juos visus įžeidinėti, todėl jai buvo pasiūlyta palikti jų staliuką. Su I. nekalbėjo agresyviai, norėjo, kad mergina paliktų jų stalą, jis jos neįžeidinėjo, nevartojo necenzūrinių žodžių, jis jai sakė tik žodžius ,,Nepatinka, varyk iš čia", jis jai siūlė išeiti nuo stalo, jei jai nepatinka kompanija. Kai taip pasakė, tai I. prie stalo pasakė žodžius ,,Tu šiukšle, tau čia dust, nekalbėti, tu duchas". Tikslių pokalbio detalių neprisimena ir nurodyti negali, ką jie kalbėjosi, ir ką šalia sėdintys jo draugai kalbėjo su I.. I. nesiliovė ir darėsi agresyvesnė. Tada mergina pakilusi nuo stalo pasiėmė bokalą nuo minėto stalo ir metė į jį, pataikė jam į kaktą. Jis su ja beveik nebendravo, dėl ko ji metė jam bokalą, nesuprato. Po įvykio, kai I. metė jam bokalą į veidą, ji išbėgo pro (duomenys neskelbtini) duris, jis ją pradėjo vytis ir bėgo iš paskos, ji bėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės, jis ją sustabdė kokie 5 metrai nuo įėjimo į kavinę, tačiau jam kažkas užlaužė rankas ir jis ją paleido. Po ko vėl bandė sulaikyti, tačiau jam vėl kažkas sutrukdė. Jis tikslių aplinkybių nurodyti negali kaip jis I. sulaikė, nes jam veidu bėgo kraujas, jautė didelį fizinį skausmą veide, jautė stresą ir negali pasakyti tikslių detalių ir aplinkybių. Pastebėjo, kad jam prakirsta kakta ir bėga kraujas. Kiek vėliau sužinojo iš pažįstamo asmens, kad jam sužalojimus padarė I. K.. I. jo neatsiprašė, nebandė ieškoti ryšių, norėdama atlyginti žalą (1 t., b. l. 28-31, 51-54).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad T. S. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimais kaktos srityje, dešinės akies apatiniame voke, tarpuakio srityje, dešinio skruosto srityje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimai padaryti aštriabriauniais daiktais, galimai dužusio stiklo šukėmis, mažiausiai 1 trauminio poveikio į veido sritį pasekoje. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu T. S. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų T. S. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 17-18)
Liudytojas E. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu parodė, kad 2020 m. kovo 6 d. kartu su draugu T. S., bei jo trimis draugais apie 21.30 val. susitiko (duomenys neskelbtini), adresu Respublikos g. Apie 23.00 val. jie visi keturi nuėjo į (duomenys neskelbtini), adresu Laivės a., atsisėdo prie staliuko, vartojo alkoholius gėrimus. Jiems besėdint, maždaug po valandos laiko prie jų stalo priėjo ir prieš jį atsisėdo jam nepažįstama mergina. Jis į merginą nekreipė dėmesio, kadangi bendravo su asmenimis, ir tik pamena, kad ji jo draugą T. S. įžeidinėjo įvairiais žodžiais, kaip ,,daunas", ir pamena, kad jie su vaikinais prašė, kad ji paliktų jų staliuką, nes jam ir kitiems buvo nemalonu, jog ji kalba negražiai. Po kažkurio laiko jis pamatė momentą kaip minėta jam nepažįstama mergina per stalą metė kažkokį tai stiklinį daiktą į jo draugą T. S. ir pataikė į galvos sritį. Iškart po to mergina nuėjo nuo staliuko, matė kaip ji išėjo į kiemą. Jis iš karto iškvietė policiją. Viskas buvo puiku, iki kol merginos įžūlus elgesys viešoje vietoje - kavinėje bare stiklinės metimas į jo draugą T. S., sutrikdė jo planuotą pasisėdėjimą su draugais. Dėl jos veiksmų, jo ir jo pažįstamų vakaras mieste baigėsi, jie nebegalėjo tęsti pasisėdėjimo kartu, kadangi jo draugui T. S. buvo sužalota galva, jam teko vykti į ligoninę, o jis jį lydėjo. Negali nurodyti, ar tuo metu kavinėje buvo daugiau lankytojų, kadangi jis šiuo metu nepamena, neįsiminė aplinkinių asmenų, o tik savo pažįstamus. Pamena, kad kavinėje prie jų stalo buvo kraujo lašų, draugo rūbai kruvini, prie stalo mėtėsi stiklo šukės, dėl ko jis jautėsi blogai, jautė stresą. Šiuo metu jau žino, kad mergina, kuri metė stiklinę taurę į jo draugą T. S. buvo vieno iš buvusių kartu vaikinų pažįstama. Jis merginos necenzūriniais žodžiais nevadino (1 t., b. l. 65-67, 68-71).
