Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas, A8.-1654-903/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-12-22
Bylos Nr.: A8.-1654-903/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-01581-2020-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Gintaras Stonkus (pirm.)
Pažeidėjas: L. J.
Institucija: Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius

Kategorijos

9.37Muitinės taisyklių pažeidimai (ANK 210-211 str., 216 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-1654-903/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01581-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 9.37.; 21.9.10 (S)

Registro objektas ROIK: 20125558963KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 22 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. J.,Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyriaus atstovei R. S.,

viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinčios įgalioto siuntėjo statusą, muitinės tarpininko atstovas, nepraėjus metams nuo jo nubaudimo pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, 2020 m. lapkričio 3 d. 14.49 val. Nemuno g. 139, Klaipėdoje, pateikęs NCTS priemonėmis supaprastintą tranzito T1 deklaracija MRN Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos Muitinės Kodeksas, 158 straipsnio 1 dalį, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 1B-71 64.3.1 ir 67 punktų reikalavimus, neužtikrino, kad 2020 m. lapkričio 3 d. 23.42 val. prekės - varžtai ir poveržlės paprasto plieno, svoris - 21738 KGM, transporto priemone „S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini), nebūtų išgabentos iš muitinės priežiūros zonos neįforminus muitinės tranzito procedūros ir negavus iš išvykimo muitinės įstaigos NTKS priemonėmis atsiųsto elektroninio pranešimo IE029 „Leista gabenti“. Tokiu būdu jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu L. J. kaltę dėl padaryto nusižengimo iš esmės pripažino, paaiškino, kad visus veiksmus atliko, buvo atlikta muitinės patikra, uždėtos plombos, tik beliko muitinės pareigūnui įforminti leidimą išvažiuoti. Pasak vairuotojo, jis gavo žodinį muitinės pareigūno leidimą važiuoti, todėl išvažiavo. Šiuo atveju leidimas išvažiuoti buvo įformintas po to, kai vairuotojas išvažiavo. Kol nebuvo gavęs jo (L. J. leidimo) vairuotojas negalėjo išvažiuoti, tačiau šio momento jis nesukontroliavo ir dėl to gailisi. Mano, kad su Muitine paprasčiausiai įvyko nesusipratimas.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė R. S. paaiškino, kad iš tarp Muitinės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties 5.5.1. punkto matyti, jog bendrovė gali išgabenti prekes tik gavus NTKS priemonėmis atsiųstą elektroninį pranešimą IE029 „Leista gabenti“. Muitinės nuomone, sudėtis ir veika atitinka ANK 211 straipsnio 2 dalį, nes, pareigūno nuomone, buvo nesilaikyta laikinojo saugojimo taisyklių. Jei tai būtų importas, tada galėtų būti kvalifikuojama pagal ANK 210 straipsnį. L. J. įformino visas procedūras, krovinys ir prekės buvo pateiktos ir patikrintos bei uždėta plomba. Muitinės pareigūnas turėjo išsiųsti žinutę „Leista gabenti“, o L. J. turėjo jos sulaukti. Jei L. J. matė, kad yra ilgas žinutės negavimo laikas, tai jis galėjo kreiptis į Muitinę ir klausti, kodėl nėra suteikiamas leidimas išvykti. Pažeidimų jokių nebuvo nustatyta, tik nebuvo sulaukta žinutės „Leista gabenti“. Muitinės leidimas išvykti duodamas, kai atliekami visi formalumai ir nerasta trūkumų. Jei Muitinė iškart neįvedė duomenų, tai tik buvo darbinis procesas. Prašo pripažinti L. J. kaltu pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį. Neprieštaraus, jei bus skirta mažesnė nei minimali nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

be L. J. prisipažinimo, jo kaltė dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo taip pat yra įrodyta 2020 m. lapkričio 15 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. MD-LM00-ANR_P-1718-2020, 2020 m. lapkričio 17 d. L. J. paaiškinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais.

ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką, padarytas pakartotinai.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 158 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, deklaruojamos atitinkamai procedūrai įforminti.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 1B-71 64.3.1 punkte numatyta, kad prekių laikinasis saugojimas užbaigiamas tik muitų teisės aktų nustatyta tvarka atlikus visus su tuo susijusius muitinės formalumus, t. y. prekėms įforminus muitinės procedūrą ar reeksportą. To pačio įsakymo 67 punkte numatyta, kad asmuo, kuris naudojasi įgaliotojo siuntėjo statusu atliekant Sąjungos ir bendrąją tranzito procedūrą, įforminęs tranzito procedūrą kelių transportu išgabenamoms prekėms, įrašo muitinės suteiktą tranzito deklaracijos numerį į KIPIS.

Teismui nekyla abejonių, kad L. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“, turinčios įgalioto siuntėjo statusą, muitinės tarpininko atstovas, 2020 m. lapkričio 3 d. 14.49 val., pateikęs NCTS priemonėmis supaprastintą tranzito T1 deklaracija MRN Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos Muitinės Kodeksas, 158 straipsnio 1 dalį, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. 1B-71 64.3.1 ir 67 punktų reikalavimus, neužtikrino, kad 2020 m. lapkričio 3 d. 23.42 val. prekės - varžtai ir poveržlės paprasto plieno, svoris - 21738 KGM, transporto priemone „S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini), nebūtų išgabentos iš muitinės priežiūros zonos neįforminus muitinės tranzito procedūros ir negavus iš išvykimo muitinės įstaigos NTKS priemonėmis atsiųsto elektroninio pranešimo IE029 „Leista gabenti“. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalyje, sudėtį – prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką, padarytas pakartotinai.

L. J. pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors L. J. 2020 m. baustas už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą (administraciniu nurodymu pasiūlytą 450 Eur baudą sumokėjo 2020 m. liepos 22 d.) ir pakartotinai padarė tokio pat pobūdžio pažeidimą, tačiau iš jo paaiškinimo matyti, kad jis nusižengimą padarė dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, pernelyg pasitikėdamas vairuotoju, kad jis neišvyks iš Muitinės teritorijos be jo leidimo, ką jis padarė galimai ir dėl klaidinančių muitinės pareigūno veiksmų, tokiais jo veiksmais reali žala valstybei nebuvo padaryta, muitinės procedūros buvo užbaigtos ir prekės išleistos, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas L. J. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą paskirti mažesnę už ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 211 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

L. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti L. J., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20125558963, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus