Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, oficialiai neįsidarbinęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. O. sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis, 2025 m. sausio 12 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą dešine koja spyrė į M. V. priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 578,42 eurų vertės vairuotojo (kairės) pusės šoninį veidrodėlį, jį nulauždamas, po to tris kartus sudavė dešine alkūne ir du kartus dešine koja spyrė į automobilio priekinių kairės pusės durų langą, išdauždamas 169,63 eurų vertės durų stiklą bei apgadindamas (subraižydamas) 43,78 eurų vertės durų rėmo apdailą (plėvelę), 50,29 eurų vertės durų lango angos išorinę tarpinę, 728,75 eurų vertės vairuotojo saugos pagalvę ir 373,13 eurų priekines kairės pusės dureles ir tokiais savo tyčiniais veiksmais sugadino svetimą, M. V. priklausantį 1944 eurų vertės turtą,

tai yra, padarė nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

I. Teisme ištirti įrodymai.

V. O. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies, pripažino, kad spirdamas išdaužė automobilio vairuotojo pusės šoninį stiklą, tačiau nurodė, kad dėl nulaužto veidrodėlio kaltas pats M. V., nes M. važiavo savo automobiliu į jį ir jis automatiškai, gindamasis nuo jo, iškėlė kelį, automobilis kairės pusės šoniniu veidrodėliu jį užkabino ir tuo metu veidrodėlis sulūžo, į dureles jis nei karto nespyrė, jų apgadinti to įvykio metu negalėjo. Pabrėžė, kad į vairuotojo pusės durelių šoninį stiklą spyrė 2 kartus „iš emocijų, dėl to, kad M. važiavo į jį, nors kelias buvo laisvas, artėjant prie jo, M. V. staigiai pakeitė judėjimo trajektoriją.“ Ar alkūne daužė į stiklą nepamena, nurodyti negali. Paaiškino, kad 2025 m. sausio 12, dienos metu, apie vidurdienį, tikslaus laiko neprisimena, šviesiuoju laiku, rankose nešdamas įvairius daiktus (telefoną, kt.), ėjo prie jo vairuojamos mašinos, lygtai „Toyota“, valst. Nr. neprisimena (ją buvo pasiskolinęs darbo reikalams iš pažįstamo, kurio nenurodys), stovėjusios (duomenys neskelbtini) kaime, šalikelėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties kampinio sklypo/ sodo (kur vyksta statybos, netoli (duomenys neskelbtini) namo) tvoros. Priešinga kryptimi, nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nuo šiukšlių konteinerių link (duomenys neskelbtini) g., važiavo lengvasis automobilis, kaip vėliau paaiškėjo, šviesios (baltos/pilkos spalvos) „Toyota“, galimai priklausantis M. V., gyvenančiam (duomenys neskelbtini). Į artėjantį automobilį nežiūrėjo, kadangi jo judėjimo trajektorijoje/kelyje kliūčių nebuvo, kelias buvo laisvas, be to, pats artėjo prie savo stovinčio automobilio, žiūrėjo į telefoną, priėjus prie automobilio, reikėjo atidaryti jo dureles. Būnant prie savo automobilio, staiga važiuojantis automobilis pasuko į jį, jis automatiškai, gindamasis nuo jo, iškėlė kelį, kurį neprisimena, automobilis kairės pusės šoniniu veidrodėliu jį užkabino, tuo metu veidrodėlis greičiausiai sulūžo, tuo pačiu išmušė jam iš rankų nešamus visus daiktus. Už vairo pamatęs M. V. veidą, emocingai pasivijo automobilį, nueidamas link jo porą metrų bei koja, kuria neprisimena, darbiniu batu 2 kartus trenkė į vairuotojo pusės durelių stiklą – visas stiklas subyrėjo. Taip pasielgė „iš emocijų, iš inercijos“, nes M. V. važiavo automobiliu į jį. Daugiau į M. V. automobilį nespardė, į pačias dureles nei karto nespyrė, jų apgadinti to įvykio metu negalėjo. Grįžo prie savo stovinčio automobilio, surinko iškritusius daiktus, tame tarpe M. V. vairuojamo automobilio pervažiuotą bei nepataisomai sugadintą mobilų telefoną bei, stipriai susinervinęs, išvažiavo savo reikalais. Policijos dėl minėto įvykio nekvietė, „pareiškimo ant M. V.