- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-01
- Bylos Nr.
- e2-1220-187/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00120-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Stefanija Sakalauskienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- B. N.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Stefanija Sakalauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei B. N. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo iškeldinti atsakovę B. N. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos; panaikinti B. N. deklaruotą gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame bute gyvena ieškovo mama V. M., bei nuo 2018m. vasaros gyvena ieškovo sesuo atsakovė B. N.. 2005 m. ieškovas norėdamas padėti susirasti darbą atsakovei kartu vyko į Airiją. Tuo tikslu atsakovės gyvenamoji vieta buvo deklaruota ieškovui priklausančiame bute. Atsakovei sugrįžusi į Lietuvą ji tam tikrais laikotarpiais išvykdavo gyventi ieškovui nežinomose vietose su sugyventiniu ir vėl sugrįždavo apsigyventi ieškovui priklausančiame bute. Atsakovė niekur nedirba, vartoja alkoholį, neprisideda prie buto išlaikymo, todėl iš esmės gyvena iš sergančios mamos pensijos. Be to atsakovė yra neprognozuojamo elgesio, būdama neblaivi išvarė ieškovo mamą iš buto ir neįleido į namus. Taip pat užrakina duris ir niekas negali įeiti ir pasirūpinti sergančia ieškovo mama. Dėl ko buvo kviesta policija net tris kartus. Buvo kviečiama ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, nes atsakovė buvo palikusi ant viryklės gaminamą maistą, taip sukeldama pavojų sau ir aplinkiniams. Atsakovė buvo raginta išsikelti iš ieškovui priklausančio buto, tačiau į tai atsakovė nereagavo. Buvo siųstas registruotas reikalavimas išsikelti iki 2018 m. gruodžio 15 d., tačiau atsakovė iš buto neišsikėlė, todėl turi būti iškeldinta teismine tvarka.
Atsakovei B. N. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau LR CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė per nustatytą terminą nepateikė tinkamo atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų ieškovo pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (LR CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovė gyvena ieškovui priklausančiame bute, kuriame deklaruota jos gyvenamoji vieta. Duomenų apie tai, kad ieškovas atsakovei suteikė galimybę bute gyventi atlygintinai, ar tarp šalių būtų sudarytas rašytinis susitarimas dėl buto naudojimosi sąlygų byloje nėra, todėl konstatuotina, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė neterminuota buto, nuosavybės teise priklausančio ieškovui, panaudos sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.632 straipsnis). Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį nustatyta, kad kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartyje nenustatyta kitokio termino (CK 6.642 straipsnio 1 dalis). Norėdama vienašališkai nutraukti panaudos sutartį šalis privalo išreikšti savo valią, apie sutarties numatomą nutraukimą pranešimu informuodama kitą sutarties šalį. Toks pranešimas yra būtina vienašališko sutarties nutraukimo sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2004; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008).
Ieškovas raštu įspėjo atsakovę, kad ši išsikraustytu iki 2018 m. gruodžio 15 d., t. y. apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą, be to ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas ne kartą žodžiu ragino atsakovę, kad ši išsikeltų iš jam priklausančio buto. Pažymėtina, kad neatlygintinė panaudos sutartis gali būti nutraukta bet kuriuo momentu, bet kurios šalies iniciatyva, nesikreipiant į teismą, įspėjus kitą šalį prieš tris mėnesius. Be to, įstatymas nenumato nei tokio įspėjimo formos nei detalizuoja reikalavimus įspėjimo turiniui, svarbu, kad viena šalis būtų informuota apie kitos šalies valią nutraukti sutartį. Atsakovė dėl išsikėlimo laikytina įspėta 2018 m. lapkričio 16 d., ieškovas raštu įspėjo atsakovę, kad ši išsikraustytu iki 2018 m. gruodžio 15 d. (CK 6.642 straipsnio 1, 2 dalys), taigi panaudos sutartis baigėsi 2019 m. vasario 16 d., suėjus įspėjimo terminui. Konstatuotina, kad suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia. Dėl to nuo nurodytos datos šalys tapo nebesaistomos tarpusavio prievolinių teisinių santykių, t. y. atsakovė neteko ginčo buto naudojimosi teisių ir byloje nenustatyta jokio kito teisinio pagrindo naudotis ginčo butu. Dėl to buto savininkas – ieškovas įgijo teisę reikalauti atsakovės iškeldinimo iš buto CK 4.98 straipsnio, pagal kurį turto savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo nuosavybės teisių į turtą pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, pagrindu. Ieškovas įrodė, kad atsakovė pažeidžia ieškovo teisę nevaržomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Ieškovas nesutinka, kad atsakovė apribotų ieškovo nuosavybės teisę, todėl ieškovo teisė privalo būti ginama. Atsižvelgiant nurodytas aplinkybės, ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas, atsakovė iškeldintina iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, nesuteikiant jai kitų gyvenamųjų patalpų (CK 4.34 straipsnis, 4.93 straipsnis, 4.95 straipsnis, 4.98 straipsnis).
Patenkinus ieškovo reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo, panaikintina ir atsakovės B. N. gyvenamosios vietos deklaracija adresu(duomenys neskelbtini).
Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų (LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovę B. N., gim.(duomenys neskelbtini)., iš ieškovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) nesuteikiant jai kitos gyvenamosios patalpos.
Panaikinti atsakovės B. N., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamosios vietos deklaraciją, adresu(duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės B. N., gim. (duomenys neskelbtini)., ieškovui A. G., 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Sprendimas už akių įsiteisėja po 20 dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas.
Ieškovas sprendimą už akių per 20 dienų apeliaciniu skundu gali apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.