Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui sodininkų bendrijai „Gija“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2020 m. rugsėjo 12 d. taip pat buvo svarstomas ir Pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 15 d. prašymas, kuriuo Pareiškėjas prašė Bendrijos valdybos duoti leidimą rekonstruoti Bendrijos teritorijoje esantį griovį. Bendrijos valdybos narių susirinkime, kuriame dalyvavo 6 nariai iš 7, buvo nutarta patenkinti Pareiškėjo prašymą ir leisti jam sutvarkyti griovio dugną, jį sutvirtinant įvairiomis statybinėmis medžiagomis. Pareiškėjas, gavęs Bendrijos leidimą, 2020 m. rugsėjo mėnesį pradėjo griovio tvarkymo darbus. Griovio Pareiškėjas nebaigė tvarkyti, nes po rudens liūčių griovys prisipildė vandens. Pareiškėjas griovio tvarkymo darbus planavo baigti 2021 m. rugpjūčio mėnesį, kai vasaros metu griovyje nebus vandens. Tačiau Pareiškėjas griovio tvarkymo darbų nebepratęsė, nes 2021 m. gegužės 21 d. Pareiškėjui buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kuriame nurodyta, jog Pareiškėjas pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 6 ir 7 punktų reikalavimus. Pareiškėjas nesutiko su Privalomuoju nurodymu ir jį skundė. Skundu Pareiškėjas prašė pakeisti Privalomąjį nurodymą, reikalaujant pašalinti betono gabalus ir plytas tik iš griovio dugno, taip pat prašė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams.

Neskundžiamą Privalomojo nurodymo dalį Pareiškėjas įvykdė ir iš nusausinimo griovio dugno pašalino griovio dugne sudėtas, formuojant nusausinimo griovio nuolydį, medžiagas. Pareiškėjas vykdydamas Privalomąjį nurodymą iš griovio išėmė medžiagas, kuriomis buvo suformuotas griovio nuolydis, ir šias medžiagas 2021 m. birželio 15 d. perdavė VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui (8 priedas, Atliekų deklaracija į atliekų priėmimo aikštelę). Dokumentai, patvirtinantys medžiagų perdavimą VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centrui, buvo pateikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) atstovams. Medžiagų iš griovio dugno pašalinimas negali būti laikomas Privalomojo nurodymo pripažinimu. Pareiškėjo nuomone, Privalomasis nurodymas visa apimtimi yra duotas nepagrįstai ir neteisėtai. Pareiškėjas nesutinka, jog tvarkydamas Bendrijos teritorijoje esantį nusausinimo griovį naudojo atliekas, tačiau, iki bus išnagrinėta ši byla, Pareiškėjas pagal savo fizines galimybes pašalino iš griovio dugno medžiagas.

Privalomajame nurodyme teigiama, jog Pareiškėjas ardė betonuotą takelį ir išardytas statybines atliekas (betono gabalus) sudėjo nusausinimo griovio šlaituose, į griovio dugną primetė statybose naudotų plytų. Privalomajame nurodyme daroma išvada, jog Pareiškėjas, sudėdamas statybines atliekas (betono gabalus ir statybose naudotas plytas) į griovį ir jo šlaitus, griovio dugne primėtydamas statybose naudotų plytų, statybinėmis atliekomis užteršė žemės paviršių.

Pareiškėjas nesiekė atsikratyti statybinių medžiagų po takelio ardymo darbų, kaip bandoma parodyti Privalomajame nurodyme. Pareiškėjas tvarkė nusausinimo griovį, o jo tvarkymui panaudojo medžiagas, kurių turėjo. Kaip jau buvo nurodyta, Bendrijos teritorijoje jau seniai buvo būtina atlikti griovio tvarkymo darbus, o darbams atlikti buvo panaudotos medžiagos, kurios nėra ir negali būti laikomos atliekomis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo numatyta prasme, nes Pareiškėjas jomis nesiekė atsikratyti.

Ydingai surašytas Privalomasis nurodymas iš esmės lėmė, jog, nagrinėjant Pareiškėjo skundą, kuriuo buvo skundžiamas Privalomasis nurodymas, nebuvo tinkamai ir teisingai įvertintos visos šiai situacijai reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjas mano, jog AAD Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes yra priimtas pažeidžiant objektyvumo principą. Nors Pareiškėjas iš dalies jau yra įvykdęs Privalomąjį nurodymą, tačiau Pareiškėjas nesutinka su AAD teiginiais, jog nusausinimo grioviui tvarkyti panaudotos medžiagos yra atliekos, kurios turi būti tvarkomos jas priduodant atliekų tvarkymo įmonei. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad jeigu medžiaga ar daiktas įrašytas į Atliekų sąrašą, tai dar nereiškia, kad jis bet kokiomis sąlygomis yra atliekos; medžiagos ir daiktai yra atliekos tik tada, kai atitinka atliekų apibrėžimą, pateiktą pirmiau nurodytų Taisyklių 5 punkte. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bet kurios medžiagos ar daiktai, įtraukti į atliekų sąrašą, gali būti laikomi atliekomis tik tada, jeigu šių medžiagų turėtojas jais atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008).

Šiuo atveju Pareiškėjo panaudotos grioviui tvarkyti medžiagos nėra atliekos, šių medžiagų Pareiškėjas neketino atsikratyti, jas panaudojo Bendrijos teritorijoje esančių griovių tvarkymui Bendrijos valdybai leidus. Pareiškėjas nusausinimo griovių tvarkymui naudojo betonines plokštes. Šiomis betoninėmis plokštėmis Pareiškėjas siekė sutvirtinti slenkančius nusausinimo griovio kraštus. Betoninės plokštės yra inertinė medžiaga, joje nevyksta jokie fizikiniai, cheminiai ar biologiniai pokyčiai. Taigi šios Pareiškėjo naudojamos medžiagos nėra kenksmingos žmogaus sveikatai ar gamtai, šiuo atveju žemei.

AAD, nagrinėdamas Pareiškėjo skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, savo sprendime išvis nepasisakė dėl Pareiškėjo prašymo pakeisti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iš 1 mėnesio į 3 mėnesius. Šiuo klausimu savo Sprendimo AAD visiškai nemotyvavo. AAD Sprendime nėra pateikta jokių argumentų, dėl kurių buvo atmestas Pareiškėjo prašymas nustatyti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 3 mėnesiams.

Pareigūnai, atlikę patikrinimą ir duodami Privalomąjį nurodymą nustatė, kad Pareiškėjas, sudėdamas statybines atliekas (betono gabalus ir statybose naudotas plytas) į nusausinimo (melioracijos) griovį ir jo šlaitus, į griovio dugną primėtydamas statybose naudotų plytų, statybinėmis atliekomis užteršė žemės paviršių, pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 6 ir 7 punktų reikalavimus. Pareiškėjui buvo nurodyta surinkti nuo griovio šlaitų ir išimti iš vandens sudėtas statybines atliekas (betono gabalus), taip pat iš griovio dugno statybose naudotas plytas ir jas perduoti atliekų tvarkytojams. Pateikti atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus. Šiuos reikalavimus Pareiškėjas privalėjo įvykdyti iki 2021 m. birželio 20 d.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta juridinių ir fizinių asmenų pareiga saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių ir interesų, o 23 straipsnyje nustatyta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Lietuvos Respublikos atliekų įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad atliekas būtina tvarkyti: 1) neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai; 2) neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų; 3) nekeliant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms.

Skunde Pareiškėjas nurodo, jog panaudojo savo turimas medžiagas griovio tvarkymui ir jos nėra laikytinos atliekomis, nes jų atsikratyti neketino, o skunde dėl Privalomojo nurodymo Departamentui jis teigė, jog šias išimtas medžiagas jis panaudos tvoros pamatų ir ūkinio pastato grindų betonavimui. Atsakovas su šiais Pareiškėjo nurodytais argumentais ir motyvais nesutinka, kadangi Pareiškėjo argumentai vienas kitam prieštaraujantys, šie paaiškinimai ne tik nelogiški, bet ir juos paneigia ir paties Pareiškėjo Inspekcijos pareigūnams pateikti paaiškinimai ir atliekų deklaracija į atliekų priėmimo aikštelę, kur nurodyta, jog Pareiškėjas į atliekų surinkimo aikštelę jau perdavė 450 kg statybinių atliekų, t. y. jei šios Pareiškėjo panaudotos medžiagos nebūtų atliekos, jis jų nebūtų perdavęs į atliekų surinkimo aikštelę.

Pažymėjo, kad viešojoje erdvėje daug informacijos, kaip reikia prižiūrėti nusausinimo ar melioracinius griovius, tačiau apie griovių tvarkymą išklojant jo kraštus betoniniais blokais, o į dugną primetant plytų, kaip tai padarė Pareiškėjas, niekur neužsimenama. Akivaizdu, jog Pareiškėjas, kaip nurodo Skunde, nors ir galimai siekdamas sutvarkyti melioracijos griovį, pasielgė netinkamai ir ne pagal numatytą tvarką, savavališkai sudėdamas statybines atliekas (betono gabalus (atliekos kodas 17 01 01) ir statybose naudotas plytas (17 01 02)) į griovį ir jo šlaitus, griovio dugne primėtydamas statybose naudotų plytų, ne Pareiškėjui priklausančiame žemės sklype statybinėmis (medžiagomis) atliekomis užteršė žemės paviršių.

Privalomojo nurodymo reikalavimus Pareiškėjas privalėjo įvykdyti iki 2021 m. birželio 20 d. Privalomojo nurodymo 5.2 punkte taip pat nurodyta, jog „terminas parinktas atsižvelgiant į būtinų darbų atlikimo apimtis“.

Departamentas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad Privalomasis nurodymas duotas pagrįstai, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nutarė duotą Privalomąjį nurodymą palikti nepakeistą.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo terminai, privalomųjų nurodymų derinimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip vienas mėnuo, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Šio įstatymo 2 dalyje įtvirtinta, jog ilgesnius, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, bet ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, įvertinęs asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, nustato suderinęs su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu.

Be to, iš prie atsiliepimo pateiktų dokumentų matyti, kad 2021 m. gegužės 17 d. Inspekcijos pareigūnė elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją dėl Privalomojo nurodymo termino suderinimo. Inspekcijos pareigūnė elektroniniame laiške nurodė, jog Pareiškėjui duodamas vieno mėnesio terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti, taip pat nurodė, jog Pareiškėjas, vadovaudamasis Departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. AD1-127 „Dėl privalomųjų nurodymų“ 5 punktu, turi galimybę per 1 darbo dieną pateikti rašytinius paaiškinimus (el. paštu), dokumentus, kitą informaciją, pagrindžiančią siūlomo įvykdymo terminą, kad galima būtų duoti ilgesnį terminą sutvarkyti atliekas, t. y. pareiškėjo buvo paprašyta pateikti motyvuotą paaiškinimą, jeigu jis nespės įvykdyti Privalomojo nurodymo per 1 mėnesį. Pareiškėjas nei per nurodytą terminą, nei vėliau paaiškinimų nepateikė, dėl to jam 2021 m. gegužės 21 d. buvo duotas privalomasis nurodymas, kurį privalėjo įvykdyti per 1 mėnesį.

Priimtame skundžiamame Sprendime nurodyta, jog „Terminas parinktas atsižvelgiant į būtinų darbų atlikimo apimtis. Dėl privalomo nurodymo įvykdymo termino duomenų nepateikė“. Atsižvelgiant į tai, kad Privalomojo nurodymo reikalavimas buvo tik surinkti nuo griovio šlaitų ir išimti iš vandens sudėtas statybines atliekas (betono gabalus), iš griovio dugno išimti statybose naudotas plytas, pareiškėjas savo nuomonės ir paaiškinimų dėl šio termino nepateikė, akivaizdu, jog Privalomojo nurodymo reikalavimams įvykdyti nebuvo tikslinga skirti 3 mėnesių termino, net ir esant pakilusiam vandeniui iki 0,7 m gylio. Iš 2021 m. birželio 8 ir 22 d. apžiūros aktų ir prie jo pridėtų nuotraukų, taip pat Pareiškėjo elektroninio laiško Inspekcijos pareigūnams akivaizdu, jog Pareiškėjas iš dalies buvo įvykdęs Privalomąjį nurodymą, dalį atliekų jau buvo surinkęs ir perdavęs į Atliekų surinkimo aikštelę, tačiau apžiūros metu likę betoninių blokų dalys griovio kraštuose, kurie tikrai nebuvo apsemti vandens, todėl galėjo būti pašalinti per Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą.

Trečiojo suinteresuoto asmens SB „Gija“ atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo nuomonę. Paaiškino, jog bendrija neturi lėšų melioracijos griovių tvarkymui, todėl tokius darbus atlieka savo jėgomis ir turimomis medžiagomis. Pareiškėjas prašė leisti jam sutvarkyti melioracijos griovį ir valdyba tokį leidimą davė.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas skundu prašo panaikinti: 1) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. gegužės 21 d. privalomąjį nurodymą Nr. (11.1)-PN-243; 2) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 22 d. sprendimą dėl 2021 m. gegužės 21 d. privalomojo nurodymo Nr. (11.1)-PN-243.

Bylos duomenimis, 1992 m. kovo 26 d. potvarkiu Nr. 99v (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota sodininkų bendrija „Gija“.

Mėgėjiškos sodininkystės tikslams sodų bendrijai „Gija“ buvo skirtas naudoti 3,0131 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o žemės sklypą patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri šį žemės sklypą yra perdavusi naudoti Bendrijai.

Bendrijos naudojamoje teritorijoje, t. y. Žemės sklype, yra įrengti nusausinimo grioviai.

Kadangi Bendrija negauna piniginių lėšų, kurias galėtų skirti melioracinės sistemos renovacijai, Bendrija melioracinės sistemos tvarkymo darbus atlieka savo ir Bendrijos narių lėšomis ir darbu.

2020 m. rugsėjo 12 d. kartu su kitais klausimais buvo svarstomas ir Pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 15 d. prašymas, kuriuo Pareiškėjas prašė Bendrijos valdybos duoti leidimą rekonstruoti Bendrijos teritorijoje esantį griovį. Bendrijos valdybos narių susirinkime, kuriame dalyvavo 6 nariai iš 7, buvo nutarta patenkinti Pareiškėjo prašymą ir leisti jam sutvarkyti griovio dugną, jį sutvirtinant įvairiomis statybinėmis medžiagomis (žiūrėti Bendrijos valdybos narių susirinkimo protokolo 5 punktą).

Pareiškėjas, gavęs Bendrijos leidimą, 2020 m. rugsėjo mėnesį pradėjo vykdyti griovio tvarkymo darbus. Griovio Pareiškėjas nebaigė tvarkyti, nes po rudens liūčių griovys prisipildė vandens. Pareiškėjas griovio tvarkymo darbus planavo baigti 2021 m. rugpjūčio mėnesį, kai vasaros metu griovyje nebus vandens.

Tačiau Pareiškėjas griovio tvarkymo darbų nebepratęsė, nes 2021 m. gegužės 21 d. Pareiškėjui buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kuriame nurodyta, jog Pareiškėjas pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 6 ir 7 punktų reikalavimus.

Pareiškėjas nesutiko su Privalomuoju nurodymu ir jį skundė. Skundu Pareiškėjas prašė pakeisti Privalomąjį nurodymą, reikalaujant išimti betono gabalus ir plytas tik iš griovio dugno, taip pat prašė pratęsti Privalomojo nurodymo terminą.

Skunde pareiškėjas nurodo, jog Privalomasis nurodymas buvo surašytas, o Sprendimas priimtas objektyviai neįvertinus visų faktinių aplinkybių. Privalomajame nurodyme faktai yra aprašyti taip, jog leidžia manyti, kad Pareiškėjas tyčia padarė atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Inspekcijos pareigūnai visiškai neatsižvelgė į Pareiškėjo paaiškinimus, jo nurodytas faktines aplinkybes. Būtent šios Privalomajame akte netinkamai nurodytos faktinės aplinkybės, Pareiškėjo vertinimu, lėmė pateikto skundo, kuriuo Pareiškėjas skundė Privalomąjį nurodymą, atmetimą. Taip pat Pareiškėjas skunde nurodo, jog Bendrijos teritorijoje esančių griovių tvarkymui panaudotos medžiagos nėra atliekos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo prasme, todėl Inspekcijos pareigūnai nepagrįstai Pareiškėjui surašė Privalomąjį nurodymą, o šis nepagrįstai Sprendimu nebuvo panaikintas. Dėl Departamento priimto Sprendimo Pareiškėjas skunde nurodo, jog, nagrinėdamas Pareiškėjo skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, Departamentas Sprendime išvis nepasisakė dėl Pareiškėjo prašymo pakeisti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iš 1 mėnesio į 3 mėnesius.

Teismas sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis. Viešojoje informacijoje aiškiai nurodyta, „kad melioracijos grioviai ilgai ir patikimai funkcionuotų, jie remontuojami, atnaujinami. Jei melioracijos griovių kraštai apaugę aukšta žole ar medžiais – žolė šienaujama, o medžiai genėjami arba iškertami, nes šaknys deformuoja ir užaklina atvirų griovių kraštus ir dugną, o lapai ir sausos šakelės kaupiasi ir trukdo normaliai pratekėti vandeniui. Griovys pagilinamas iki 3 m gylio, išvalomas nuo dumblo, sąnašų, likviduojami bebrų veiklos padariniai. Iškasta žemė tvarkingai išlyginama, griovio krantai labai greitai apauga žole ir natūraliai įsilieja į melioruojamų plotų landšaftą. Tai melioracijos griovių priežiūra, sutvarkymas, atnaujinimas – be laukų melioracijos darbų. Sistemingai prižiūrimus griovius užtenka atnaujinti kas kelis metus, o griovio krantų žolę šienauti rekomenduojama du kartus per metus. Esminis melioracijos griovio kokybės rodiklis: jei vanduo prateka – melioracijos sistema veikia; jei stovi – melioracijos griovį būtina valyti, nes jis savo funkcijos pilnai neatlieka“. Apie griovių tvarkymą išklojant jo kraštus betoniniais blokais, o į dugną primetant plytų, kaip tai padarė Pareiškėjas, informacijos nepateikiama.

Pareiškėjas, sudėdamas statybines atliekas (betono gabalus ir statybose naudotas plytas) į nusausinimo (melioracijos) griovį ir jo šlaitus, į griovio dugną primėtydamas statybose naudotų plytų, statybinėmis atliekomis užteršė žemės paviršių, pažeidė Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 6 ir 7 punktų reikalavimus. Todėl Pareiškėjui buvo nurodyta surinkti nuo griovio šlaitų ir išimti iš vandens sudėtas statybines atliekas (betono gabalus), iš griovio dugno – statybose naudotas plytas ir jas perduoti atliekų tvarkytojams. Pateikti atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus. Šiuos reikalavimus Pareiškėjas privalėjo įvykdyti iki 2021 m. birželio 20 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta juridinių ir fizinių asmenų pareiga saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklų naudotojų teisių ir interesų, to paties įstatymo 23 straipsnyje nustatyta pareiga laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų. Lietuvos Respublikos atliekų įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, kad atliekas būtina tvarkyti: 1) neviršijant teisės aktuose nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų vandens, oro ar dirvožemio taršai, nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ar augalijai; 2) neviršijant teisės aktuose nustatytų triukšmo ar kvapų normatyvų; 3) nekeliant neigiamo poveikio kraštovaizdžiui ar aplinkosauginiu, gamtiniu ir (ar) kultūriniu požiūriu svarbioms vietovėms.

Pareiškėjas nurodo, jog panaudojo savo turimas medžiagas griovio tvarkymui ir jos nėra laikytinos atliekomis, nes jų atsikratyti neketino. Tačiau, kolegijos nuomone, sudėdamas statyboje naudotas medžiagas į nusausinimo griovio dugną ir kraštus Pareiškėjas užteršė žemę statybinėmis medžiagomis (atliekomis), todėl, remiantis anksčiau paminėtais teisės aktais, Privalomasis nurodymas Pareiškėjui buvo duotas pagrįstai ir teisėtai. Kaip minėta, griovių sutvarkymo tvarka yra viešai paskelbta ir prieš pradėdamas griovio tvarkymo darbus Pareiškėjas privalėjo pasidomėti, kaip tokie darbai atliekami. Pagrįstai kyla klausimas, kodėl anksčiau, kol Pareiškėjas neturėjo statyboje panaudotų atliekamų medžiagų (atliekų), nebuvo pateikta prašymų leisti tvarkyti griovį. Be to, kad atliekamos statyboje naudotos medžiagos yra atliekos, įrodo Pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir atliekų deklaracija į atliekų priėmimo aikštelę, kur nurodyta, jog Pareiškėjas į atliekų surinkimo aikštelę jau perdavė 450 kg statybinių atliekų, t. y. jei šios Pareiškėjo panaudotos medžiagos nebūtų atliekos, jis jų nebūtų perdavęs į atliekų surinkimo aikštelę.

Darytina išvada, jog Pareiškėjas, nors ir galimai siekdamas sutvarkyti melioracijos griovį, pasielgė netinkamai ir ne pagal numatytą tvarką, savavališkai sudėdamas statybines atliekas (betono gabalus (atliekos kodas 17 01 01) ir statybose naudotas plytas (17 01 02)) į griovį ir jo šlaitus, griovio dugne primėtydamas statybose naudotų plytų, ne Pareiškėjui priklausančiame žemės sklype statybinėmis (medžiagomis) atliekomis užteršė žemės paviršių.

Privalomojo nurodymo reikalavimus Pareiškėjas privalėjo įvykdyti iki 2021 m. birželio 20 d. Privalomojo nurodymo 5.2 punkte taip pat nurodyta, jog „terminas parinktas atsižvelgiant į būtinų darbų atlikimo apimtis“. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo terminai, privalomųjų nurodymų derinimas. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, ne ilgesnius kaip vienas mėnuo, nustato privalomąjį nurodymą duodantis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis, atsižvelgiant į asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Šio įstatymo 2 dalyje įtvirtinta, jog ilgesnius, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, bet ne ilgesnius kaip 3 mėnesiai, privalomojo nurodymo įvykdymo terminus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, įvertinęs asmens, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, pateiktą informaciją, kitą informaciją ir objektyvias aplinkybes, nustato suderinęs su aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos vadovu arba jo įgaliotu asmeniu.

Nagrinėjamu atveju 2021 m. gegužės 17 d. Inspekcijos pareigūnė elektroniniu paštu kreipėsi į Pareiškėją dėl Privalomojo nurodymo termino suderinimo. Inspekcijos pareigūnė elektroniniame laiške nurodė, jog Pareiškėjui duodamas vieno mėnesio terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti, taip pat nurodė, jog Pareiškėjas, vadovaudamasis Departamento direktoriaus 2020 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. AD1-127 „Dėl privalomųjų nurodymų“ 5 punktu, turi galimybę per 1 darbo dieną pateikti rašytinius paaiškinimus (el. paštu), dokumentus, kitą informaciją, pagrindžiančią siūlomo įvykdymo terminą, kad galima būtų duoti ilgesnį terminą sutvarkyti atliekas, t. y. pareiškėjo buvo paprašyta pateikti motyvuotą paaiškinimą, jeigu jis nespės įvykdyti Privalomojo nurodymo per 1 mėnesį. Pareiškėjas nei per nurodytą terminą, nei vėliau paaiškinimų nepateikė, dėl to jam 2021 m. gegužės 21 d. buvo duotas Privalomasis nurodymas, kurį privalėjo įvykdyti per 1 mėnesį. Skundžiamame Sprendime nurodyta, jog „Terminas parinktas atsižvelgiant į būtinų darbų atlikimo apimtis. Dėl privalomo nurodymo įvykdymo termino duomenų nepateikė“. Privalomojo nurodymo reikalavimas buvo tik surinkti nuo griovio šlaitų ir išimti iš vandens sudėtas statybines atliekas (betono gabalus), iš griovio dugno – statybose naudotas plytas, Pareiškėjas savo nuomonės ir paaiškinimų dėl šio termino nepateikė, todėl Privalomojo nurodymo reikalavimams įvykdyti nebuvo tikslinga skirti ilgesnio termino. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiamą Sprendimą naikinti nėra pagrindo.

Taigi, Pareiškėjo skundas atmestinas visa apimtimi.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėjo atstovas advokatas Gintaras Černiauskas pateikė prašymą priteisti 629,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kaip matyti, pareiškėjo skundas netenkintas, todėl pareiškėjas nelaikytinas bylą laimėjusia šalimi ir prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40, 41 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo P. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.