Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-11-10 · Byla Nr. ATP-581-300/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-10
Bylos Nr.
ATP-581-300/2014
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00598-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vidmantas Mylė
Administracinė byla Nr. ATP-581-300/2014Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00598-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 45.4.3.; 79.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko A. V. (toliau – Institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimo, kuriuo J. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirta 1250 Lt bauda ir neatimta teisė vairuoti transporto priemones.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d. 7 val. 45min (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo kelyje, būdamas neblaivus, nustatytas 0,44 promilės girtumas, vairavo automobilį „Fiat Scudo“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui Institucijos įgaliotas asmuo prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Skunde Institucijos įgaliotas asmuo nurodo manantis, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir jos, apelianto įsitikinimu, gali būti vertinamos tik kaip administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teigia, kad administracinės teisės pažeidimai, numatyti ATPK 126 straipsnyje, yra priskiriami prie sunkių tyčinių pažeidimų, o vairuotojas, dar prieš įvykdydamas tyčinį KET pažeidimą, keliantį padidintą pavojų eismo saugumui, privalo numatyti galimas tokių veiksmų neigiamas pasekmes ir prisiimti atsakomybę dėl jų, ir tokie vairuotojo tyčiniai veiksmai, pasak apelianto, negali būti vertinami kaip nebūdingi šiam asmeniui. Pažymi, kad iki J. J. sulaikymo momento, 2014 m. rugpjūčio 28 d. 7.45 val., jis nuo savo namų (duomenys neskelbtini) iki sulaikymo vietos (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) k., būdamas neblaivus ir valdydamas transporto priemonę, kaip padidinto pavojingumo šaltinį, jau buvo nuvažiavęs apie 100 kilometrų. Taip pat nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, ir asmens gyvenimo būdas, užimtumas, šeimyninė, materialinė padėtis, darbo vieta, atsižvelgiant į pažeidimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažintinos ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti švelnios, atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos skyrimą. Mano, kad atgarsiai, jog už tokio pobūdžio pažeidimus asmenys atsiperka mažomis, nereikšmingomis, netenkančiomis prasmės baudomis arba už tokius pažeidimus yra sutrumpinami teisės vairuoti atėmimo terminai, visuomenėje sukelia neigiamą reakciją, o tai neigiamai veikia minėto pobūdžio pažeidimų užkardymą ir prevenciją ir tuo administracinė nuobauda nepasiekia numatytų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad J. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirta 1250 Lt bauda ir neatimta teisė vairuoti transporto priemones.

ATPK 126 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), sankcija numato, kad tokie vairuotojo veiksmai užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Konkrečiu atveju, įvertinęs visus nuobaudai individualizuoti reikšmingus duomenis, apeliacinės instancijos teismas yra tos nuomonės, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kurie gali būti įvertinti kaip išimtiniai, lemiantys švelnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimą ir kad J. J. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirta 1250 Lt dydžio bauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų).

Šiame kontekste pažymima, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymima ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Būtent ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs ir tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Būtent nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad J. J. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,44 promilės, įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą – 0,418 promilės), kuris tik nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė (0,41 promilės), jog J. J. daugiau kaip 8 metus dirba vienoje darbovietėje vairuotoju-ekspeditoriumi (21 b. l.), charakterizuojamas tik teigiamai (25, 26 b. l.), jo vairuotojo stažas yra nuo 1983 metų, ir, nors jis baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau ne už itin grubius (14–16 b. l.). Taip pat administracinio teisės pažeidimo protokolas tvirtina, kad J. J. iš karto sutiko su padarytu pažeidimu ir gailėjosi (2–3 b. l.). Taigi nėra pagrindo abejoti pažeidėjo prisipažinimu, tai apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Be to, neskiriant pažeidėjui jo padaryto pažeidimo sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, pagrįstai buvo atsižvelgta ir į tai, kad pažeidėjo sutuoktinė N. J. yra neįgali (darbingumas tik 50 proc.) (24 b. l.), o J. J. darbo užmokestis yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis.

Įvertinęs visus šiuos nuobaudai individualizuoti reikšmingus duomenis, apygardos teismas, priešingai Institucijos įgalioto asmens tvirtinimams, kad teismo nustatytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, sprendžia, jog šioje byloje yra pakankamai duomenų, kurie visumoje gali būti įvertinti kaip išimtiniai, lemiantys švelnesnės nei įstatymo numatytos nuobaudos skyrimą.

Kartu apygardos teismas pažymi, kad sutinka su Institucijos įgalioto asmens apeliaciniame skunde išreikšta nuomone, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei, tačiau pastebi, kad tai dar nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos.

Remdamasis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju J. J. apylinkės teismo paskirta 1250 Lt bauda sukels jam pakankamai neigiamas administracinės nuobaudos paskyrimo pasekmes, ir taip pasieks administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus.

Tad, įvertinęs byloje surinktus duomenis, apygardos teismas konstatuoja, kad Kelmės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą, tinkamai įvertino J. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę ir todėl pagrįstai, taikydamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, netaikė jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Dėl šių priežasčių Kelmės rajono apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o Institucijos įgalioto asmens apeliacinis skundas – atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimą nepakeistą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininko A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė