Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-01-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-15-827/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-21
Bylos Nr.
A15.-15-827/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04160-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Inga Štuopienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. J.
Suinteresuotas asmuo
G. J.
Nukentėjusysis
E. T.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius
Kategorijos
Nr. A 15.-15-827/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04160-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.7.1.;21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, administracinėn atsakomybėn traukiamam V. J. ir jo atstovui K. J., suinteresuotam asmeniui G. J., nukentėjusiajam E. T., specialistėms S. F., M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., nurodęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2018 m. birželio 7 d., apie 01.07 val., Šeimyniškių g. 1, Vilniuje, vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio Skoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jį bei jį apgadino. Tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 126 punktų reikalavimus ir padarė ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. teismo posėdyje nurodė, kad kaltinimas jam suprantamas, kaltę dėl protokole nurodytų veiksmų pripažįsta iš dalies. Paaiškino, jog gal kada buvo vartojęs, tačiau šiuo atveju važiavo neapsvaigęs. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad po susidūrimo su kitu automobiliu, jo automobilyje iššovė pagalvės, jis bėgo link kito automobilio pasiteirauti ar viskas gerai. Atvažiavę pareigūnai jo automobilyje rado „žolės“, galimai todėl jį vežė tirti į priklausomybės ligų centrą, nors jis nesijautė apsvaigęs. Eismo įvykio metu jis nebuvo apsvaigęs, gal tiesiog garsiai kalbėjo. Su specialisto išvada sutinka iš dalies, nes narkotinių medžiagų kartais pavartodavo. Jų pavartojęs tapdavo komunikabilesnis. Iš barų su savo mašina nevažiuodavo, vairuodavo, kai nebūdavo apsvaigęs. Aiškindamas įvykio aplinkybes nurodė, kad tą vakarą važiavo Konstitucijos prospektu, suko į Kalvarijų gatvę, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį. Jo automobilyje oro pagalvės šovė jam į veidą. Pribėgo prie kito automobilio, aiškinosi, ar viskas gerai. Po to atvažiavo policija, liepė jam pasėdėti automobilyje. Tą vakarą narkotikų nebuvo vartojęs. Buvau vartojęs iš šeštadienio į sekmadienį, o eismo įvykis įvyko trečiadienį. Nežino, kodėl policijos pareigūnai pagalvojo, kad jis yra apsvaigęs, jis buvo labai išsigandęs. Kito automobilio vairuotojas nebuvo toks išsigandęs, jo automobilis nelabai buvo apgadintas, bet iššovė oro pagalvės. Automobilis, kuriuo jis važiavo, yra šeimos, juo naudojosi visi šeimoje. Jis turi vairuotojo pažymėjimą, dirbo taksistu. 2018 metais jis ir tėvas gyveno Vilniuje, mama 5 dienas gyvendavo Jonavoje, 2 dienas Vilniuje, nes buvo statomas namas, šiuo metu jis gyvena Didžiojoje Riešėje. Tą dieną išvažiavo susitikti su draugu Lazdynuose ir važiavo namo. Tada tiesiog paėmė automobilio raktus ir išvažiavo. Dažniausiai žinodavo iš vakaro, kad reikės automobilio, derino su mama klausimus dėl automobilio paėmimo. Sekmadienį mama leido paimti automobilį, nes jai jo nereikėjo. Tą savaitgalį suvartojo tabletę („ekstazi“) ir parūkė. Kanapių ir tabletę gavo bare. Taksistu dirba vairuodamas automobilį Toyota Prius, turi individualios veiklos pažymėjimą. Niekada nevairuoja būdamas išgėręs, bijo prarasti teises.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo G. J. teismo posėdyje nurodė, jog apie tai, kas atsitiko, žino tik tiek, kad jai paskambino vyras, pasakė, kad nėra sūnaus V.. Vakarop pranešė, kad jis areštinėje, nes buvo rasta „žolės“, gal užsimetė mašinoje. Automobilį VW Passat registravo savo vardu, nes vyras tuo metu gulėjo ligoninėje. Minėtu automobiliu naudojosi visi. Vyras ir sūnus išsikraustė gyventi į Vilnių, automobilis būdavo Vilniuje, ir jie dažniau juo naudojosi automobiliu. Kai ji iš Jonavos atvažiuodavo į Vilnių savaitgaliais, automobiliu naudodavosi ir ji. Pagal dokumentus ji yra automobilio savininkė, tačiau juo galėjo naudotis ir vyras, ir sūnus. Eismo įvykis neįvyko dėl automobilio gedimo. Tai buvo šeimos automobilis, niekas nevažinėjo apsvaigęs. Tiki, kad sūnus nevartojo narkotikų. Jeigu vartotų, būtų suvartojęs, nesivežiotų automobilyje. Sūnus vairavo nuo 18 metų ir nieko panašaus nebuvo. Automobilis važiuojantis, jam tik nukritęs bamperis, iki šiol neremontuotas. Policija liepė saugoti automobilį, neremontuoti. Dėl žalos padarymo jos automobiliui neturi niekam pretenzijų.

Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis E. T. parodė, jog pamena administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį V. J., kuris atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį. Paaiškino, kad privažiavo prie viešbučio ir pajuto smūgį į automobilį. Trumpam buvo praradęs sąmonę. Jo automobilis dar atsitrenkė į kitą automobilį. Jis padėjau išlipti keleiviams, atsitrenkęs vairuotojas bėgiojo, šūkavo. Policijos pareigūnai pasodino kaltininką į savo automobilį, sakė, kad jo (V. J.) automobilyje kažką rado. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad eismo įvykis įvyko prie viešbučio „Holiday In“. Jo vairuojamas automobilis jau buvo užsukęs ant šaligatvio prie viešbučio. Smūgis buvo į galinį dešinės pusės ratą. Automobilis jau negalėjo judėti. Sprogo padanga, išmušė tiltą, automobilį apsuko 90 laipsnių kampu. Į jo vairuojamą automobilį trenkėsi juodas ar tamsiai mėlynas automobilis Passat, joje jis matė vieną vaikiną. Po susidūrimo, iš inercijos automobilis Passat dar pavažiavo 10-15 metrų ir sustojo ant šaligatvio, ne ant kelio. Po smūgio jis (E. T.) išlipo po 3-5 sekundžių. Padėjo išlipti žmonėms, nes jo automobilyje galinėje sėdynėje buvo du keleiviai. Vieno durelės buvo blokuotos, sprogo pagalvės. Kadangi žmonės buvo senyvo amžiaus, maždaug po 60 metų, užsieniečiai, padėjo jiems išlipti, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Keleivius pasodino viešbučio foje. Su V. J. nebendravo, pastarasis lakstė aplink mašinas, matė jį kelių metrų atstumu. Jis keistai elgėsi, šūkavo „kas dabar bus“. Jo žodžių pakartoti negali. Pasirodė, kad jis apsvaigęs, elgėsi neadekvačiai, akys buvo išsprogusios, ar buvo kvapas nežino, nes buvo per atstumą. Pareigūnai atvažiavo greitai, jį surakino, atrodo, ir pasodino į mašiną. Kaip vaikinas bendravo su pareigūnais, neprisimena. Taip pat nurodė, kad susidūrimo metu jo automobilis nestovėjo ant šaligatvio, o važiavo ant jo, nes ten yra specialiai privažiavimas prie viešbučio per šaligatvį. Yra matęs kaip atrodo žmogus patyręs stresą, nes pats yra patyręs stresą. Jis nieko netvirtina, o sako, ką matė. Taip pat nurodė, kad vairavo automobilį Skoda Oktavia, jo savininkas J. K., o jis naudotojas. J. K. yra privatus asmuo. Kiek žino automobilis nurašytas, nes eismo įvykio metu išmuštas tiltas, sugadintos galinės durelės, stogas, galinis sparnas. Langai nebuvo išmušti. Prieš eismo įvykį jis suko į dešinę, o kaltininkas važiavo gal iš paskos nuo Konstitucijos prospekto ar nuo Kalvarijų gatvės, jis nematė, ir trenkėsi į keleivio pusę.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas P. L. parodė, kad atsimenu administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (V. J.). Pernai birželio mėnesio pradžioje gavo iškvietimą, kad adresu Šeimyniškių g. 1, Vilniuje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo automobiliai VW Passat ir taksi automobilis Skoda. Automobilio VW Passat vairuotojas sukėlė įtarimą, kad yra apsvaigęs. Jo kalba buvo nerišli, sutrikusi judesių koordinacija. Patikrinus alkotesteriu, pasirodė, kad jis blaivus. Tada kilo įtarimas dėl apsvaigimo nuo narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, todėl jis buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą kraujo mėginio paėmimui. Nukentėjo taksi automobilio keleivis, kurį į ligoninę pristatė greitoji medicinos pagalba. Automobilio Skoda Oktavia vairuotojas buvo blaivus. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad automobilio VW Passat vairuotoją į Priklausomybės ligų centrą vežė kitas ekipažas, patrulių rinktinės ekipažas. O jie su kolega formino įvykį, braižė įvykio schemą. VW Passat vairuotojo buvo sutrikusi judesių koordinacija, išsiplėtę akių vyzdžiai, nerišli kalba, atrodė, lyg nesiorientuotų aplinkoje, ne visai tiksliai atsakė į klausimus. Buvo požymiai, kad vairuotojas apsvaigęs nuo narkotikų. Per įskaitinį įvykį tikriname vairuotojų blaivumą. Su automobilio VW Passat vairuotoju pareigūnai bendravo 10-15 min. Per tiek laiko paprastai stresas praeina, žmonės pradeda elgtis adekvačiai. Yra skirtumas tarp streso ir apsvaigimo. Šiuo atveju kilo įtarimas, kad vairuotojas yra apsvaigęs. Kelių eismo taisyklių 17 punkte nurodyta, kad jeigu kyla įtarimas dėl vairuotojo blaivumo ar apsvaigimo, jis turi būti patikrintas, todėl buvo išrašytas siuntimas į Priklausomybės ligų centrą paimti kraujo mėginį. Bendro būklės akto nesurašė, nes tai neprivaloma. Nuo šių metų balandžio 1 d. priimtas naujas aprašas, pagal kurį vairuotojui, kuriam reikia nustatyti girtumą, privaloma atlikti tam tikras užduotis, pataikyti piršto galiuku į nosį, praeiti tiesiai. Dabar tai privaloma, o iki 2019 m. balandžio 1 d. nebuvo tokios praktikos. Nepamena, kas pildė siuntimą. Medicinos darbuotojai turėjo įvertinti asmens fizinę būklę ir paimti asmens tiriamąją medžiagą, kraują arba šlapimą. Priklausomybės ligų centro medicinos personalas nurodo požymius, nes jie yra medikai. Pareigūnai nėra medikai ir negali aprašyti požymių dėl kurių asmuo siunčiamas į Priklausomybės ligų centrą. Pareigūnai gali tik įtarti, kad asmuo apsvaigęs. Siuntime nurodytas reikalavimas, ir medikai turi įvertinti bendrą asmens fizinę būklę. Siuntime nėra reikalavimo nurodyti požymius. Yra reikalavimas įvertinti bendrą asmens fizinę būklę, ištirti tiriamąją medžiagą, kraują ar šlapimą ir toje medžiagoje galimai esančias narkotines ar psichotropines medžiagas. Bendros būklės nevertino, parašėme siuntimą, smulkiai asmens būklės neaprašė, tik siuntime nurodėme, ką reikia atlikti. Jeigu ant siuntimo nurodytas patrulis K., tai yra patrulių rinktinės pareigūnas. Kartu su juo į įvykį važiavęs kolega L. policijoje jau nedirba. Šiuo atveju vairuotojas į Priklausomybės ligų centrą buvo pristatytas per laikotarpį iki valandos, per 30-40 minučių po įvykio. Taip pat nurodė, kad negali atsakyti, kodėl taip ilgai ši byla užtrūko policijoje, gal dėl išvadų pateikimo iš Priklausomybės ligų centro.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad 2018 m. birželio 7 d. dirbo patrulių rinktinėje 1 kuopos vyriausiu patruliu. Pagrindinė jų funkcija – viešosios tvarkos užtikrinimas.

Atsakydamas į klausimus nurodė, kad jei byloje yra jo vardu išduotas siuntimas atlikti medicininę apžiūrą, vadinasi jis jį išrašė.

Pateikus susipažinti su byloje esančiu siuntimu (b.l.20), liudytojas patvirtino, kad tai jo ranka rašytas siuntimas V. J.. Taip pat nurodė, kad jeigu siunčiama ekspertizei, o čia greičiausiai yra kraujas ar šlapimas, tai patikslint būtent aplinkybes reikia, ar čia bus administracinė atsakomybė ar baudžiamoji. Jeigu tą reglamentuoja aprašas, jog užtenka pažymėti varnelę ant „ištirti toksikologinius mėginius, nustatyti alkoholio kiekį ir nustatyti tiriamojo psichiką veikiančias medžiagas“, kad specialistas apžiūrėtų asmenį, tai aš nematau tame problemos ir jeigu, nors ir buvo kažkokių klaidų, bet tai vis tiek buvo atlikta. Aš suprantu, kad pavedime galbūt ir turėjo būti pažymėta daugiau punktų, jog specialistas ištirtų, bet jeigu ta klaida išsisprendė tiesiog savaime ir viskas buvo atlikta teisingai, nepažeidžiant taisyklių, tai nematau aš tame problemos. Aš nieko nemanau ar apžiūros dokumentas galioja nepasirašytas ar ne. Siuntimas atlikti medicininę apžiūra turi būti numeruojamas ir kiek matau yra užrašytas įvykio registracijos numeris (ROIK) jis yra elektroninio pavidalo ir ten yra viskas, data laikas, vieta ir taip toliau, įvykio aprašymas, jeigu reikia ir nuotraukos.

Teismo posėdyje specialistė S. F. nurodė, kad patvirtina savo duotą išvadą, rėmėsi atliktais tyrimais. Tyrė gautą šlapimą, nustatinėjo, ar yra kažkokių medžiagų. Buvo rasta narkotinių medžiagų, todėl parašė tokią išvadą. Atsakydama į klausimus nurodė, jog rastos medžiagos patvirtina vartojimo faktą, nes buvo rasta medžiaga. Apsvaigimo ji nekomentuos, nes tai ne jos kompetencija. Dėl medžiagų išsilaikymo organizme gali remtis tik literatūros duomenimis, kur nurodyta kokios medžiagos kiek išsilaiko organizme, ir šiuo atveju asmens organizme rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, šis metabolitas šlapime išsilaiko 2-3 dienas, jeigu pavartojama vieną kartą. Jeigu ilgiau, reguliariai vartojamas, gali ir ilgiau išsilaikyti iki 3 mėnesių. Amfetaminų grupės medžiagos priklauso nuo dozės gali išsilaikyti 1-3 paras. Negali atsakyti, kiek trunka apsvaigimas, tai turi būti vertinimas iš gydytojų. Jeigu žmogus nevartoja narkotikų, kada pavartojus, narkotinės medžiagos atsiranda šlapime, tai susiję su žmogaus organizmu, bet apie tai, kas vyksta organizme, tai ne jos kompetencija. komentuoja gydytojai, Priklausomybės ligų specialistai. Ji yra tiesiog ekspertas, kuris atliko tyrimą. Dėl skirtumo tarp nustatytos medžiagos ir pėdsakų, nustatant medžiagų koncentraciją, jie remiasi metodikomis, kur nurodyti koncentracijos intervalai. Pagal kiekį, rastą žmogaus šlapime, vertinama, ar tai pėdsakai, ar viršija pėdsakus. Jeigu didelė koncentracija šlapime, vertinama, kad rasta medžiaga. Šiuo atveju nurodyta, kad rasta, apie pėdsakus, nėra mažiau negu tos didesnės koncentracijos, kad būtų galima sakyti, kad tai pėdsakai. Apie vartojimo laiką negaliu komentuoti. Ką reiškia, kad rasti pėdsakai, ne jos kompetencija atsakyti. Tyrimą darė iš gauto šlapimo mėginį, greitųjų testų neatlieka. Darbe vadovaujasi 2006 m. gegužės 12 d. metodika, kuri buvo 2012 metais keista. Taip pat nurodė, kad jiems mėginius atsiunčia iš Priklausomybės ligų centro. Mėginiai užregistruojami ir tada atliekami tyrimai etilo alkoholio, imuninė analizė ir, jeigu imuninė analizė rodo kažkokius atsakus, tada kartojama ir ieškoma tų medžiagų, į kurias buvo imuniniai atsakai. Tyrimai atlikti ne vieną kartą, o po kelis kartus užtvirtinimui. Pats mėginys paimamas ir apžiūrimas žmogus ne pas juos, jie atlieka tik cheminį tyrimą. Atlieka etilo alkoholio tyrimą šlapime, nustato rastą medžiagą. Neblaivumo atveju nustatytų kiek yra promilių. Apsvaigimą vertina gydytojai, o ji yra chemikė, kuri paėmė šlapimą, atliko tyrimą ir rado medžiagą. Kitokių dalykų ji nedaro, apsvaigimo nevertina. Šiuo atveju gavo tik šlapimą. Jeigu būtų kraujas, būtume atlikę jo tyrimą. Išvadą pasirašė ir pateikė kelių policijai. Tai vadinosi specialisto išvada. Ne jos kompetencija atsakyti, kiek šlapime buvo rasta amfetamino. Koncentraciją nustato pagal tai, ką parodo prietaisas. Atliekamos kalibracinės kreivės, skaičiavimai. Koncentracija tai yra atsakas ir tai įrodo, kad yra kažkoks vartojamosios medžiagos atsakas. Tas koncentracijos skaičiukas parodo, kad tai yra ta medžiaga ir tai pateikiame išvadoje, kad tai rasta medžiaga. Būna įvairios situacijos. Nėra vertinimo dėl vidutiniškumo. Tyrimo rezultatai rodo vartojimo faktą. Diferencijuoti negalima. Jeigu kraujyje yra daugiau, reiškia, ką tik vartojęs žmogus, o šlapime mažiau ir atvirkščiai, jeigu šlapime daugiau, o kraujyje mažiau, tai praėjęs ilgesnis laiko tarpas mažiau, gali būti ir taip, bet tai priklauso nuo žmogaus organizmo, todėl tokio dalyko nevertina, be to, tai ne jos kompetencija. V. J. organizme rasta amfetamino, metamfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties.

Teismo posėdyje apklausta specialistė M. M. parodė, kad 2018 metų birželio pradžioje ji budėjo medicinos gydytojos pareigose Respublikiniame Vilniaus priklausomybės ligų centre.

Susipažinusi su byloje esančiu medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (b.l. 21), nurodė, kad patvirtina savo duotą išvadą. Remiantis apžiūros duomenimis, akte nurodė, kad asmuo praradęs koordinacijos gebėjimus, įvardijo jo eiseną, kad jis eidamas nesilaiko krypties, tai pat jo kalba buvo nerišli, elgesys šiek tiek neadekvatus, keikėsi, taip pat turbūt daugiausiai rėmėsi mąstymo ypatumais, nurodydama, kad jis visumoje nesugebėjo nuosekliai dėstyti ir vystyti savo minties ir negebėjo atsakyti į užduotus klausimus, nes akte pažymėjo, kad dėmesys yra blaškomas, todėl vertinant šiuos požymius savo išvadą tvirtina. Taip pat nurodė, kad kažkokių būtent požymių, kad amfetaminas ir kanabinoidas galėjo įtakoti apsvaigimą nėra, yra vertinama visumą simptomų, kadangi įtariama, kad buvo pavartota abiejų medžiagų tai jų sąveika yra neprognozuojama, todėl atsižvelgia į klinikinius požymius, kurie neprieštarauja, kad šių medžiagų buvo pavartota. Asmuo buvo atvykęs pirmą valandą nakties, todėl galbūt galima būtų vertinti kaip mieguistumą, bet paprastai žmogus mobilizuojasi esamoje stresinėje situacijoje ir turėtų jo elgesys būti atitinkamai adekvatus, todėl negalima paneigti, kad jo elgesį sąlygojo psichotropinės narkotinės medžiagos. Jeigu situacija ypatingai didelė ar šokiruojanti, tai vertinant tai galima remtis ir kraujo spaudimu, poilsio rodikliais, kurie tokiu atveju tikrai būtų didesni negu ji matė, kad yra. Atsakydama į klausimus nurodė, kad normalus maksimalus poilsio rodiklis yra 90. Jeigu žmogus yra tokioje sujaudintoje būsenoje dėl įvykio, tai turėtų elgtis atitinkamai, bet šiuo atveju jo elgseną interpretuoja kaip apsvaigimą nuo medžiagų. Akte nurodyta, kad akyse atsispindėjimų ar kitų pokyčių nenumatyta, bet tokie pokyčiai daugiau matosi neseniai pavartojus medžiagas, jeigu medžiagų koncentracija jau yra sumažėjusi organizme, tai tie pokyčiai gali būti ne tokie akivaizdūs ir nesimatyti, todėl yra vertinama klinika bendrai. Per kiek laiko kinta koncentracija sunku pasakyti, čia labai individualu nuo žmogaus, nuo organizmo, taip pat priklauso ar yra vienkartinis pavartojimas, ar asmuo jau yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Medžiagų koncentracija organizme sumažėja iki keleto valandų. Kiek laiko organizme išlieka apsvaigimas tai priklauso kaip buvo pavartota medžiaga, tai jeigu kanabinoidai rūkant - tai apsvaigimas prasideda per kelias minutes, jeigu yra valgoma, kartu su maistu gaminama tai pusės valandos bėgyje prasideda. Amfetaminų poveikis šiek tiek lėtesnis, bet ir tai priklausomai nuo to, kaip jis buvo pavartotas, paprastai keliolikos minučių, dvidešimties minučių bėgyje turėtų pasireikšti pirmieji simptomai, poveikis trunka iki keleto valandų, labai priklauso nuo to kaip žmogus vartoja dažnai ir kokią dozę suvartojo. Gali būti taip, kad vyzdžių reakcijos nėra, bet apsvaigimas yra, nes vertinamas visas klinikinis vaizdas, o ne konkretūs simptomai. Kai pareigūnai jiems pristato asmenį, slaugytoja, klausia asmens duomenų, jei nėra dokumentų, ar nustato asmenybę iš dokumentų ir paima tiriamojo biologinę medžiagą. Akte anketinius duomenis pildo slaugytoja, o ji kaip gydytoja pildo jau visą kitą dalį, todėl raštai akte skirtingi. Ant akto štampas yra tik gydytojo, o slaugytojos štampas turėtų būti ant kito dokumento, t.y. siuntimo atlikti laboratorinį tyrimą. Formuluotė akte, jog tiriamasis yra apsvaigęs, rodo, kad jis jau yra vartojęs. Įvertinus klinikinius požymius, kad tiriamasis yra apsvaigęs ir gavus laboratorijos rezultatus būtent nuo kokių medžiagų buvo suformuluota ir esama parašyta išvada.

Jeigu asmuo kliniškai nebūtų apsvaigęs, nebūtų stebėti jokie požymiai, tai ir būtų paminėta, kad jis yra nevartojęs ir tuomet paminėta kokios medžiagos ištirtos laboratorijos, tai skiriasi formuluotės, yra darbo specifika, kuriose yra nurodytos formuluotės kaip turi diagnozę įvardinti. Išvadoje metamfetaminas nėra nurodytas, nes tai yra amfetamino darinys ir išvadoje rašomos tik tų medžiagų grupes. Šiuo atveju siuntimą atlikti medicininę apžiūrą matė, į parašą ant siuntimo neatkreipė dėmesio, bet net jei nėra siuntimo, medicininė apžiūra vis tiek atliekama. Biologinius tyrimus atlieka laboratorija, todėl ji negali nieko komentuoti kaip jie atliekami. Laboratoriniais atsakymais yra daroma išvada, kad asmuo yra vartojęs. Amfetaminai ir opiatai šlapime išlieka iki mėnesio laiko, kraujyje pora savaičių, plaukuose ilgiau. Šlapimas tiriamas dažniau dėl psichiką veikiančių medžiagų, nes jame ilgiau išlieka šios medžiagos, o kraujyje paprastai daugiau alkoholio koncentracija nustatoma.

ANK 423 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nusižengimo padarymo metu) numatyta atsakomybė Neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad V. J. kaltė įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, įrodyta byloje surinkta medžiaga. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. 2018 m. birželio 12 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad susidūrė su kitu automobiliu ir jį apgadino, taip pat nurodė, kad nei prieš eismo įvykį, nei po jo alkoholio nevartojo, 4-5 valandas prieš incidentą rūkė kanapių (b.l. 18). Teismo posėdyje V. J. pripažino, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitas automobilis, tačiau teigė, kad eismo įvykio metu nesijautė apsvaigęs, tačiau tokius jo parodymus teismas vertina kaip siekį sušvelninti atsakomybę, nes V. J. apsvaigimo faktas nusižengimo padarymo metu byloje įrodytas tiek specialisto išvada Nr. T-N 1443/2018(01), kurioje nurodyta, jog V. J. šlapime rasta amfetamino, metamfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksi rūšties (b.l. 22), tiek medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 168, kuriame aprašyti klinikiniai tiriamojo požymiai, bei duota išvada, kad asmuo apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, amfetaminų, kanabinoidų (b.l. 21). Teismo posėdyje apklaustos specialistės S. F. bei M. M. patvirtino savo duotas išvadas. M. M. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jis apžiūros metu akte nurodė, kad asmuo praradęs koordinacijos gebėjimus, įvardijo jo eiseną, kad jis eidamas nesilaiko krypties, tai pat jo kalba buvo nerišli, elgesys šiek tiek neadekvatus, keikėsi, visumoje nesugebėjo nuosekliai dėstyti ir vystyti savo minties ir negebėjo atsakyti į užduotus klausimus, dėmesys yra blaškomas, todėl savo išvadą tvirtino. Taip pat nurodė, kad asmuo buvo atvykęs pirmą valandą nakties, todėl galbūt galima būtų vertinti kaip mieguistumą, bet paprastai žmogus mobilizuojasi esamoje stresinėje situacijoje ir turėtų jo elgesys būti atitinkamai adekvatus, todėl negalima paneigti, kad jo elgesį sąlygojo psichotropinės narkotinės medžiagos. Jeigu situacija ypatingai didelė ar šokiruojanti, tai vertinant tai galima remtis ir kraujo spaudimu, poilsio rodikliais, kurie tokiu atveju tikrai būtų didesni negu ji matė, kad yra. Atsakydama į klausimus nurodė, kad normalus maksimalus poilsio rodiklis yra 90. Jeigu žmogus yra tokioje sujaudintoje būsenoje dėl įvykio, tai turėtų elgtis atitinkamai, bet šiuo atveju jo elgseną interpretuoja kaip apsvaigimą nuo medžiagų.

V. J. kaltė padarius minėtą nusižengimą įrodytą ir kitais byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, t.y. t.y. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b.l. 11-12), eismo įvykio vietos schema (b.l. 13) ir papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 14), nukentėjusio automobilio vairuotojo E. T. rašytiniais (b.l. 18) bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimas, teismo posėdyje apklaustų liudytojų P. L., V. K. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio P. L. tarnybinio pranešimo duomenimis (b.l. 10), Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto V. S. tarnybiniu pranešimu (b.l. 9), specialisto paaiškinimais (b.l. 16), administraciniais sprendimais dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme (b.l. 17, 25), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b.l. 26), fotonuotraukomis (b.l. 32-36), nukentėjusiojo automobilio savininko pranešimu apie padarytą žalą (b.l. 79), kita byloje surinkta medžiaga. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad V. J. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį (nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą), ir kaip matyti iš baudžiamojo įsakymo, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. J. kaltę pripažino, nurodė, kad 2018 m. birželio 6 d. apie 17.30 val. įsigijo apie 1 gramą narkotinės medžiagos, dalį jos surūkė, likusi dalis liko automobilyje, o po 00.00 val. važiuojant namo, įvyko eismo įvykis.

Įvertinęs surinkus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje surinktais įrodymais neabejotinai patvirtinta, jog V. J. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, amfetaminų, kanabinoidų, nesilaikė saugaus atstumo ir kliudė kitą transporto priemonę, taip sukėlė eismo įvykį ir apgadino transporto priemonę ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, todėl jam skirtina nuobauda.

V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį: šiurkščiai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, asmuo vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, sukėlė eismo įvykį, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą; taip pat į pažeidėjo asmenybę, kuri yra 25 metų amžiaus, nevedęs (b.l. 30), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 2-8), LITEKO duomenimis teistas, nuo nusižengimo padarymo iki nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau nei vieneri metai. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, V. J. skirtina bauda, numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje su teisės vairuoti atėmimu minimaliam terminui (ANK 423 straipsnio 4 dalis), be transporto priemonės konfiskavimo, kadangi minėtas automobilis jam nepriklauso.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsniu.

nutaria:

V. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir paskirti administracinę nuobaudą 1300 € (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT744010051001324763 Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100; LT057044060007887175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT327180000000141038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT747400000008723870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT122140030002680220 Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400; LT247300010112394300 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000; LT427230000000120025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK Nr. 19105960553 ir įmokos kodą 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė