Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. K. , gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus raj., lenkė, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, dirbanti UAB “Srėdė” ir KO kiemsarge, vidurinio išsilavinimo, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji L. K. sunkiai sužalojo savo šeimos narį - sutuoktinį.

Kaltinamoji L. K. 2009 m. gegužės 1 d., apie 11.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, asmeninio konflikto su sutuoktiniu J. K. metu, tyčia peiliu sudavė vieną smūgį pastarajam į kairę krūtinės pusę, padarydama durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo sienos kairės pusės žaizdą su kairės pusės 10-ojo šonkaulio ir diafragmos pažeidimu, oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje – sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – sutuoktinio J. K. sveikatą.

Kaltinamoji L. K. kaltę dėl jai pareikšto kaltinimo pripažino pilnai ir parodė, kad nukentėjusysis yra jos vyras. 2009 m. gegužės 1 d., apie 9.00 val. ryto, kartu su vyru nuėjo į jos darbą, kur pastarasis turėjo padėti tvarkyti teritoriją. Vyrą paliko darbe, o pati nuėjo į paštą sumokėti už elektrą, po to - į parduotuvę. Grįžusi į darbą, vyro neberado. Bandė jo ieškoti, tačiau nerado. Tuomet ji darbe su pažįstamais keturiese išgėrė butelį vyno ir parėjo namo. Namuose sutuoktinio taip pat nebuvo. Ji buvo pikta, nes prieš tai vyras buvo pragėręs apie 70,00 Lt, todėl namuose išgėrė vieno litro talpos butelį alaus ir nuėjo miegoti. Dėl ko ir kaip tą dieną tarp jos ir J. K. įvyko konfliktas, kaip ji pastarajam dūrė peiliu gerai nepamena. Galbūt, supyko sužinojusi, jog jos vyras tą dieną buvo pas kaimynę. Vyro atsiprašė, dėl savo elgesio labai gailisi. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, todėl prašo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Kaltinamoji L. K. , duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 55-56), parodė, kad namuose pamiegojusi atsikėlė ir išėjo į kiemą ir pamatė ant suoliuko sėdintį girtą vyrą, kuris pradėjo ją barti, kad ši jo nelaukė darbe. Ji atsisėdo šalia ant suolo ir abiems besibarant, pastarasis paėmė ją už kojų bei nustūmė nuo suoliuko. Ji atsistojo ir nuėjo į virtuvę. Vyras atėjo jai iš paskos. Priėjus prie šaldytuvo paimti grietinės, J. K. pagriebė ją už plaukų ir du kartus trenkė į sieną. Ar ji vyrą kaip nors mušė – pasakyti negali. Kas vyko toliau – tiksliai nepamena, tačiau tik prisimena, kad dešine ranka nuo stalo paėmė peilį ir juo vieną kartą dūrė nukentėjusiajam į šoną. Vyras sušukęs išbėgo į kiemą, o ji padėjo peilį ant stato ir nuėjo miegoti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Nukentėjusysis J. K. parodė, kad kaltinamoji yra jo žmona, šiuo metu jų santykiai geri, ant žmonos nepyksta, dėl sužalojimo pareiškimo nerašė, niekam nesiskundė. 2009 m. gegužės 1 d. kartu su L. K. ėjo į darbą. Žmona nuėjo mokėti už elektrą, o jis nusipirko vieno litro talpos butelį 7,5 laipsnių stiprumo alaus ir miške išgėrė. Po to susitiko su kaimynėmis, dar išgėrė alkoholinių gėrimų ir parėjo namo. Namuose žmonos nebuvo, todėl išėjo jos ieškoti, tačiau niekur nerado. Kai sugrįžo į namus, žmona jau buvo parėjusi ir jie abu susipyko, pastaroji jam ėmė pavyduliauti dėl kaimynės. Tiksliai neprisimena, tačiau konflikto metu galėjo L. K. nustumti nuo suoliuko. Po to jie abu nuėjo į virtuvę, kur besiginčijant, žmona laikydama rankoje peilį, netyčia dūrė juo jam į šoną. Po smūgio peilį iš šono jis išsitraukė pats, tačiau nežino, kur jį padėjo. Šio peilio po įvykio namuose nerado. Tuomet nuėjo pas žmonos seserį ir papasakojo kas atsitiko, tačiau ši nepatikėjo ir jis grįžęs namo, atsigulė miegoti. Vėliau namo grįžęs sūnus jam sutvarstė žaizdą ir nuvežė į ligoninę. Šiuo metu tiksliai neprisimena, tačiau galėjo būti, kad kivirčo metu virtuvėje jis patampė žmoną už plaukų bei ją stumtelėjo, tačiau pastarajai smūgių nesudavė. Mano, jog dėl įvykio kalti jie abu, jis žmonai atleido, jokių pretenzijų neturi.

Liudytojas J. K. parodė, kad kaltinamoji yra jo motina, nukentėjusysis - tėvas. Iki įvykio tėvų santykiai buvo blogi, jie dažnai išgerdavo, pykdavosi, o po įvykio jų tarpusavio santykiai pagerėjo. Gyvena kartu su tėvais. 2009 m. gegužės 1 d., vakare grįžo namo ir rado lovoje gulintį tėvą sužalotu šonu. Motina miegojo. Abu tėvai buvo girti. Jis perrišo žaizdą, o vėliau nuvežė tėvą į ligoninę, kur jis buvo operuotas. Tėvas pasakojo, kad tarpusavio konflikto metu jį peiliu sužalojo motina. Po įvykio jis kalbėjo su mama, ši labai gailėjosi dėl savo poelgio.

Kaltinamosios kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką taip pat įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Policijos pareigūno 2009-05-01 tarnybiniu pranešimu (b. l. 1) pasitvirtina, kad 2008 m. gegužės 1 d., 16.59 val., į Vilniaus geritosios medicininės pagalbos ligoninę buvo pristatytas J. K. , kurį 2009 m. gegužės 1 d., apie 11.00 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu sužalojo žmona.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 7 PK Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės bendra informacija apie įvykį Nr. 0109000167894 B.B18-1-01014-09 (b. l. 5) pasitvirtina, kad budėtojų dalyje 2009 m. gegužės 1 d., 18.30 val., buvo užfiksuotas įvykis apie tai, kad 2009 m. gegužės 1 d., 11.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), sužalotas J. K. , gim. (duomenys neskelbtini). Apie įvykio aplinkybes pranešė Vilniaus GPU medicinos slaugytoja, nurodydama, jog 2009 m. gegužės 1 d., 16.59 val., į ligoninę kreipėsi J. K. , gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam diagnozuota krūtinės lastos durta žaizda. Ligoninės medicinos personalui ligonis paaiškino, kad šią dieną, apie 11.00 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), jį peiliu sužalojo žmona.

Iš 2009-05-02 įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 6-9) matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą – gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena J. K. ir L. K. , esantį (duomenys neskelbtini), nei kambaryje, nei virtuvėje, grumtynių pėdsakų ar kraujo dėmių nerasta. Įvykio vietos apžiūros metu nuo virtuvėje stovinčios spintelės paimtas peilis plastikine rankena, apvyniota lipnia juosta, kuris 2009 m. liepos 30 d. buvo apžiūrėtas daiktiniu įrodymu (b. l. 10-11), tačiau 2009-07-30 daiktų parodymo atpažinti metu (b. l. 20-23), nukentėjusiajam J. K. pateikus atpažinimui minėtą peilį, jis paaiškino, jog tai ne tas peilis, kuriuo 2009 m. gegužės 1 d. jį sužalojo L. K. .

Specialisto išvada Nr. G 2428/09(01) (b. l. 14-15) pasitvirtina, kad J. K. nustatyta durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo sienos kairės pusės žaizda su kairės pusės 10-o šonkaulio ir diafragmos pažeidimu, oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti veikiant durtinių-pjautinių savybių turinčiu daiktu, galimai peiliu ir įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2009-05-01). Sužalojimai padaryti vienu smūgiu. Durtinis-pjautinis kiauryminis pilvo sienos kairės pusės pažeidimas kėlė pavojų gyvybei. Sužalojimai vertinami visumoje, nes padaryti vienu smūgiu, sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kiauryminio pilvaplėvės ir kairės krūtinės ląstos pusės ertmių pažeidimo. Sužalojimai negalėjo gautis griūnant bei atsitrenkiant į kietus bukus paviršius, nes jų yra kitoks padarymo mechanizmas.

2009-07-09 parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 57-61), kaltinamoji L. K. parodė 2009 m. gegužės 1 d. įvykio aplinkybes – namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), vietą virtuvėje, kurioje ji tą dieną dūrė vieną kartą peiliu savo sutuoktiniui J. K. į šoną ir šios aplinkybės pilnai sutapo su aplinkybėmis, nustatytomis ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Taigi, iš surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų daroma išvada, jog kaltinamosios L. K. veikos kvalifikacija pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p. yra teisinga, kadangi ji kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia peiliu suduodama savo šeimos nariui – sutuoktiniui J. K. vieną smūgį į kairę krūtinės pusę, padarė durtinę-pjautinę kiauryminę pilvo sienos kairės pusės žaizdą su kairės pusės dešimtojo šonkaulio ir diafragmos pažeidimu, oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, t. y. sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu ir taip tyčia jį sunkiai sužalojo.

Kaltinamoji L. K. savo kaltę pripažino pilnai, tačiau aiškino, jog tokius veiksmus atliko gindamasi nuo sutuoktinio, nes prieš tai pastarasis pagriebė ją už plaukų ir du kartus trenkė į sieną, tačiau tokius jos parodymus paneigia ir pastarosios kaltę pagrindžia byloje surinktų įrodymų visuma.

Analizuodamas tokius kaltinamosios parodymus, teismas juos vertina kritiškai, kaip siekimą sušvelninti savo teisinę padėtį ir juos atmeta, nes tokie parodymai pilnai paneigti nukentėjusiojo parodymais, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškino, kad jis niekada kaltinamosios nemušdavo, taip pat nemušė ir įvykio dieną, vienok, nors to ir neprisimena, tačiau neatmeta galimybės, jog kivirčo metu virtuvėje jis patampė žmoną už plaukų. Byloje nėra nustatyta, kad kaltinamajai būtų buvę padaryti kokie nors sužalojimai. Priešingai, kaip paaiškino pati kaltinamoji, po šio įvykio ji ramiai sau nuėjo miegoti, nei iš karto, nei po to vėliau visai nepasidomėdama apie savo padarytų veiksmų pasekmes. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų padaryti išvadą, jog L. K. veikė būtinosios ar tariamosios ginties sąlygomis. Teismo nuomone, neįtikinami kaltinamosios teiginiai, kad jos suvokimą apie kilusį pavojų galėjo įtakoti priešiški J. K. veiksmai. Kaip jau minėta aukščiau, tokią hipotezę paneigia pačios kaltinamosios bei nukentėjusiojo parodymai. Visos šios aplinkybės pilnai paneigia kaltinamosios versiją, jog ji taip gynėsi nuo sutuoktinio J. K. ir galėjo viršyti būtinosios ginties ribas.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą ji padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas yra įrodyta pačios kaltinamosios, nukentėjusiojo parodymais ir akivaizdu, kad išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajai L. K. , teismas atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, jos sukeltas pasekmes, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamoji padarė nusikaltimą, įstatymo priskirtą prie labai sunkių nusikaltimų (LR BK 11 str. 6 d.), todėl jai turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vidurkį skaičiuojant, atsižvelgus į bausmės skyrimo pagrindus (LR BK 54 str., 61 str.). Tačiau jos trukmė sankcijos ribose mažintina, atsižvelgiant į sekančias aplinkybes. Kaltinamoji anksčiau neteista (b. l. 78), administracine tvarka nebausta, kaimynų charakterizuojama teigiamai, iki įvykio duomenų apie jos netinkamą elgesį policijoje neužfiksuota (b. l. 72), neigiamai charakterizuojančios kaltinamąją medžiagos byloje nėra, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašyta, pripažino savo kaltę. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, kaltinamajai nustatytina įstatymo sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmės trukmė.

Iš išrašo iš apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu informacinės sistemos SVEIDRA - išvykusio iš stacionaro asmens statistinės kortelės Nr. v.2.6.0.4 kopijos (b. l. 34, 34), Vilniaus teritorinės ligonių kasos Ekonomikos ir planavimo skyriaus apskaičiuotos stacionarinių paslaugų balo vertės ir nestacionarinių paslaugų koeficiento lentelės kopijos (b. l. 35-38) matyti, kad J. K. gydymas VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gegužės 11 d. kainavo 1893 Lt 92 ct, taip pat jo gydymas VšĮ Lazdynų poliklinikoje 2009 m. gegužės 15 d. kainavo 49 Lt 31 ct (iš viso 1943 Lt 23 ct) ir gydymo išlaidas šioms sveikatos priežiūros įstaigoms apmokėjo Valstybinė ligonių kasa.

Kaltinamosios L. K. su nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.283 str. l d. nuostatomis numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat Lietuvos Respublikos CK 6.280 str. numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. l p. numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. l p., 31 str. l p. nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 15 str. l d. 8 p. numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamosios L. K. nusikalstama veika Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 1943 Lt 23 ct žala, nes tokia suma buvo apmokėta už J. K. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Tokiu būdu, iš kaltinamosios Valstybinės ligonių kasos naudai priteistinos J. K. gydymo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301-303 str. 2 d., 308 str.,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nubausti laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę L. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. K. Valstybinės ligonių kasos naudai 1943 Lt 23 ct (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt tris litus dvidešimt tris centus) J. K. gydymo išlaidų atlyginimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.