Liudytojas M. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 6 d. kartu su draugu T. S. bei kitais draugais apie 21.30 val. susitiko kavinėje „M.“, adresu (duomenys neskelbtini). Ten sėdėjo, vakarieniavo. Apie 23.00 val. jie visi keturi nuėjo į (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), atsisėdo prie staliuko, vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems besėdint kavinėje maždaug po valandos laiko prie jų stalo priėjo ir mergina ir atsisėdo prie jų staliuko. Niekas į merginą nekreipė dėmesio, ji pradėjo kištis į jų pokalbį, pradėjo juos visus įžeidinėti, todėl jai buvo pasiūlyta palikti jų staliuką. Ji nesiliovė ir darėsi agresyvesnė. Tada mergina pakilusi nuo stalo pasiėmė bokalą nuo minėto stalo ir metė jį bei pataikė jo draugui T. S. į kaktą. Net nesuprato, ko jai užkliuvo T. S., nes jis beveik išvis su ta mergina nekontaktavo. Pastebėjo, kad draugui prakirsta kakta keliose vietose, nes pradėjo bėgti kraujas. Po to momento mergina išbėgo į kiemą, iš paskos, norėdami ją pasigauti, išbėgo ir T. su E., tačiau jos nepavijo, ji pasišalino. Iš karto po to E. iškvietė policiją. Kiek vėliau sužinojo iš pažįstamo, jo anketinių duomenų neturi, kad T. S. sužalojimus padarė I. K. ( 1 t., b. l. 74-77).
Liudytojas D. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 6 d., apie 16 val., kavinėje - bare ,,M." susitiko su T. S. ir A. bei "P.". Į kavinę - barą, laiko nurodyti tiksliai negali, atėjo I. K., kuri yra jo draugė. Jai būnant prie baro, matė, kad prie jos buvo priėjęs jo minėtas pažįstamas T. S., apie ką jie tuo metu šnekėjo, nežino. Jis atsimena, kad T. S. I. K. išsakė replikas žodžiais, tačiau, ką jis tiksliai sakė, neatsimena, prisimena žodžius, sakytus jam ,,Ką čia būni su ta durne". Jis su savo pažįstamais išėjo į kavinę - barą ,, (duomenys neskelbtini)", jie su pažįstamais atsisėdo prie staliuko, užsisakė alkoholio, prie jų prisijungė neblaivus E.. Su juo telefonu susisiekė I. K. ir paprašė jo ją parvežti namo iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jis išsikvietė taksi ir nuvyko jos pasiimti, grįžo kartu į ,, (duomenys neskelbtini)" atsisveikinti su draugais, tačiau dar prisėdo prie stalo. Kiek pamena, tai nepatiko E.. Jis I. K. sakė tokius žodžiu ,,Š...a, dink nuo stalo, arba ištempsiu už plaukų", T. S. taip pat prisijungė prie E., kuris taip pat vartojo necenzūrinius žodžius, sakydamas jai, ,,Š....a, s...a, kale, žertva, dink nuo stalo", ir grasino jai ,,kažką padaryti, ištempti nuo stalo už kasų". Jis suprato, kad tuoj prasidės konfliktas, kadangi T. S. ir E. toliau vartojo necenzūrinius žodžius, ir nenorėjo, kad kiltų konfliktas. Ką I. K. sakė jiems atgal, nežino, nes kavinėje - bare skambėjo tik jų abiejų žodžiai ir garsai. Jie atsistojo su I. K. nuo stalo, ir I. pamatė, kad T. S. staigiai krūptelėjo savo kūnu, ir ji išsigandusi metė stiklinį bokalą į T. S.. Tai padariusi I. K. iškart išbėgo iš kavinės ir bėgo (duomenys neskelbtini) gatvės link, o tuo metu T. S. pagavo ją lauke, ties (duomenys neskelbtini) baru, ir pargriovė ant žemės, kokioje pozoje ji buvo nepasakys, kadangi jis gindamas ją, paėmė savo rankomis jo rankas jam iš nugaros, jas užlenkė ir patraukė nuo jos T. S., ir I. K. atsistojo ir bėgo vėl link (duomenys neskelbtini) gatvės, po kelių metrų jis ją pervertė ant žemės, jis vėl T. S. patraukė su (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojo pagalba nuo I. K. ir ši pabėgo (1 t., b. l. 80-83).
