- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-13
- Bylos Nr.
- T-470-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-15-1-00138-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,
sekretoriaujant Renatai Vanagienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi antstolės Neringos Budriūnienės teikimą dėl V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos baudos pakeitimo areštu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis jam paskirta – 33 MGL (1 242,78 EUR) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas ir paskirta galutinė bausmė – 29 MGL (1 092,14 EUR) dydžio bauda.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2018 m. balandžio 16 d. gautas antstolės Neringos Budriūnienės teikimas, kuriame prašoma V. K. neišieškotos baudos dalį, t. y. 867,09 EUR pakeisti areštu.
Teikime nurodyta, kad nuteistasis V. K. per raginime nustatytą terminą baudos nesumokėjo, šiuo metu niekur nedirba, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi.
Prokurorė D. Mekionienė siūlė antstolės prašymą atmesti. Nurodė, kad vykdomasis raštas nėra dar senas, o antstolė įdėjo mažai pastangų išieškoti baudą.
Teikimas buvo nagrinėjamas antstolei nedalyvaujant. Apie posėdį informuota tinkamai. Antstolė 2018 m. birželio 12 d. pateikė prašymą teikimą nagrinėti jai nedalyvaujant, nes visos jai žinomos aplinkybės išdėstytos byloje ir ji nieko papildomai paaiškinti negali.
V. K. šaukimai į posėdžius grįžo neįteikti, jo atvesdinti taip pat nepavyko, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos M. Nagelytės tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nuteistasis 2018 m. gegužės 25 d. išvyko iš Palangos oro uosto. Atvykimas į Lietuvą neužfiksuotas. Išnaudojus visas galimybes informuoti nuteistąjį apie posėdį, teikimas nagrinėtas jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Antstolės teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistasis, kuriam teismo nuosprendžiu paskirta bauda privalo ją sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Analogiška nuostata įtvirtinta ir BVK 25 straipsnio 2 dalyje. Taigi tiek BVK 25 straipsnio 2 dalies, tiek BK 47 straipsnio 7 dalies nuostatos leidžia daryti išvadą, jog bauda į areštą nuteistajam gali būti pakeista tik tuomet kai egzistuoja dvi sąlygos: 1) nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą; 2) nėra galimybių ją išieškoti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nuosprendis, kuriuo V. K. buvo paskirta 29 MGL (1 092,14 EUR) dydžio bauda įsiteisėjo 2016 m. gegužės 31 d. Nuosprendyje buvo nustatytas 2 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad V. K. iki šiol nėra sumokėjęs teismo jam paskirtos baudos, sumokėjo tik tam tikrą dalį, t. y. 225,05 EUR. Paskutinė įmoka padaryta 2016 m. vasario 19 d., nuo to laiko nuteistasis jokių įmokų nedarė. 2016 m. rugsėjo 1 d. antstolės N. Budriūnienės patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo išsiųstas skolininkui V. K., tačiau patvarkymas grįžo neįteiktas. 2016 m. rugsėjo 5 d. ir 2016 m. rugsėjo 20 d. V. K. buvo siunčiami raginimai sumokėti paskirtą baudą, tačiau raginimai jam taip pat įteikti nebuvo. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad V. K. savo vardu registruotų transporto priemonių ar kito turto neturi, niekur nedirba, socialinių išmokų negauna.
Nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistasis laiku nesumokėjo jam paskirtos baudos, neturėjo turto ar lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti teismo paskirtos baudos išieškojimą, tačiau tai dar nereiškia, jog asmuo vengia atlikti jam paskirtą bausmę. Vengimu atlikti bausmę laikomi tokie tyčiniai nuteistojo veiksmai, kuriais jis tikslingai siekia išvengti paskirtos bausmės atlikimo, t. y. tokie tyčiniai veiksmai, kai asmuo, turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba kai turėdamas pajamų visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba kai slepia pajamas, turtą ir pan.
Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta faktų, kurie leistų konstatuoti, jog V. K. vengia sumokėti baudą. Kaip jau minėta, skolininkas iš pradžių savo noru darė tam tikras įmokas skolai sumokėti. Nors Sodra duomenimis, anksčiau tam tikrais laikotarpiais nuteistasis dirbo (dirbo iki 2015 m. birželio 23 d.), tačiau dar prieš teismui paskelbiant nuosprendį bei visą bausmės vykdymo laiką V. K. niekur nedirbo, socialinių išmokų negaudavo, taigi neturėjo pajamų, iš kurių būtų galėjęs sumokėti baudą. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis jam Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta bauda, dėl kurios ta pati antstolė šiuo metu yra kreipusis į teismą su prašymu pakeisti baudą kita bausme. Taigi iš nuteistojo buvo vykdomas išieškojimas ir pagal kitą procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas anksčiau už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nuosprendį.
Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamoje vykdomojoje byloje paskutiniai antstolio veiksmai, kuriais buvo domimasi skolininko turtine padėtimi, buvo atlikti daugiau nei prieš metus laiko, t. y. 2016 m. spalio mėnesį. Čia pastebėtina, kad antstolė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priėmė tik 2016 m. rugsėjo 1 d., taigi iš esmės tam tikri veiksmai, susiję su priverstiniu vykdymu bei baudos išieškojimu buvo atliekami labai trumpą laiko tarpą. Vėliau nei skolininko buvimo vieta, nei jo turtine padėtimi domėtasi nebuvo. Be to, byloje nėra nustatyta, kad skolininkas iš tiesų informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą priverstinio vykdymo procesą. Į teismo posėdžius pateikti papildomų duomenų apie vykdomą išieškojimą antstolė neatvyko, tuo tarpu vykdomosios bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog buvo atlikti visi įmanomi išieškojimo veiksmai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad išieškojimo metu nuteistasis būtų rastas, kad su juo būtų bendrauta asmeniškai, kad būtų paskelbta jo paieška, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 620 straipsnio 3 dalis. Neaišku, ar be registruotų pašto siuntų su skolininku buvo bandoma susisiekti ir kitais būdais (pvz., el. paštu, telefonu), informuojant jį apie jo atžvilgiu atliekamą baudos išieškojimo procesą bei galimas pasekmes tuo atveju, jei jis vengs sumokėti jam paskirtą baudą. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų, kad nuteistasis piktybiškai vengė sumokėti jam paskirtą baudą, taip pat į tai, kad nėra pagrindo teigti, jog atlikti visi galimi priverstinio baudos išieškojimo veiksmai, antstolio prašymas pakeisti baudą areštu netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362 ir 364 straipsniais,
nutaria:
antstolės Neringos Budriūnienės teikimo dėl V. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neišieškotos 23 MGL dydžio baudos pakeitimo areštu netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.