Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-05-18 · Civilinė byla Nr. 2A-582-253/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-18
Bylos Nr.
2A-582-253/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06144-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Žydrūnas Bertašius, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
A. C.
Atsakovas
AB SEB bankas
Trečiasis asmuo
D. C.

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-582-253/2015

Teisėja Lina Tamulevičienė (Proceso Nr. 2-06-3-06144-2014-3)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 42.11.1; 63.2; 121.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. gegužės 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. C. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui AB SEB bankas dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio/dėl kredito sutarties punktų pakeitimo ir nesąžiningų delspinigių sumažinimo, tretieji asmenys D. C., antstolis J. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė pripažinti vienašališkai atsakovo AB SEB banko atliktą tarp A. C. ir AB SEB banko (toliau – Bankas) sudarytos Kredito sutarties Nr. 0460418030688/31 (toliau – Kredito sutartis) nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti; pakeisti tarp A. C. ir AB SEB banko sudarytos Kredito sutarties Nr. 0460418030688/31 5.6, 5.7 punktus bei sumažinti 0,1 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 proc. dydžio. Nurodė, kad atsakovas AB SEB bankas nepateikė ieškovui jokios informacijos bei dokumentų, kada ir kokiu pagrindu atsakovas vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytą Kredito sutartį. Apie tai, kad Kredito sutartis nutraukta ieškovas sužinojo tik iš 2013-12-28 notarų biuro pranešimo, po kurio gavimo ieškovas bandė susisiekti su atsakovu, tačiau nei vienas iš atsakovo atstovų negalėjo pateikti jokios informacijos, kada ir kaip atsakovas nutraukė su ieškovu sudarytą Kredito sutartį, kada pranešimas dėl Kredito sutarties nutraukimo buvo išsiųstas ieškovui. Mano, kad Kredito sutarties 5.6, 5.7 punktai dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių turi būti panaikinti ir delspinigiai turi būti sumažinti iki 0,01 proc., nes tokios netesybos yra akivaizdžiai baudinės, o ne kompensacinės. Atsižvelgiant į tai, kad ši Kredito sutarties nuostata buvo vienašališkai atsakovo nustatyta tipine sutartimi, tokios netesybos yra nesąžiningos ieškovo atžvilgiu ir turi būti mažinamos iki 0,01 proc.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-12-18 sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo A. C. priteisė 900 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo AB SEB banko naudai. Nustatyta, jog tarp šalių 2004-05-14 sudarytos Kredito sutarties dalykas yra tai, kad atsakovas, būdamas kredito įstaiga, kurios pagrindinė teikiama paslauga yra kreditų už tam tikrą mokestį suteikimas, suteikė kreditą ieškovui namui su priklausiniais ir žemės sklypu pirkti, o ieškovas įsipareigojo pagal sutarties priede numatytus grafikus, t. y. sutartyje numatytais terminais ir sutartyje numatyto dydžio sumas, mokėti atsakovui įmokas. Atsakovo pateiktos pranešimų kopijos, kurios buvo adresuotos tiek ieškovui, tiek jo sutuoktinei, įrodo, jog ne vieną kartą ieškovas ir jo sutuoktinė buvo informuoti apie netinkamą sutarties vykdymą. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), todėl teismas vertino, jog ieškovas piktavališkai neatsiėmė jam siunčiamos korespondencijos, o taip pat nepagrįstai teigia, kad jis iš viso nebuvo informuotas apie Kredito sutarties nutraukimą. Ieškovas mokėjimus atlikdavo ne sistemingai ir ne visa apimtimi, o nuo 2012-05-09 iš viso nustojo dengti savo įsipareigojimą bankui. Byloje nustatyta, kad ieškovas nevykdė savo įsipareigojimų grąžinti suteikto kredito dalių, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus. Ieškovo pradelsimai buvo ilgesni nei 30 dienų. Ieškovas daugiau kaip du mėnesius pradelsė grąžinti numatytas kredito dalis ir pradelsė grąžinti numatytas palūkanas, delspinigius ir kitus mokėjimus. Kredito sutarties 6.2 punktu AB SEB bankas ir ieškovas susitarė, kad bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją (gavėjus), jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas (gavėjai) padaro esminių sutarties pažeidimų ir išieškoti skolą iš įkeisto turto. Esminiais sutarties pažeidimais laikomi bendrosios dalies 5.1–5.5 punktuose nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas, t. y. kreditą naudoti pagal nustatytą paskirtį, nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas ir kt. Nagrinėjamoje byloje teismas sutarties nutraukimo tvarkos taisyklių pažeidimo nenustatė. Sutartis nutraukta dėl sutartyje numatyto esminio jos pažeidimo laikantis sutartyje bei įstatymuose nustatytų vienašališko sutarties nutraukimo sąlygų. Ieškovas A. C. nesilaikė sutarties sąlygų, t. y. negrąžino kredito dalių ir nemokėjo palūkanų, dėl to susidarė įsiskolinimas. Apie susidariusį įsiskolinimą bankas kelis kartus informavo ieškovą ir jo sutuoktinę bei ragino tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus bankui. Ieškovui ir toliau nevykdant prisiimtų įsipareigojimų bankas pareikalavo iki 2013-09-30 sumokėti susidariusį įsiskolinimą ir įspėjo, kad neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų bankas perduos notaro gautą vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui. Ieškovas praleido prievolės vykdymo terminą ir pradelsė grąžinti numatytas kredito dalis pradelsė grąžinti numatytas palūkanas, delspinigius ir kitus mokėjimus, t. y. pažeidė sutartį iš esmės. Teismas pažymėjo, kad ieškovas įsiskolinimų nedengė nuo 2012-05-09. Taigi ieškovo netinkamas sutarties sąlygų vykdymas tęsėsi daugiau kaip metus, todėl teismas konstatavo, kad ieškovui neteko neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta ir nėra pagrindo pripažinti, kad nutraukiant sutartį buvo pažeisti ieškovo kaip vartotojo teisėti interesai. Įvertinęs, kad ieškovas tam tikrą laiko tarpą turėjo finansinių problemų, todėl atsakovas sutiko pakeisti kredito sutartį, be to, nors ieškovas ilgą laiko tarpą nustatytais terminais nemokėjo viso dydžio paskaičiuotų įmokų, atsakovas iš karto nepasinaudojo teise vienašališkai nutraukti sutartį, teismas darė išvadą, kad atsakovas visais įmanomais būdais bandė išsaugoti sutartinius šalių santykius, geranoriškai siūlė problemų sprendimo būdus, taigi atsakovas nusprendė vienašališkai sutartį nutraukti, kai objektyviai nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių šalių santykių. Teismas konstatavo, kad atsakovas vienašališkai nutraukė kredito sutartį laikydamasis sutarties ir teisės aktų reikalavimų, todėl nėra pagrindo laikyti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, o ieškovas neįrodė ir nepagrindė, jog Kredito sutarties 5.6 ir 5.7 punktų sąlygos sudarytos ne bendra šalių valia, taigi ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. C. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad to, jog atsakovas išvardijo visus sutarties pakeitimus, terminų pratęsimus, negalima laikyti tinkamu pagrindu nutraukti sutartį, kadangi raginimų ieškovas negavo, o apie sutarties nutraukimą sužinojo tik 2013-12-28 notarų biuro pranešimo. Nors teismas formaliai atsižvelgęs į kredito grąžinimo pratęsimo terminus, jį vertino kaip pakankamai ilgą laiko tarpą, šis terminas grąžinti visą kredito sumą, kai pradinis grąžinimo terminas buvo 2029-05-13, prieštarauja pamatiniams protingumo ir proporcingumo principams. Atsakovas žinojo, kokias sunkias pasekmes ieškovui, kaip vartotojui ir kredito gavėjui, tai gali sukelti. Pažymi, kad raginimų siuntimas nelaikytinas tikslu išsaugoti sutartį geranoriškai. Atsakovo vienašalis Sutarties nutraukimas negali būti laikomas teisėtu, nes ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą, finansinė situacija buvo labai sunki, be to, teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovas siekė išsaugoti sutartį. Ieškovo nuomone, teismas neišsamiai įvertino visas bylos aplinkybes, todėl teismo išdėstyti argumentai negali būti laikomi pakankamu pagrindu pripažinti atsakovo veiksmus teisėtais ir ieškovo ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovas AB SEB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrindžia, kad apeliantui ir jo sutuoktinei buvo žinoma apie Banko raginimus vykdyti prisiimtas prievoles bei veiksmus dėl Kredito sutarties nutraukimo inicijavimo. Teigia, kad Bankas vienašaliu Kredito sutarties nutraukimu pasinaudojo kai apeliantas sistemingai, ilgą laiką tinkamai prievolių Bankui nevykdė, į raginimus nereagavo, savo duotų pasižadėjimų nevykdė. Bankas siuntė ne vieną raginimą ir ilgą laiką laukė tinkamo prievolių vykdymo, sudarė visas galimybes apeliantui atstatyti galimai prarastą mokumą, tačiau pasyvus apelianto elgesys lėmė tai, kad Bankas nebeturėjo objektyvaus pagrindo manyti, kad prisiimtos prievolės bus vykdomos tinkamai ir laiku. Atsakovo nuomone, teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir nėra teisinio pagrindo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Apeliaciniu skundu ieškovas iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo vienašalį Kredito sutarties nutraukimą vertino kaip teisėtą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2004-05-14 ieškovas A. C. ir atsakovas AB SEB bankas (tuo metu – AB Vilniaus bankas) sudarė Kredito sutartį Nr. 0460418030688/31 dėl 424 000 Lt kredito turto įsigijimui suteikimo ieškovui 25 metų terminui, mokėjimus vykdant kas mėnesį (b. l. 7–15). Šalių 2004-05-14 sudaryta Kredito sutartis keista keletą kartų: 2009-01-12 susitarimu pakeisti Kredito sutarties sąlygas Nr. 1 buvo pakeistas kredito grąžinimo metodas; 2009-09-30 susitarimu pakeisti Kredito sutarties sąlygas Nr. 2 užfiksuotas ieškovo įsipareigojimų vykdymo vėlavimas (uždelsta 468,28 Lt kredito dalis, 5 312,54 Lt sukauptos ir nesumokėtos palūkanos bei 1 102,22 Lt delspinigių), taip pat į prievolę kredito gavėja įtraukta D. C., pakeista kredito valiuta, papildomai suteikta 5 780,82 Lt suma kredito ir palūkanų įsiskolinimui sumokėti, 6 mėnesiams (iki 2010-03-14) atidėtas kredito, nurodyto Kredito sutarties 4.1.1 punkte, mokėjimas ir kt.; 2010-04-08 susitarimu pakeisti Kredito sutarties sąlygas Nr. 3 dviem mėnesiams atidėtas kredito sumos grąžinimas (iki 2010-05-14) (b. l. 55–60).

