Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, spęsdama kreditoriaus UAB „SEB lizingas“ pareiškimo dėl skolos priteisimo iš skolininko D. J. priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „SEB lizingas“ LR CPK XXIII skyriaus nustatyta tvarka prašo priteisti iš skolininko 77586,66 Lt skolos, 3933,86 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimą atsisakytina priimti (LR CPK 137 str. 2 d. 2 p., 435 str. 2 d. 3 p. ).

Kaip matyti, skolininko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškimas teismui pateiktas vadovaujantis su skolininku sudaryta Lizingo sutarties 22.2 punktu, nustatančiu, kad šalims nesusitarus, ginčas sprendžiamas Vilniaus m. 1-os apylinkės teisme, o ne Vilniaus m. 2 apylinkės teisme. Be to, vertinant šią Sutartį, taip pat ir joje įrašytą sąlygą dėl ginčų teismingumo pastebėtina, jog ji sudaryta tarp juridinio asmens, užsiimančio finansinio lizingo (plačiąja prasme) paslaugų teikimu (kreditoriaus), ir fizinio asmens (skolininko). Sutartimi kreditorius atlygintinai įsipareigojo nupirkti iš pardavėjo skolininko, kaip pirkėjo, pasirinktą prekę ir suteikti skolininkui teisę bei realias galimybes ja naudotis ir (ar) valdyti ir tinkamai įvykdžius Sutarties sąlygas perimti iš kreditoriaus prekės nuosavybės ir (ar) kitas su preke susijusias teises. Sutarties dalykas, šalių ypatumai ir prekės pobūdis aptariamą Sutartį leidžia kvalifikuoti vartojimo kredito sutartimi (LR CK 6.886 str.), o skolininką – vartotoju (LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.). Iš Sutarties formos matyti, kad Sutarties sąlygos, nesusijusios su konkrečios prekės pobūdžiu, jos kaina, eilinių įmokų ir palūkanų dydžiu, mokėjimo grafiku ir pirkėjo duomenimis, yra kreditoriaus iš anksto, nederinant su skolininku, nevienkartiniam naudojimui parengtos nuostatos – standartinės sutarčių sąlygos (LR CK 6.185 str.). Standartine sąlyga yra ir minėta Sutarties nuostata, įtvirtinanti sutartinį teismingumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ši konstitucinė nuostata yra vienas iš pamatinių Lietuvos ūkio tvarkymo principų, įgyvendinamų per žemesnės teisinės galios norminius teisės aktus. Vartotojo teisių apsauga taip pat yra Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės. Pažymėtina, kad tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių taikomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarčių šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas turi būti taikomas ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus (plačiąja prasme), bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo. Vartotojas, kaip labai dažnai ekonomiškai silpnesnė vartojimo sutarties šalis, neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Todėl neatsitiktinai įstatymų leidėjas suteikia vartotojui teisę ieškinius (pareiškimus) verslininkui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslininko gyvenamąją ar buveinės vietą (LR CPK 29 str., 30 str. 11-12 p.p.). Analogiškas alternatyvaus teismingumo taisykles iš vartojimo sutarčių kylantiems ginčams spręsti nustato ir 2000-12-22 Tarybos reglamento Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 16 str. 1 d. Dėl išdėstyto teismas daro išvadą, jog iš vartojimo santykių kilusių ginčų sprendimas kitame nei skolininko – vartotojo gyvenamosios vietos teisme, nesant tokiam nagrinėjimui sąmoningo vartotojo sutikimo, neatitinka vartotojo interesų ir iš esmės prieštarautų konstituciniams vartotojų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisminės gynybos principams. Dėl to standartinė verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, įtvirtinanti vartotojui nepalankesnes teismingumo taisykles nei tai jam nustato įstatymai, nelaikytina šalių susitarimu LR CPK 32 str. 1 d. prasme.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta kreditoriaus pareiškimą atsisakytina priimti, kaip neteismingą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ir kreditoriui pasiūlytina kreiptis į teismą pagal skolininko gyvenamąją vietą - į Klaipėdos rajono apylinkės teismą (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 435 str. 2 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „SEB lizingas“ pareiškimą skolininkui D. J. dėl piniginių reikalavimų.

Išaiškinti kreditoriui, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti pareiškimą teisme pagal teismingumą – Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.