- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- A5.-2617-660/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02024-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Larisa Tamulionienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. U.
- Institucija
- LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. U. ir institucijos, surašiusios protokolą - Valstybinės darbo inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. spalio 8 d. apie 9 val. 40 min., Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiesiems darbo inspektoriams R. R. ir T. D. atliko (duomenys neskelbtini) patikrinimą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Patikrinimo metu nustatytas dirbantis A. L., apie kurio įdarbinimą (duomenys neskelbtini) direktorius E. U. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nebuvo pranešta. E. U., būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu, leido darbuotojui A. L. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavęs VSDFV teritorinio skyriaus, tuo pažeidė LR darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603, 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo protokole aprašyto pažeidimo faktą ir E. U. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), E. U. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad dėl pažeidimo sutinka ir gailisi (b. l. 1, 6), tyrimo veiksmų protokolas (b. l. 2), A. L. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad (duomenys neskelbtini) dirba apie savaitę suvirintoju, darbo sutarties nėra pasirašęs, minėtą dieną tvarkė MAN automobilį (b. l. 3), informacinės sistemos išrašai, iš kurių matyti, kad 2020-10-08 A. L. (duomenys neskelbtini) nebuvo įdarbintas (b. l. 4-5), anoniminis pranešimas apie nelegalų darbą (b. l. 7), administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurio matyti, kad E. U. turi galiojančių nuobaudų (b. l. 10-16), kita bylos medžiaga.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui, ir tokiu atveju šio kodekso 40 straipsnis taikomas mutatis mutandis.
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 straipsnis, 43 straipsnis).
Pažymėtina, kad kiekvieno darbdavio pareiga organizuoti darbą taip, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymasis, t. y. darbas turi būti pradedamas tik tuomet, kai sutvarkyti visi reikiami dokumentai. E. U. darbuotojo atžvilgiu būdamas darbdaviu, neužtikrino, kad jo naudai įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka, būdamas darbdaviu, nesiėmė visų veiksmų ir neužtikrino, kad A. L. būtų leidžiama dirbti tik teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą.
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) direktorius E. U. būdamas darbdaviu, atsakingu už darbuotojų įdarbinimą, su A. L. prieš jo darbo pradžią nebuvo sudaręs raštiškos darbo sutarties ir apie jo įdarbinimą nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
E. U. turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis dėl nusižengimo prisipažįsta ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, E. U. skirtina bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 38 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas
nutaria:
E. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam minimalią 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 20124961242.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.