“ nerašė, nes žiūrint į jo anksčiau rašytus pareiškimus, jokios naudos nebuvo, tik sugaišdavo savo laiką, nervus, M. nubaustas nebūdavo. 2025 m. sausio 12 d. įvykio vietoje kelias buvo lygus, lengvai apsnigtas, bet neslidus, laisvas nuo kliūčių; kodėl M. V. taip chuliganiškai pasielgė vairuodamas automobilį ir važiuodamas į jį, jis nežino, gal dėl savo ūmaus būdo, gal įgyvendindamas nuolatinius grasinimus susidoroti su juo, kuriuos jis ne vieną kartą kartojo Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje, nagrinėjant civilinę bylą (duomenys neskelbtini), kurioje jis dalyvavo ieškovo pusėje, kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Prieš kurį laiką (2022 m. lapkričio 3 d.) M. V. priklausantis vokiečių aviganių veislės, maždaug 4 metų (užpuolimo momentu) amžiaus šuo, vardu „R.“, skatinamas savininko, buvo jį užpuolęs, sudraskė drabužius, perkando kelnių kišenėje buvusi mobilųjį telefoną „iPhone11Pro“ bei tuo pačiu sužalojo jo kairę koją, duomenys apie tai buvo pateikti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK(duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 124 – 125), padaryta žala neatlyginta. Taip pat toje pačioje civilinėje byloje pateikta filmuota medžiaga (DOK(duomenys neskelbtini), b.t.1. p.126, DOK(duomenys neskelbtini), filmuota medžiaga, 2 vnt. ), kad M. V., viešojoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini), namų, naudodamas fizinę jėgą, apgadino tuo metu jo naudojamą automobilį „WV Tiguan“, apspardė jį kojomis ir rankomis (1 t., b. l. 126) – dėl šių veiksmų lūžo dešinės pusės šoninis galinio matymo veidrodėlis, to paties įvykio metu kojomis buvo apspardytas dešinys priekinis pusės sparnas bei kapoto dangtis, dėl ko dešinės pusės sparnas bei dalis kapoto dangčio buvo įlenkti ir įbrėžti. Dėl šio įvykio buvo kreiptasi į policiją, bet kadangi ieškovas iš įvykio vietos pabėgo (DOK(duomenys neskelbtini), filmuota medžiaga), policijos pareigūnai konsultavo, jog tokiu atveju nukentėjusiam dėl žalos atlyginimo reikia kreiptis į teismą civiline tvarka. Dėl šio įvykio sukeltų nuostolių jis neatlygino. 2025 m. sausio 12 d. įvykio momentui jokių santykių su M. V., taip pat jo valdoma MB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, civilinėje byloje priteista žala MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovu civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo M. V., pilnai atlyginta iki 2024 m. gruodžio 31 d., iki šio jo chuliganiško išpuolio prieš jį, jo valdoma MB „(duomenys neskelbtini)“ irgi atsiskaitė su juo pagal toje pačioje civilinėje byloje išduotą vykdomąjį raštą, – logiškai paaiškinti jo tokio agresyvaus ir pavojingo elgesio, konfliktus provokuojančių veiksmų, negali. 2025 m. sausio 12 d. įvykio metu aplinkui žmonių nebuvo, niekas įvykio nematė. Jo automobilyje sėdėjo jo draugas, kurio duomenų nenurodys, nes draugas įvykio nematė. Į tyrėjos klausimą gali atsakyti, kad jokios merginos ir kitų asmenų jo automobilyje, išskyrus minėtą draugą, nebuvo. Dėl žalos nesutinka. Dėl nulaužto veidrodėlio M. V. pats kaltas, todėl jo vertės atlyginti nesutinka. Taip pat durelių jis negadino. Sutiktų atlyginti tik išdaužto durų lango stiklo vertę (b. l. 128-130). Papildomos apklausos metu nurodė, jog lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, daugiau nieko papildyti negali, viską paaiškins teisme (b. l. 139-140).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. O. parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta iš dalies, jo pozicija nepasikeitė. Kai važiavo iki jo mašinos nukentėjusysis, buvo mažai vietos likę, pakėlė koją, kad jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) jo nepartrenktų ir iš pykčio sudaužė jo langą, dėl salono apdailos apgadinimo kaltės nepripažįsta, tai neįmanoma. Paaiškino, kad buvo daug vietos, bet nukentėjusysis, matyt, jį pamatė ir vos neprispaudė pro jį važiuodamas. Geriau liktų be vienos kojos, nei be dviejų. Koją ištiesė pilnai, link mašinos, kuri važiavo link jo, į veidrodėlį pataikė, jis nulūžo. Taip padarė iš emocijų, nes jam buvo su juo tik ką byla pasibaigusi civilinė. Jis sudaužė jo langą, dėl to apgailestauja. Civilinė byla buvo pasibaigus, tai emocijos dėl to, byla dėl sudaužytos mašinos, jis kažkada iš nukentėjusiojo nuomojosi mašiną, sudaužė, papuolė į autoįvykį, jis jam (teismo pastaba – nukentėjusiajam) atidavinėjo po biškį pinigus, jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) laukti nenorėjo, tada padavė į teismą. Viskas buvo gerai iki to, bet jis (teismo pastaba – nukentėjusysis) norėjo jį partrenkti su mašina, kodėl, neįsivaizduoja. Jis sustojo už poros metrų ir jis (teismo pastaba – kaltinamasis) iš pykčio atėjo, išdaužė langą vairuotojo, iš antro smūgio išdaužė. Išdaužė ir išėjo. Jis matė apgadinimus veidrodėlio ir langas išdaužtas, ir viskas. Nepripažįsta kitų apgadinimų. Durų plėvelės apdailos, gumos, saugos pagalvė nebuvo iššovus, priekinių durelių, kad apibraižė gali būti. Viską pasakė tyrėjai. Dėl padarytos veikos apgailestauja, taip įvyko. Jam nukentėjusiojo šuo buvo sukandžiojęs koją, telefoną apgadinęs buvo pats nukentėjusysis. Kitoje byloje jie apie tai kalbėjo, bet niekas dėmesio į tai nekreipė. Kad laiku negalėjo atidavinėti pinigų, visi konfliktai prasidėjo. 1755 Eur žalą nesutinka atlyginti, dėl veidrodėlio, stiklo ir galimai durelių apibraižytų sutinka, dėl neturtinės nenorėtų, bet kadangi yra kaltinamasis, tai atlygins neturtinę žalą. Kaltinamojo parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Kaltinamasis nurodė, kad parodymai teisingi, nes jie duoti anksčiau, dabar gali klysti. Pripažįsta dėl veidrodėlio kaltę. Jis buvo ten, pažįstamas namą statosi. Jie buvo padėti atvažiavę. Buvo su draugu, dviese tiktai. Buvo blaivus. Tarpinė negalėjo susigadinti. Išdaužtas stiklas buvo ir veidrodėlis. Iš karto nuėjo. Pamatė kaip išdaužė, jo koja buvo nukentėjusiojo mašinos salone, ir jis (teismo pastaba – kaltinamasis) matė, kad nebuvo salonui nieko, nei guma perpjauta. Jis nemano, kad sudaužytas stiklas galėtų apgadinti salono apdailą. Neįmanomas dalykas. Jo koja į nieką neatsirėmė, nelietė vairo ir oro pagalvės. Žalą galėtų atlyginti per mėnesį, nepripažįsta kaltės dėl plėvelės ir saugos pagalvės. Neturtinę žalą pripažįsta ir eksperto išlaidas nenorėtų pripažinti, bet reikia (b. l. 197 –198).

2) Apžiūrimas įrašas Nr. 2 pavadinimu „PSS-20250112-142120UTC+02000“, kurio trukmė – 2 min. 44 sek. Pareigūnai atvyksta prie nuosavo namo, bendrauja su liudytoja vardu J.. Į jų klausimą ji atsako, kad matė, kaip sustojo juodas automobilis, iš jo išlipo ir „bėgo 2 bernai ir merga“ ir po to tik buvo garsai: „bach, bach“. Buvo dar ir ketvirtas (su raudona striuke) išlipęs iš mašinos. Mergina buvo šviesiaplaukė. Liudytoja sutiko duoti parodymus. Tolesnis įrašas neinformatyvus.(b. l. 53-55);

- 2025 m. birželio 2 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jurgitos Ratkevičiūtės tarnybiniu pranešimu dėl įvykio liudytojų, kuriame nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą, patikrinus „Regitra“ duomenis, nustatyta, kad automobilis „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, priklausė J. T., gim. (duomenys neskelbtini) m.(nurodyta pilna data), gyv. Vilniuje (nurodytas adresas). Pagal deklaracijos duomenis matyti, kad 2025 m. sausio 10 d. automobilis buvo parduotas V. O., gim. (duomenys neskelbtini), už 500 eurų, buvo suteiktas savininko deklaravimo kodas, tačiau V. O. automobilio savo vardu neregistravo. Minėtas automobilis 2025 m. vasario 7 d. buvo išregistruotas. Telefonu buvo bendrauta su J. T. (nurodytas telefono numeris), kuri nurodė, kad minėtu automobiliu jos vyras leisdavo naudotis savo darbuotojui V. O., o 2025 m. sausio 10 d. ji minėtą automobilį V. O. pardavė, pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį. Pastaroji apie 2025 m. sausio 12 d. įvykį, kurio metu buvo apgadintas M. V. automobilis, nieko nežino. Taip pat tyrimo metu buvo bendrauta su nukentėjusiuoju M. V., kuris nurodė, kad asmenų, buvusių su V. O. 2025 m. sausio 12 d. įvykio metu, jokių duomenų jis nežino, jų kontaktų neturi, kur tiksliai jie gyvena, taip pat nežino (b. l. 113);

Motyvuojamoji dalis

II. Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas, tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis V. O. savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad nulaužė vairuotojo (kairės) pusės šoninį veidrodėlį, išdaužė durų stiklą bei apibraižė kairės pusės dureles, tačiau nepripažino kaltės dėl durų lango angos išorinės tarpinės, vairuotojo saugos pagalvės ir durų rėmo apdailos (plėvelės) apgadinimų. Kaltinamasis nurodė, jog, kai nukentėjusysis važiavo iki jo mašinos, buvo mažai vietos likę, todėl, kad jo nepartrenktų, pilnai ištiesė koją link mašinos ir pataikė į veidrodėlį, jis nulūžo. Iš pykčio atėjo, išdaužė langą vairuotojo, iš antro smūgio išdaužė. Durų plėvelės apdailos, gumos, saugos pagalvė nebuvo iššovus, priekinių durelių, kad apibraižė gali būti. Jo koja buvo nukentėjusiojo mašinos salone, ir matė, kad nebuvo salonui nieko, nei guma perpjauta. Jis nemano, kad sudaužytas stiklas galėtų apgadinti salono apdailą. Tarpinė negalėjo susigadinti. Jo koja į nieką neatsirėmė, nelietė vairo ir oro pagalvės. Įvykio metu aplinkui žmonių nebuvo, niekas įvykio nematė. Buvo su draugu, dviese tiktai.

Tačiau teismas tokį kaltinamojo minėtų aplinkybių nepripažinimą laiko kaip jo gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Tokius kaltinamojo parodymus, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusiojo M. V. parodymai, kad važiavo pro kaltinamąjį, ten kelias yra siauresnis, kad pasuko į kaltinamąjį - tikrai ne. Su batu, su ištiesta koja, jis jam nulaužė veidrodėlį. Jis pavažiavo, sustojo ir paskambino policijai, užsidarė, kaltinamasis priėjo, bandė išdaužti stiklą ir kai išdaužė, iš karto pabėgo. Koja daužė į stiklą, iš keleto smūgių, ir šukės tiesiai į jį, ir kaltinamojo koja sulindo jam į saloną. Į vairo oro pagalvę įsirėmė, gal ištraukinėdamas kabino ir dureles apibraižė, staktą durelių. Oro pagalvė lyg būtų apdraskyta aštriu daiktu. Keitė veidrodėlį, langą, dureles išiminėti ir dažyt reikėjo, vairo pagalvę tvarkyti, apdaila. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos J. M. parodymai, kad buvo darže, atvažiavo M. lėtai pravažiavo, iš paskos kita mašina ir labai greit sustojo. Išgirdo kaip M. sustojo, iš kitos mašinos išlipo du bernai ir merga, ne iš nukentėjusiojo pusės išlipo. Išgirdo garsus. Pažiūrėt nuėjo, ten sako: bėkit greičiau į mašiną, dar į jos kiemą pasuko ir išvažiavo. Ji išėjo, žiūri, kad M., jis sako, kad O., jis ne vienas buvo. Buvo sudaužyta mašina, iš vairuotojo pusės, veidrodėlis, durys su sparnais, kaip su koja apdaužyta. Viduj nežiūrėjo.

Teisme apklaustų nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus patvirtina pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolai, kuriuose užfiksuota įvykio vietos apžiūra bei nurodyta, kad apžiūrint automobilį, pastebima, jog visas kėbulas turi smulkių apibraižymų bei įlenkimų. Apžiūrint vairuotojo pusės automobilio dalį, pastebima, jog šoninio veidrodėlio tvirtinimo mechanizmas yra sulaužytas, pats veidrodėlio stiklas sudaužytas. Automobilio šoninis priekinių durelių langas išdaužtas, matyti stiklo šukės, kurios yra automobilio salone ant vairuotojo sėdynės ir ant vairuotojo pusės kilimėlio. Apžiūrint priekines vairuotojo pusės dureles, virš durų rankenos matyti įbrėžimai. Prie protokolo pridėtose fotonuotraukose yra užfiksuoti minėti apgadinimai. Iš kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota į įvykio vietą atvykusių pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kameromis nufilmuotų vaizdo įrašų apžiūra, matyti, jog automobilio vairuotojo pusės priekinių durelių stiklas išdaužtas, tos pačios durelės su nubrozdinimo žymėmis, tų pačių durelių šoninio matymo veidrodėlis sulaužytas. Vyras sako, kad jis sveikas, nukentėjo tik automobilio durelių langas, pačios durelės ir veidrodėlis. Į pareigūno klausimą jis atsako, kad čia gyvena, kad išmetė šiukšles į konteinerį, kad kelyje stovėjo automobilis „Corola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie jo buvo vyro – pranešėjo pažįstamas asmuo, kuris pamatė, kaip jis (vyras – pranešėjas) atvažiuoja savo automobiliu, ir tada jis „įstatė savo koją“ ir nulaužė veidrodėlį. Kai buvo nulaužtas veidrodėlis, vyras – pranešėjas sustojo, užsidarė automobilyje, pradėjo skambinti į policiją, o jam pažįstamas asmuo alkūne bandė išdaužti jo automobilio veidrodėlį, tačiau veidrodėlį ir langą išmušė su koja. Tokių automobilio apgadinimų buvimą patvirtina ir turto vertintojo E. L. transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. L250107, kurioje nurodyti automobilio apgadinimai bei remontuojamos dalys, jų kaina, taip pat pridėtos nuotraukos, kuriose matomi minėti apgadinimai. Be kita ko, apgadinimus patvirtina ir E. L. atsakymai dėl informacijos patikslinimo, iš kurių matyti, kad apžiūrai pateikta apgadinta transporto priemonė „Toyota Prius“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nustatyti sugadinimai: priekinių kairės pusės durų stiklas – išdaužtas; lango angos išorinė tarpinė k. p. – subraižyta; durų rėmo apdaila k. p. priekinė – subraižyta; priekinės durys k. p. – subraižytos; šoninis veidrodis k. p. – sulaužytas; vairuotojo saugos pagalvė – subraižytas apdailos korpusas; šoninį veidrodį sudaro veidrodžio rėmas ir dangtelis.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo M. V. parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, neprieštarauja kitai byloje esančiai medžiagai, nėra objektyvaus pagrindo abejoti jų patikimumu. Juos patvirtina ir liudytojos J. M. parodymai, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, transporto priemonės vertinimo ataskaita, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, kuri sutampa tarpusavyje, viena kitą papildo ir yra pripažintina įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje. Todėl teismas daro išvadą, kad minėtų įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis V. O., 2025 m. sausio 12 d., apie 11.40 val., (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą dešine koja spyrė į M. V. priklausančio automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 578,42 eurų vertės vairuotojo (kairės) pusės šoninį veidrodėlį, jį nulauždamas, po to tris kartus sudavė dešine alkūne ir du kartus dešine koja spyrė į automobilio priekinių kairės pusės durų langą, išdauždamas 169,63 eurų vertės durų stiklą bei apgadindamas (subraižydamas) 43,78 eurų vertės durų rėmo apdailą (plėvelę), 50,29 eurų vertės durų lango angos išorinę tarpinę, 728,75 eurų vertės vairuotojo saugos pagalvę ir 373,13 eurų priekines kairės pusės dureles ir tokiais savo tyčiniais veiksmais sugadino svetimą, M. V. priklausantį 1944 eurų vertės turtą. Teismo vertinimu, V. O. suvokė, kad elgiasi neteisėtai, numatė, jog dėl tokių jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir, to norėdamas, veikė tiesiogine tyčia. V. O. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

III. Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 61 straipsniuose ir atsižvelgia į V. O. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį –veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 147-151), baustas administracine tvarka 10 kartų, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra (b. l. 152-157), nevedęs, turintis du vaikus, įgijęs vidurinį išsilavinimą, studijuojantis, oficialiai neįsidarbinęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytų nusikalstamos veikų pavojingumui, tarp padarytų nusikalstamų veikų ir už šias veikas nustatytų bausmių, siekiamų tikslų ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Išdėstytos aplinkybės, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus, jo trukmę parenkant artimą įstatyme numatytai vidutinei.

Pagal BK 48 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų; teismas, skirdamas šią bausmę, paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog V. O. padarė vieną nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro matyti, jog praeityje V. O. buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, be to, jis 10 kartų baustas administracine tvarka. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nuteistojo asmenybė nėra charakterizuojama itin neigiamai, laikytina, kad jis teisiamas pirmą kartą, dėl ko manytina, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai gali būti pasiekti ir nuteistajam netaikant intensyvios priežiūros. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoje intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktuose, todėl tikslinga kaltinamąjį įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per du mėnesius pradėti dirbti arba visu laisvės apribojimo laikotarpiu registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, bei uždrausti lankytis nukentėjusiojo M. V. gyvenamojoje vietoje (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

IV. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Tai pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. V. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ir juo prašo iš kaltinamojo V. O. priteisti 1455,49 Eur turtinei žalai atlyginti bei 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad 2025 m. sausio 12 d., apie 11.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), netoli namo Nr. (duomenys neskelbtini), V. O. tyčia vieną kartą dešine koja – kojos padu spyrė į jam priklausančio automobilio Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės veidrodėlį bei jį nulaužė, po to tris kartus sudavė dešine alkūne ir du kartus dešine koja spyrė į automobilio vairuotojo pusės šoninį langą bei jį išdaužė, bei tuo pat metu koja kliudė bei apgadino (apibraižė) vairuotojo pusės priekines dureles. Taip pat tuo pat metu, kai išdaužė stiklą ,V. O. batu kliudė ir apgadino (apdraskė) bei stiklo šukėm apibraižė vairo apdailą. Tokiu būdu V. O. tyčia apgadino jo automobilį, padarydamas man 1305,49 Eur turtinę žalą. 2025 m. sausio 13 d. kreipėsi į turto vertintoją E. L., kuris apžiūrėjo jo apgadintą automobilį ir surašė transporto priemonės vertinimo santrauką Nr. L 250107, kurioje nurodyta, kad bendra nuostolio suma dėl automobilio apgadinimo yra 1305,49 Eur. Už vertinimą vertintojui sumokėjo 150 Eur. Dėl automobilio apgadinimo su vertinimo išlaidomis iš viso buvo padaryta 1455,49 Eur turtinė žala ir 300 Eur neturtinė žala. Neturtinę žalą patyrė, nes kurį laiką negalėjo eksploatuoti automobilio, patyrė dvasinius išgyvenimus, nemigą, stresą. (b. l. 105). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis savo ieškinį palaikė (b. l. 198).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. O. ieškinį sutiko atlyginti dalyje dėl veidrodėlio, stiklo ir apibraižytų durelių, taip pat sutiko atlyginti neturtinę žalą ir eksperto išlaidas. Nurodė, jog žalą galėtų atlyginti per mėnesį. (b. l. 197 –198).

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. V. argumentus bei byloje pateiktą medžiagą, daro išvadą, kad turtinės žalos dydis yra įrodytas. Visos patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jos yra tiesiogiai susijusios su kaltinamojo veiksmais, kurie tiesiogiai lėmė turtinės žalos nukentėjusiajam padarymą, t. y. tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiojo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl pagal CK 6.263 straipsnį padarytą žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. Vertindamas prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad tyčiniai įtariamojo V. O. veiksmai nukentėjusiajam M. V. sukėlė dvasinius išgyvenimus, dėl ko sutriko jo miego ir gyvenimo kokybė. Esant nurodytomis aplinkybės, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis iš esmės sutiko atlyginti žalą, darytina išvada, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, nors tik iš dalies pripažintas kaltinamojo, tenkintinas visiškai (BPK 115 straipsnis).

V. Kiti klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 131-134) – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtos veidrodėlio stiklo duženos, supakuotos į voką Nr. 1, lango stiklo duženos, supakuotos į voką Nr. 2 ir 2025 m. kovo 28 d. nutarimu perduotos saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato sandėlius (2025 m. balandžio 8 d. aktas) (b.l. 56-57) – sunaikintini.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, su DVD-R laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kamera (prisegtas prie bylos viršelio) – paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. O. (V. O.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant: dalyvauti elgesio pataisos programoje; per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba visu laisvės apribojimo laikotarpiu registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą; uždrausti lankytis nukentėjusiojo M. V. gyvenamojoje vietoje.

Civilinio ieškovo – M. V., civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. O. (V. O.) 1755,49 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 49 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įvykio vietos apžiūros metu paimtas veidrodėlio stiklo duženas, supakuotas į voką Nr. 1, lango stiklo duženas, supakuotas į voką Nr. 2, ir 2025 m. kovo 28 d. nutarimu perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato sandėlius – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, su DVD-R laikmena su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, vaizdo įrašais, nufilmuotais policijos pareigūnų mobiliąja vaizdo stebėjimo („body“) kamera (prisegtą prie bylos viršelio) – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.