Liudytojas A. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 6 d., laiko nurodyti negali, jis susitiko su D. B., su juo nuvyko iki T. S. namų, taip pat prie jų prisijungė ir M. Jie išsikvietė taksi ir nuvyko į kavinę ,,M., kurioje vartojo alkoholinius gėrimus. Kavinėje prie jų prisijungė E.. Jis matė, kad į tą pačią kavinę atėjo I., žinojo ją iš matymo, kadangi ji yra jo pažįstamo D. B. draugė, ji sėdėjo atskirai nuo jų, prie baro. Kiek pamena, prie jos buvo priėjęs ir T. S.. Apie ką jie kalbėjo, pasakyti negali, nežino. Po kurio laiko jie visi nusprendė eiti iki kitos kavinės, jis su savo draugais, išskyrus I., nuėjo iki kavinės - baro (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), joje vartojo alkoholį, laiką joje leido visi kartu, kalbėjosi, bendravo tarpusavyje. Atsimena, kad D. B. buvo trumpam išėjęs iš kavinės, kur jis išvyko, negali pasakyti, nežino. Neatsimena, kada I. prisijungė prie jų kompanijos. Jis jos nekvietė prisijungti prie jų, nežino, kas ją pakvietė prisėsti prie jų staliuko. Jai sėdint prie jų, nepamena, kad būtų buvęs koks konfliktas tarp jos ir jo draugų, kavinėje grojo muzika, buvo truputį apsvaigęs nuo alkoholio, nekreipė dėmesio, kas vyko prie staliuko. Kiek pamena, visi buvo linksmi ir nesiskundė, jog I. sėdi prie jų staliuko, jis negirdėjo jokių necenzūrinių žodžių I.s atžvilgiu, bei negali pasakyti, ar I. vartojo necenzūrinius žodžius jo draugų atžvilgiu. Pamena, kad pamatė, kaip I. atsistojo nuo kėdės, paėmė stiklinį bokalą į savo ranką, kuris buvo ant stalo, ir metė jį į T. S.. Matė, kaip bokalas sudužo T. S. atsitrenkęs į galvą, į kaktą. Kiek pamena, po to iškart I. išbėgo pro kavinės - baro (duomenys neskelbtini) duris ir T. S. jai bėgo iš paskos. Jis taip pat išėjo į kiemą, stovėjo prie baro durų, pamatė, kad T. S. bėga link (duomenys neskelbtini) gatvės, bet ką jis ten darė, nematė, kadangi buvo tamsu. Po kurio laiko pamatė, kad grįžta T. S. link kavinės - baro (duomenys neskelbtini), jam pasakė, kad I. pabėgo. T. S. pranešė policijai apie įvykį, ir jį greitoji medicininė pagalba išvežė į Panevėžio Respublikinę ligoninę (1 t., b.l. 86-89).