Apeliantas teigia, kad atsakovo raginimų negavo ir nebuvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą, dėl to raginimų negalima laikyti tinkamu pagrindu nutraukti sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovui A. C. siųsi automatiniai pranešimai, taip pat registruotais laiškais adresu (duomenys neskelbtini), siųsti 2012-04-23, 2012-09-07, 2012-11-13 pranešimai apie įsiskolinimų faktą ir dydį bei įspėjimai apie sutarties nutraukimą ieškovui A. C. ir D. C., dalis jų pasirašytinai įteikta ieškovui arba D. C. (b. l. 39–42, 61–67, 135–136). Nustatyta, kad 2012-09-07 įspėjimas dėl kredito sutarties nutraukimo nepadengus visų pradelstų mokėjimų per nustatytą terminą 2012-09-16 įteiktas ieškovui pasirašytinai (b. l. 135–136), 2012-11-13 įspėjimas dėl kredito sutarties nutraukimo nepadengus visų pradelstų mokėjimų per nustatytą terminą 2012-11-16 buvo pasirašytinai įteiktas D. C. (b. l. 61–62). Šiame įspėjime užfiksuota 9 400,47 Eur pradelstų mokėjimų pagal Kredito sutartį skola Bankui. Ieškovas 2012-11-30 prašymu kreipėsi į Banką dėl leidimo dengti įsiskolinimą nurodytu grafiku, nurodydamas, kad dalį mokėjimų atliks dar 2012 m. (b. l. 96). Tačiau iš byloje esančių sąskaitos išrašų matyti, jog įsiskolinimų Bankui ieškovas nedengė nuo 2012-05-09 (b. l. 97–100). Atsakovas į notarą su prašymu dėl vykdomojo įrašo atlikimo kreipėsi 2013-01-02, ieškovui išsiųstas Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro pranešimas 2013-01-28 dėl kreditoriaus kreipimosi dėl priverstinio skolos išieškojimo, 2013-03-14 išduotas vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. GŠ-986 (b. l. 16, 130–131). Banko 2013-07-02 raginimas siųstas elektroniniu paštu ir 2013-09-29 bei 2013-11-15 elektroniniais laiškais ieškovas pripažino esant įsiskolinimus ir prašė papildomo laiko įsiskolinimui padengti, tačiau per nurodytus terminus įsiskolinimų nepadengė (b. l. 43–45). 2014-01-03 antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (b. l. 130). Ištyrusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą.

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Vykdydamos sutartis šalys privalo elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str.). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 str. Sutarties laisvės principas įtvirtintas ir CK 6.217 str. 5 d. nuostatoje, kuri leidžia sutarties šalims susitarti, kokie sutarties pažeidimai bus laikomi esminiais, ir vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais vienašališko jos nutraukimo pagrindais.

CK 6.217 str. 5 d. nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Šiuo atveju šalių sudarytos 2004-05-14 Kredito sutarties (su vėlesniais pakeitimais) bendrosios dalies 6.2 punkte numatyta sąlyga, jog Bankas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją (gavėjus), jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas (gavėjai) padaro esminių sutarties pažeidimų ir išieškoti skolą iš įkeisto turto. Taip pat nurodyta, kad esminiais sutarties pažeidimais laikomi bendrosios dalies 5.1–5.5 punktuose nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Kredito sutarties bendrosios dalies 5.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja kreditą naudoti pagal nustatytą paskirtį ir nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles Bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas. Pažymėtina, kad sudaręs kredito sutartį ir gavęs kreditą ieškovas įgijo pareigą mokėti atsakovui įmokas sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais.

Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame sprendime pagrįstai daryta išvada, kad šiuo atveju Kredito sutarties pažeidimas buvo esminis, truko ilgą laiką, nesumokėta skola Kredito sutarties nutraukimo metu buvo ženkli, o Kredito sutarties nutraukimas atitiko tiek kredito sutarties nuostatas, tiek CK normas. Apeliantas teigia, kad terminas grąžinti visą kredito sumą prieštarauja protingumo ir proporcingumo principams ir ieškovui, kaip vartotojui, sukelia sunkias pasekmes. Tačiau, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vartotojams suteikiama papildoma apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų, jog sutarčių reikia laikytis – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.). Vartotojas negali naudotis įstatymo jam suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdamas vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas prievolės mokėti įmokas Bankui tinkamai nevykdė ilgą laiką, Kredito sutartis buvo keičiama keletą kartų. Sutartiniu vienašališko sutarties nutraukimo pagrindu atsakovas pasinaudojo jau esant ženkliam ieškovo įsiskolinimui ir ilgalaikiam tęstiniam sutartinių įsipareigojimų vykdymo pažeidimui. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovo veiksmus Kredito sutarties vykdymo laikotarpiu, sutikinta su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Kredito sutartis vienašališkai nutraukta nelikus objektyvaus pagrindo Bankui tikėtis, kad sutartis ir ieškovo prisiimtos prievolės bus tinkamai ir laiku įvykdytos ateityje. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju Kredito sutarties nutraukimas sutartyje nustatyta tvarka, esant sutartiniam nutraukimo pagrindui, pagrįstai skundžiamu sprendimu pripažintas teisėtu.

Išanalizavusi nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus ir įvertinusi bylos duomenų visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino esmines Kredito sutarties nutraukimo aplinkybes (ieškovo prievolių nevykdymo mastą ir trukmę, atsakovo veiksmus siekiant išlaikyti sutartinius santykius, sutarties nutraukimo aplinkybes). Pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės nuostatų, teisingai taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamą teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme neviršija nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, dėl to nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-12-18 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAlvydas Žerlauskas