- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-28
- Bylos Nr.
- 2S-1529-265/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Rimvida Zubernienė
- Skolininkas
- B. B.
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-1529-265/2009
Teisėja Jolanta Gailevičienė (Procesinis Nr. 2-06-3-09551-2009-2)
NUTARTIS
2009 m. spalio 28 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno ir Rimvidos Zubernienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Zeno Zenkevičiaus, atstovaujamo antstolės Viktorijos Vėliuvienės, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Zeno Zenkevičiaus pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, suinteresuoti asmenys skolininkė B. B. ir antstolis Albinas Zenkevičius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas antstolis Z. Zenkevičius kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priteisti iš skolininkės B. B. 523 Lt vykdymo išlaidų. Nurodė, kad vykdė vykdomąją bylą Nr. 0014/08/00244, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-08 vykdomąjį raštą Nr. P2-9293-637/2007 dėl 363 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės B. B. išieškotojo antstolio Albino Zenkevičiaus naudai. Vykdymo išlaidos buvo išieškotos. Antstoliui liko neatlyginta 523 Lt vykdymo išlaidų, todėl antstolis prašo vykdymo išlaidas iš skolininkės priteisti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-09-01 nutartimi antstolio Z. Zenkevičiaus pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo atmetė.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu antstolis Z. Zenkevičiaus, atstovaujamas antstolės V. Vėliuvienės, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-01 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo formuojamą praktiką. Pagal CPK 587 str. 1 d. vykdomieji dokumentai yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu. Norint pradėti priverstinius vykdymo veiksmus pagal teismo nutartį priteisti vykdymo išlaidas, reikia gauti vykdomąjį dokumentą – vykdomąjį raštą, nes be jo pradėti vykdymo veiksmus yra draudžiama, ir pagal kiekvieną vykdomąjį dokumentą yra užvedama nauja vykdomoji byla. Taip pat nurodo, kad antstolis negali pats vykdyti vykdomojo rašto dėl vykdymo išlaidų savo naudai išieškojimo, nes taip būtų pažeistos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktas nustato, kad nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos, išskyrus atvejus, kai vykdymo išlaidos išieškomos išieškotojui pateikus vykdomąjį dokumentą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Antstolis prašo priteisti vykdymo išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis vykdė vykdomąją bylą Nr. 0014/08/00244, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-08 vykdomąjį raštą Nr. P2-9293-637/2007 dėl 363 Lt vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininkės B. B. išieškotojo antstolio Albino Zenkevičiaus naudai. Vykdymo išlaidos iš skolininkės buvo išieškotos, vykdomoji byla užbaigta. Antstolis minėtoje byloje priskaičiavo 523 Lt vykdymo išlaidas, kurias siūlė skolininkei sumokėti geruoju. Duomenų, kad skolininkė vykdymo išlaidas būtų pervedusi į antstolio depozitinę sąskaitą, byloje nėra.
Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Dėl šių priežasčių vykdymo išlaidų išieškojimas galimas tik pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.), o bylos dėl vykdymo išlaidų priteisimo yra susijusios su viešuoju interesu.
Pagal CPK 610 straipsnio nuostatas įvykdžius sprendimą vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. CPK 611 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, antstolis su pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, kreipiasi į antstolio buvimo vietos apylinkės teismą, prašydamas tas sumas priteisti. Antstolio pareiškimas dėl vykdymo išlaidų priteisimo teisme nagrinėjamas vykdomojoje byloje CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punktą antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Dėl šios priežasties dėl vykdymo išlaidų išieškojimo jokia nauja byla neužvedama ir nauji vykdomieji raštai neišduodami. Tos pačios Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punkte aiškiai nurodyta, kad nuo išieškomų vykdymo išlaidų vykdymo išlaidos nemokamos. Vykdymo procesą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta antstolio teisė, prisiteisus vykdymo išlaidas iš skolininko, kreiptis į kitą antstolį dėl jų išieškojimo.
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad antstolis Albinas Zenkevičius, pats turėdamas valstybės suteiktus įgaliojimus vykdyti vykdomuosius dokumentus, negalėjo kreiptis į kitą antstolį dėl jam priteistų vykdymo išlaidų išieškojimo, o antstolis Z. Zenkevičius privalėjo atsisakyti priimti vykdyti šį vykdomąjį raštą. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikiant kitam antstoliui vykdyti teismo nutartį, kuria buvo patikrintas ir patvirtintas išlaidų dydis, būtų užtikrintas nesibaigiantis procesas, kuris didintų vykdymo išlaidas, pažeistų ne tik skolininko interesus, bet ir bendruosius sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, iškreiptų vykdymo procesą reglamentuojančių normų esmę bei prasmę bei sukurtų absurdišką situaciją, kadangi skolininkui savo noru nesumokėjus sprendimų vykdymo išlaidų, antstoliui pačiam jų neišieškant ir antstoliams vis kreipiantis vienas į kitą dėl priteistų vykdymo išlaidų priteisimo, sprendimo vykdymo išlaidos ne tik žymiai viršytų visus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytus dydžius, bet ir nepateisinamai užvilkintų procesą. Tokios praktikos laikomasi ir kitose civilinėse bylose tapačiu klausimu, nagrinėtose apeliacine tvarka (civilinės bylos Nr. 2S-711-360/2009, 2S-1060-265/2009, 2S-1429-479/2009). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje situacijoje antstolis Z. Zenkevičius neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, todėl atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
Esant šioms aplinkybėms apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ji paliktina galioti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.