Liudytojas V. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug apie metus laiko jis dirba apsaugos darbuotoju kavinėje-bare (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Jis dirbdavo tik savaitgaliais, t.y. penktadienį ir šeštadienį nuo 20.00 val. iki 02.00 val. Dažniausiai dirbdavo vienas, nebent būdavo koks nors renginys. Negali nurodyti ar dirbo iš 2020 m. kovo 6 d. į 2020 m. kovo 7 d., kadangi nepamena, tačiau jei tai buvo savaitgalis, tai turėjo dirbti. Apie jam pateiktus klausimus dėl įvykio, kurio metu kažkokia mergina metė bokalą į vaikiną, jis nieko pasakyti negali, nes tikrai to nepamena arba to nematė. Taip pat apie tai kas vyko po to kavinės viduje ir lauke nieko negali pasakyti, nes tikrai tokio įvykio nepamena. Taip pat nepamena, kad būtų naudojęs fizinę jėgą prieš kokius nors asmenis prie kavinės lauke ir juos sulaikinėjęs (1 t., b. l. 92-94)
Liudytojas G. N. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 7 d. dirbant ekipaže ,,1703” kartu su vyriausiuoju patruliu L. S., apie 01.09 val., buvo gautas iškvietimas iš Panevėžio AVPK OVS budėtojų, kad adresu (duomenys neskelbtini) kavinėje – bare (duomenys neskelbtini), pranešėjo draugą sužalojo pažįstama mergina. Nuvykus į įvykio vietą, joje buvo T. S., kuris buvo sužalotas, matėsi, jog yra kruvina jo kakta. Paklausus, kas nutiko, asmuo paaiškino, kad bare – kavinėje, sėdint jam prie staliuko su draugais, visiems bendraujant, pokalbio metu, jam iš matymo pažįstama mergina apie 23 metų, šviesių plaukų, paėmusi stiklinę taurę metė ją link jo, pataikydama jam į galvą, dėl ko buvo prakirsta galva ir asmeniui bėgo kraujas iš kaktos. T. S. paaiškino, kad mergina, kuri jam metė stiklinę taurę į galvą pasišalino pro kavinės – baro duris, nežinoma kryptimi, įvykio vietoje nustatyti merginos tapatybės nepavyko. T. S. buvo akivaizdžiai neblaivus, todėl asmeniui buvo patikrintas blaivumas ir nustatytas 1.99 promilių girtumas, asmuo buvo išvežtas į Panevėžio Respublikinę ligoninę, jis kartu su kolega informavo Panevėžio nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjus dėl įvykusio įvykio. Įvykio vietoje kartu su kolega nustatė, kad įvykį matė E. S. ir M. K.. Kavinėje - bare (duomenys neskelbtini) buvo daugiau lankytojų, tačiau asmenys nesiskundė, dėl įvykusio įvykio konflikto tarp baro lankytojų, lankytojai vis užeidavo į barą, ir išeidavo iš jo. Kavinės – baro darbuotojai taip pat jiems nesiskundė dėl įvykusio konflikto tarp merginos ir T. S. (1 t., b. l. 97-100).
Laiduotoja J. K. posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji I. K. yra jos dukra. Su dukra santykiai pakankamai šilti ir geri, neturėjo su ja elgesio problemų, gyvena kartu. Jos nuomone dukra taip pasielgė tik išprovokuota po didelio sukrėtimo, trūkus kantrybei. Nepateisina dukros tokio elgesio, apie įvykį kalbėjo kitą dieną su dukra, sakė, kad reikėjo išeiti. Dukra nuoširdžiai gailisi, pergyvena. Ji pati yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirba. Ji pasitiki dukra, pasižada, kad ji daugiau nenusikals, gali laiduoti už ją. Dėl užstato, kadangi nedaug uždirba, tai dėl užstato būtų sunkoka.
Šalies argumentai
Protokolu-pareiškimu, iš kurio matyti, kad kreipėsi T. S., nurodydamas, jog 2020 m. kovo 7 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), kavinėje-bare (duomenys neskelbtini), jam sėdint su draugais prie staliuko, nepažįstama mergina sudavė bokalu jam į galvą, po to iš baro pasišalino. Jis patyrė sužalojimus, prašo pradėti tyrimą (1 t., b. l. 5-7).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentele iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esanti kavinė-baras (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus įvykio vietą nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (1 t., b. l. 10-13).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad T. S. pateikė fotonuotraukas susijusias su jo sužalojimu (1 t., b.l. 32-35, 45-47).
Tarnybiniu pranešimu iš kurio matyti, kad vyr. patrulis G. N. nurodė aplinkybes, analogiškoms nurodytoms liudytojo apklausos metu (1 t., b. l. 101, 102).
Savanoriško daiktų pateikimo protokolu iš kurio matyti, kad baro (duomenys neskelbtini) padavėjas I. B. pateikė skaitmeninį vaizdo įrašą laikmenoje (1 t., b. l. 107, 108)
Daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolu, nuotraukomis iš kurių matyti, kad vaizdo įrašas 1 min. 44 sek., vaizdo įrašas prasideda vaizdu, kuriame matosi ekranas su sidabrinės spalvos apvadu ,,Samsung", dešinėje ekrano pusėje matosi 2020-03-07 01:02:47, ekrane matosi nespalvotas vaizdas, kėdės, šviestuvas, baro dalis, stalas, prie kurio sėdi 4 asmenys (nuotrauka Nr. 1). Vienoje stalo pusėje sėdi vyriškos lyties asmenys, kurie matosi priekine puse, iš nugaros pusės matosi prie stalo sėdintys du asmenys, galimai moteriškos lyties ir vyriškos lyties. Laikotarpiu nuo 00:00:00 iki 00:00:08 asmenys bendrauja. 00:00:09 vyriškos lyties asmuo (toliau - asmuo Nr. 1) savo kaire ranka liečia moteriškos lyties asmens galvą, plaukus (nuotrauka Nr. 2) 00:00:15 asmuo priglaudžia moteriškos lyties asmenį prie savęs, palenkia į dešinę pusę, savo kaire ranka apglėbia jos kaklą. 00:00:19 abu asmenys atsitraukia vienas nuo kito. Nuo 00:00:23 iki 00:00:26 moteriškos lyties asmuo savo alkūnes padeda ant stalo, savo viršutine kūno dalimi pasilenkia link asmens sėdinčio prieš ją. Moteriškos lyties asmuo kaire ranka gestikuliuoja. Nuo 00:00:26 iki 00:01:33 asmenys bendrauja tarpusavyje. 00:01:33 moteriškos lyties asmuo atsistoja nuo kėdės (nuotrauka Nr. 3), šalia sėdėjęs asmuo Nr. 1 taip pat atsistoja, savo kaire ranka laiko jos dešinę ranką. 00:01:34 moteriškos lyties asmuo sulenkusi savo dešinę ranką per alkūnę, nutraukia jos ranką laikančio asmens Nr. 1 ranką. Asmuo Nr. 1 jai paduoda rankinę, ji ją užsikabina ant kairiojo peties. 00:01:37 moteriškos lyties asmuo prieina arčiau stalo, pasilenkia, ir savo dešinę ranka sulenkusi per alkūnę galimai meta kažką į sėdintį asmenį (toliau - asmuo Nr. 2) šalia stalo (nuotrauka Nr. 4). Asmuo Nr. 2 prie stalo savo dešine ranka bandė dengtis veidą. Moteriškos lyties asmuo praėjo prie šalia jos stovinčio asmens Nr. 1 ir ekrane nebesimato. Asmuo Nr. 2 atsistoja nuo kėdės ir bėga link ekrane matomos dešinės pusės, jį sustabdo asmuo Nr. 1 (nuotrauka Nr. 4). (1 t., b. l. 109-113)
Apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrimas kad Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas informacinėje sistemoje esantis 2020 m. kovo 7 d., 01:09:49 val. pokalbio garso įrašas. Garso įrašas 2020_03_07_01-09-49_25.07, kurio trukmė yra 1 min. 42 sek. Atsiliepusiam operatoriui vyriškis nurodo, jog nori į (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), iškviesti policiją. Nurodo, kad prieš 10 minučių žmogui galva buvo prakirsta su taure, bėga kraujas, greitosios gal nereikia. Sužalojo mergaitė, bet ji pabėgo. Sužalotas draugas T. S., pranešėjas prisistato esąs E. S.. (1 t., b. l. 116, 117-118)
Visi šie tyrimo veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.
BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai, vienas iš kurių yra įžūlus elgesys, kuris ir yra inkriminuojamas kaltinamajai šiuo atveju. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiojo, liudytojų ir pačios kaltinamosios parodymai patvirtina, kad viešoje vietoje (kavinės-baro (duomenys neskelbtini) patalpose) kaltinime nurodytu metu I. K. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. S.. Toks kaltinamosios elgesys, kai ji kavinės-baro (duomenys neskelbtini) patalpose šalia buvusių žmonių akivaizdoje smurtavo, t.y. pagriebusi ant stalo buvusią stiklinę (taurę) metė į nukentėjusįjį, t.y. prieš kitą bare buvusį asmenį, neabejotinai laikytinas įžūliu elgesiu. Tą įvykį matė ir kiti asmenys, kurie dėl tokio kaltinamosios elgesio buvo šokiruoti, nukentėjusiajam buvo kruvinas veidas, buvo kviesta policija, buvo nutrauktas asmenų laisvalaikis, t.y. pasibuvimas bare. Atlikusi aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamoji demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką. Nukentėjusiajam dėl kaltinamosios veiksmų buvo padaryti sužalojimai, kurie pagal specialisto išvadą vertintini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l 17–18), o pagal teismų praktiką, kai viešosios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367-511/2018). Todėl kaltinamosios atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas tikslina kaltinime nurodytą kavinės-baro pavadinimą, jog kavinės-baro pavadinimas yra (duomenys neskelbtini), nes asmuo pateikęs diską su vaizdo įrašu nurodė, kad dirba bare (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patikslinimas kaltinamosios teisių nepažeidė, padėties neblogina.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei savo noru atlygino žalą padarytą Panevėžio teritorinei ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Taip pat, kaltinamosios gynėjas prašė pripažinti lengvinančią aplinkybę nukentėjusiojo provokuojantį elgesį. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį.Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Iš bylos duomenų, vaizdo įrašo matyti, kad tuo metu, kai kaltinamoji metė stiklinę į nukentėjusįjį kavinėje prie stalo sėdėjo, keturi asmenys, t.y. kaltinamoji, kaltinamosios draugas D. B., nukentėjusysis ir dar vienas asmuo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad tarp kaltinamosios ir prieš ją sėdinčių dviejų asmenų vyksta pokalbis, tačiau asmuo, kuris būtent nukreipęs savo veidą ir žvilgsnį bei iš lūpų aiškiai matoma, kad kalba yra ne nukentėjusysis, o kitas asmuo sėdintis šalia nukentėjusiojo. Nukentėjusysis taip pat pokalbio metu išsako kažkokius žodžius, tai matyti iš lūpų, tačiau tai sakydamas šypsosi, iš nukentėjusiojo elgesio nematyti akivaizdi agresija, pyktis. Be to, ir byloje apklausti asmenys E. S. nurodė, kad nepažystamoji įžeidinėjo T. S., liudytojas M. K., taip pat patvirtino, kad mergina pradėjo juos įžeidinėti, todėl jai buvo pasiūlyta palikti jų staliuką. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nepripažįsta lengvinančios aplinkybės, kad nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, turėjo įtakos veikos padarymui.
Prokurorė prašė pripažinti kaltinamosios sunkinančią aplinkybę, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstami tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuojama nepriklausomai nuo kaltininko neblaivumo laipsnio, šiai aplinkybei nustatyti yra svarbu tai, kad kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad ji vartojo alkoholį, t.y. išgėrė vieną bokalą sidro, kavinėje „M.“, po ko ji nuvažiavo į kavinę (duomenys neskelbtini) kur alkoholio nebevartojo. Kaltinamajai girtumas nustatytas nebuvo. Tai, kad kaltinamoji buvo išgėrusi vieną bokalo sidro, neįrodo aplinkybės, kad kaltinamoji veikos padarymo metu buvo apsvaigusi ir tai turėjo įtakos veikos padarymui.
Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
BK 284 straipsnyje numatytą nesunkų nusikaltimą I. K. padarė būdama neteista (1 t., b. l. 149-150), ne bausta administracine tvarka (1 t., b. l. 151), dirbanti, darbovietės charakterizuojamas teigimai (1 t., b. l. 152, 166), šiuo metu laukiasi, VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre nesilankė, tačiau gydyta stacionare 2019 m. liepos 13 d. – 2019 m. liepos 23 d., diagnozė adaptacinis sutrikimas, nepatikslintas asmenybės sutrikimas (1 t., b. l. 157), Panevėžio rajono psichikos sveikatos centro apskaitoje nėra. Panevėžio r. PSC Priklausomybės ligų kabinetas duomenų apie asmenį neturi (1 t., b. l. 162-163), jos atžvilgiu nėra pradėti jokie kiti ikiteisminiai tyrimai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji prisipažino visiškai, davė nuoseklius parodymus apie įvykį, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat laiduotojo charakteristiką, pateiktą darbovietės administracijos ar visuomeninės organizacijos, kuriai toks asmuo priklauso.
Teismo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamosios mamos J. K. prašymas perduoti kaltininkę jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (2 t., b. l. 21-22). Posėdžio metu J. K. nurodė, kad su dukra I. K. gyvena kartu, sutaria gerai, dėl šio įvykio bendravo su dukra, dukra labai gailisi, suprato, kad blogai pasielgė, ji pati yra neteista (2 t., b. l. 24), nebausta administracine tvarka (2 t., b. l. 25), darbovietės charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 23), todėl neabejoja, jog ji tikrai dukrai, t. y. kaltinamajai I. K., darys teigiamą įtaką.
Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, nekyla abejonių dėl laiduotoja sutikusia būti J. K. asmenybės, dėl jos galimybės kaltinamajai daryti teigiamą poveikį, į tai, kad kaltinamoji savanoriškai atlygino teritorinei ligonių kasai žalą, bei įsipareigojo atlyginti teismo priteistą sumą nukentėjusiajam tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos, todėl teismas daro išvadą, kad yra visi BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai, todėl kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos J. K. atsakomybei be užstato 1 (vieneriems) metams ir baudžiamąją bylą nutraukiant.
Kaltinamajai I. K. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 184-186) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 105,05 eurų dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas T. S., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina buvo 105,05 Eur (1 t., b. l. 135-138). Kaltinamajai I. K. atlyginus žalą civiliniam ieškovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai (1 t., b. l. 146-147), civilinis procesas pagal 2020 m. balandžio 10 d. Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį I. K. dėl 105,05 Eur euro žalos priteisimo nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).
2020 m. kovo 13 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios I. K. priteisti 114, 63 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 35-38). 2020 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio apylinkės teisme buvo gautas nukentėjusiojo T. S. prašymas, kuriame nurodė, kad palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Nukentėjusiajam T. S. padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais (nukentėjusiojo, kaltinamosios bei ikiteisminio tyrimo metu liudytojų parodymais).
Iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktų medicinos dokumentų išrašo, kvitų, kuriuo grindžiamas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, matyti, kad turtinę žalą sudaro medikamentų pirkimas už 11, 54 Eur, kelionės išlaidos automobiliu į Kauno gydymosi įstaigą dėl randų pašalinimo, t.y. pirktas kuras už 33,09 Eur, bei mokėjimas 70 Eur už konsultaciją (1 t., b. l. 41, 42, 43). Teismo vertinimu, šios kainos yra realios, protingos bei racionalios bei jos yra pagrįstos pateiktais kvitais, todėl yra priteistinos iš kaltinamosios I. K., nes būtent dėl kaltinamosios veiksmų, t.y. stiklinės taurės metimo, pataikymo ir sužalojimo atsirado pasekmės, kurių gydymui buvo vartojami medikamentai, buvo kreiptasi į gydymosi įstaigą dėl konsultacijos dėl randų pašalinimo nuo veido (1 t., b. l. 45).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.
Civiliniame ieškinyje T. S. prašoma priteisti 2500 Eur dydžio neturtinė žala grindžiama tuo, kad dėl jo sužalojimo jam ne tik po įvykio, bet ir dabar skauda galvą, veidą, iki šiol gėda būti viešoje vietoje. Gyvenime niekada nebuvo taip sužalotas ir jam toks atvejis yra pirmas gyvenime – kai jis yra priverstas vaikščioti su žaizdomis veide. Dėl to pastoviai nervuojasi, prastai miega naktimis, jaučiasi patyręs didelį pažeminimą, ir nežino, kada galės pamiršti tokį užgaulų bei įžeidžiantį elgesį. Jis yra verslininkas, gyvena Afrikoje ir jam labai gėda grįžti į šalį, kurioje gyvena, su sužalotu veidu.
Kaip jau buvo paminėta kaltinamosios I. K. veika tiesioginiame priežastiniame ryšyje neabejotinai yra su nukentėjusiajam T. S. padarytu galvos sumušimu, pasireiškusiu odos nubrozdinimais kaktos srityje, dešinės akies apatiniame voke, tarpuakio srityje, dešinio skruosto srityje. Dėl patirto smurto nukentėjusysis T. S. neabejotinai juto fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą prieš kitus asmenis, įvykio metu buvusius šalia ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus (buvo sužalotas veidas visiems matomoje vietoje). Tačiau įvykio metu nukentėjusiojo T. S. patirtų sužalojimų (odos nubrozdinimas kaktos srityje, dešinės akies apatiniame voke, tarpuakio srityje, dešinio skruosto srityje) nuvykus į ligoninę nereikėjo siūti, tai įrodo, kad nebuvo gilios žaizdos, byloje pateikta nuotrauka (1 t., b. l. 45), kuri yra pateikta prie 2020 m. kovo 13 d. pateikto civilinio ieškinio (ši nuotrauka turėjo būti padaryta iki ieškinio supašymo ir pateikimo, t.y. praėjus tik 6 dienoms nuo įvykio), matyti, kad yra gijimo stadijoje, kaip ir nurodyta specialisto išvadoje juostelių formos tamsiai rusvos spalvos beatsidalinančiasis šašais ir vietomis jau be šašo paviršiniai odos nubrozdinimai. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad įvykio metu nukentėjusiojo T. S. patirtų sužalojimų (odos nubrozdinimas kaktos srityje, dešinės akies apatiniame voke, tarpuakio srityje, dešinio skruosto srityje) atkūrimo procesas būtų buvęs išskirtinis ir sudėtingas, būtų dėl to turėjęs nedarbingumą, gulėjęs ligoninėje. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, o taip pat ir į kaltininkės kaltę, į patirtos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (kaltinamoji laukiasi, greitu laiku išeis į „dekretą“), taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 700 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam T. S. už jo patirtus neigiamus išgyvenimus.
Dėl daiktų.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš baro (duomenys neskelbtini) paliktinas saugojimui byloje (1 t., b. l. 108).
BPK 105 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų (BPK 105 straipsnio 7 dalis). Analizuojamu atveju I. K. nėra išteisinta, ji yra kalta dėl BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau nustačius baudžiamajame įstatyme įtvirtintas sąlygas, ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Vis dėlto, tai nepaneigia jos pareigos atlyginti nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Bylos medžiagoje yra pateiktas advokato orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b l. 50), patvirtinantis, kad advokato padėjėjas D. M. atstovauja teisme T. S.. Iš byloje ir teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kad advokato padėjėjui D. M. 2020 m. kovo 13 d. buvo sumokėta 300 Eur (1 t., b. l. 40) už T. S. dokumento surašymą, bei 2020 m. kovo 16 d. buvo sumokėta 350 Eur (2 t., b. l. 26) už atstovavimą, t.y. viso sumokėta 650 Eur. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos turi būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš I. K., kurios yra adekvačios advokato darbo apimčiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu,
nusprendžia:
I. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), perduodant ją laiduotojos J. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą I. K. atžvilgiu nutraukti.
Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
I. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš I. K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. S. 114,63 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 63 cnt) turtinei žalai ir 700 Eur (septynis šimtus eurų) (dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies) neturtinei žalai atlyginti.
Civilinį procesą pagal 2020 m. balandžio 10 d. Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį I. K. dėl 105, 05 Eur turtinės žalos priteisimo nutraukti.
Priteisti iš I. K. nukentėjusiojo T. S. naudai 650,00 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš baro (duomenys neskelbtini) palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam – nuo nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka).