- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-31
- Bylos Nr.
- e2-10472-1098/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- A. R.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei A. R. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė Vilniaus teritorinės ligonių kasa (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. R. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovės 26,78 Eur žalos atlyginimą ir 5,00 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atlikdama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakovei buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 26,78 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2017 m. rugsėjo mėnesį nebuvo sumokėta. Ieškovė atsakovei išsiuntė raginimą savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau atsakovė žalą dėl neteisėtai suteiktų paslaugų iki šiol neatlygino.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai.
4. Nagrinėjamu atveju atsakovei procesiniai dokumentai, siųsti ieškinyje nurodytu adresu (-, Vilniuje), grįžo neįteikti, pažymoje nurodyta, kad gavėjas neatsiėmė pašte siuntos per nustatytą saugojimo terminą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė šiuo metu nedirba. Gyventojų registro duomenimis, informacijos apie atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresą nėra, atsakovė deklaravusi išvykimą į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę. Teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, konstatavo, kad atsakovės gyvenamoji vieta nežinoma, todėl nėra galimybės atsakovei procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnyje nustatytais būdais. Kadangi bylai išnagrinėti būtina sąlyga yra procesinių dokumentų įteikimas atsakovei CPK nurodytais būdais, o jų atsakovei neįteikus, bylos išnagrinėjimas nebūtų galimas, todėl procesiniai dokumentai atsakovei 2020 m. kovo 16 d. buvo įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).
5. Atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
7. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakovei buvo suteiktos ir privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 26,78 Eur (2020 m. sausio 2 d. Gydymo paslaugų apskaitos išrašas, dokumentas zip.priede). Privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. atsakovė privalomuoju sveikatos draudimu drausta nebuvo, sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2017 m. rugsėjo mėnesį sumokėta nebuvo. Atsakovei 2020 m. sausio 9 d. buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (Pranešimas dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui Nr. 3S-349, dokumentas zip.priede). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ieškovei būtų atlyginusi žalą, padarytą dėl jai suteiktų paslaugų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.
9. Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustoja mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.). Atsakovė, nevykdydama Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindama privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų dėl jai 2017 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. rugsėjo 25 d. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui žalą, kurią sudaro atsakovei suteiktų ir iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 26,78 Eur. Ieškovė išsiuntė atsakovei raginimą atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 26,78 Eur žalą, tačiau atsakovė nustatytu terminu žalos neatlygino, 26,78 Eur ieškovei nesumokėjo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 26,78 Eur žalą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.245–6.249 straipsniais, 6.251 straipsnio 1 dalis).
10. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovės priteistinos 5,00 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (26,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
11. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), valstybei iš atsakovės priteisiama 15,00 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 - 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai (juridinio asmens kodas 188783796) iš atsakovės A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,78 Eur (dvidešimt šešis eurus 78 ct) žalos atlyginimui, 5,00 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (26,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.
Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.