Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „EDS INVEST“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5456-566/2021 pagal pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys UAB „EDS INVEST“, UAB „Interbesta“, UAB „Emilė“, antstolis D. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė atsiliepimų į suinteresuoto asmens UAB „EDS INVEST“ atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

9. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriais įrodinėja savo argumentus dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstumo: vykdomųjų įrašų Nr. 5556 ir 5554, antstolio D. K. 2019 m. rugsėjo 26 d. patvarkymo Nr. S-19-174-13914 ir 2020 m. sausio 16 d. patvarkymo Nr. S-20-174-1097 kopijas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas įstatymo (CPK 314 str., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikšmingos aplinkybės ir būtinybė pateikti naujus įrodymus kilo po skundžiamos nutarties priėmimo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus.

10. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). CPK 510 str. 2 d. nurodyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinąją apsaugos priemonę – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 str. 8 d., nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.

11. Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja reikalavimų pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas asmeniui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra laikinai sureguliuoti santykius nagrinėjamos bylos laikotarpiu. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais.

12. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius, galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas reikalavimas, antra, įrodoma, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, tikėtinai asmeniui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

13. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, kad laikinąsias apsaugos priemones – vykdymo veiksmų sustabdymą – teismas gali taikyti tik neabejotinai įsitikinęs, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas vykdomojo dokumento vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019). Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas, kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo, pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (CPK 178 str.). Pareiga įrodyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tenka tokį prašymą pateikusiam asmeniui (CPK 178 str.).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis D. K. vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/03143 vykdo Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro 2016 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 5554 pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. sudarytą sutartinės hipotekos sandorį, identifikavimo kodas Hipotekos registre. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/03144 vykdo Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro 2016 m. birželio 29 d. atliktą vykdomąjį įrašą Nr. 5556 pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. sudarytą sutartinio įkeitimo sandorį, identifikavimo kodas Hipotekos registre. Vykdomosiose bylose išieškotoja yra UAB „EDS INVEST“, skolininkais UAB „Interbesta“ ir UAB „Emilė“ (įkeisto turto davėja). Antstolis 2019 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu nutarė nukreipti išieškojimą į UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausantį turtą: dvibutį namą (duomenys neskelbtini), ir nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (duomenys neskelbtini). UAB „Negrita“ 2019 m. gruodžio 23 d. atliko UAB „Emilė“ areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir pateikė išvadą, kad ginčo turto rinkos vertė 2019 m. lapkričio 25 d. sudarė 493 000 Eur. Antstolis D. K. 2020 m. sausio 16 d. patvarkymu nutarė įkainoti ginčo turtą 493 000 Eur sumai. Antstolis 2020 m. lapkričio 10 d. patvarkymu nutarė pasiūlyti hipotekos kreditoriui UAB „EDS INVEST“ ir prie išieškojimo prisijungusiam trečios eilės išieškotojui UAB „Idea in“ perimti iš pirmųjų pakartotinių varžytynių neparduotą turtą už kainą, už kurią jis buvo parduodamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse, nes varžytynes laimėjęs asmuo (UAB „Kardos“) nesumokėjo turto kainos. UAB „Idea in“ sutiko paimti neparduotą iš varžytynių ginčo turtą, todėl antstolis 2020 m. lapkričio 23 d. patvarkymu nutarė nustatyti, jog UAB „Idea in“ mokėtina suma už perimamą varžytynėse neparduotą turtą sudaro 654 191,13 Eur, mokėjimo terminas – iki 2020 m. gruodžio 16 d. Nustatytu terminu UAB „Idea in“ nesumokėjo kainos už varžytynėse neparduotą ginčo turtą, todėl antstolis D. K. 2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymu nutarė paskelbti ginčo turto pirmąsias pakartotines varžytynes Nr. 202276 už 394 400 Eur. 2021 m. sausio 12 d. pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė skundą antstoliui D. K., prašydama: 1) panaikinti antstolio D. K. 2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymą Nr. S-20-174-37725 dėl pirmųjų pakartotinių varžytynių Nr. 202276 paskelbimo, ir šias varžytynes Nr. 202276 atšaukti; 2) paskirti skolininko UAB „Emilė“ nuosavybės teise priklausančio pastato – dvibučio gyvenamojo namo, 325,83 kv. m. ploto, (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), nuomos teisės (nuomojamas plotas 0,0211 ha), rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Viešai skelbiamais duomenimis (www.evarzytynes.lt) ginčo turto varžytynės Nr. 202276 buvo atšauktos. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis antstolis D. K. 2021 m. sausio 21 d. patvarkymu nutarė netenkinti pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2021 m. sausio 12 d. skundo dėl antstolio veiksmų ir persiųsti (kartu su UAB „Emilė“, UAB „Idea In“, UAB „Primestus“ skundais) nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-6704-937/2021 nutarė bylos dalį pagal pareiškėjų UAB „Emilė“, UAB „Idea In“, UAB „Primestus“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundus dėl varžytynių atšaukimo ir ekspertizės skyrimo nutraukti, o skundus dalyje dėl antstolio D. K. 2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymo atmesti. Teismas nustatė, kad antstolis D. K. pavedė UAB „Negrita“ atlikti UAB „Emilė“ priklausančio ginčo turto pakartotinę rinkos vertės nustatymo ekspertizę, kuri buvo atlikta 2021 m. vasario 11 d., turtas įvertinas 547 000 Eur suma. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartis atskiruoju skundu gal būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, todėl 2021 m. kovo 18 dieną minėta nutartis nėra įsiteisėjusi (CPK 179 str. 3 d.).

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes pareiškėja preliminariai nepagrindė skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas pareiškėjui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-302/2020; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1297-370/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-6704-937/2021, kuria nutarta bylos dalį pagal pareiškėjų UAB „Emilė“, UAB „Idea In“, UAB „Primestus“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundus dėl varžytynių atšaukimo ir ekspertizės skyrimo nutraukti, o skundus dalyje dėl antstolio D. K. 2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymo atmesti, nėra įsiteisėjusi, tačiau, nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, aplinkybė, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, suteikia pagrindą preliminariai konstatuoti, kad pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimai tikėtinai nepagrįsti. Ši aplinkybė leidžia spręsti, kad viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. neįrodytas tikėtinas pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-6704-937/2021 šiuo metu nėra įsiteisėjusi, nepaneigia abejonių dėl skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo, o tai laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindo varžyti kito asmens teises nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-805-553/2018).

18. CPK 759 straipsnyje nustatyta prisijungimo prie kito antstolio vykdomo išieškojimo tvarka yra vienintelis įstatymo nustatytas būdas, kuris leidžia kitam, pirmenybės teisių neturinčiam skolininko kreditoriui gauti savo reikalavimų patenkinimą iš skolininko turto, dėl kurio jau yra pradėtas priverstinis išieškojimas kito asmens naudai.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo turtas 493 000 Eur sumai buvo įkainotas dar 2020 m. sausio 16 d. patvarkymu, t. y. daugiau nei prieš metus. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad iki skundžiamo 2020 m. gruodžio 17 d. patvarkymo, kuriuo turtas net nebuvo perkainotas, priėmimo, ji prašė antstolio atlikti ginčo turto perkainojimą (CPK 681 str.). Pareiškėja taip pat nepateikė duomenų, kad kitoje vykdomojoje byloje kitokia verte ginčo turtą įkainojęs antstolis būtų prisijungęs prie antstolio D. K. vykdomo išieškojimo (CPK 759 str.). Byloje nustatyta, kad po skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo antstolis atliko ginčo turto perkainojimą. Akivaizdu, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio D. K. veiksmų yra preliminariai nepagrįstas, nes pareiškėja skundu dėl antstolio veiksmų iš esmės siekė ginčo turto perkainojimo, nors tokio prašymo CPK nustatyta tvarka antstoliui nebuvo pateikusi, turtas įvertintas dar 2020 m. sausio mėn., skundžiamu antstolio patvarkymu ginčo turtas nebuvo perkainotas, o tik paskelbtos pirmosios pakartotinės varžytynės, atsižvelgiant į 2020 m. sausio mėn. nustatytą turto kainą (CPK 717–718 str.). Nepaisant to, antstolis D. K. nutarė paskirti pakartotinę ginčo turto ekspertizę, kurios metu ginčo turtas įvertintas 547 000 Eur sumai.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, kadangi nenustatyta grėsmė dėl būsimo pareiškėjui galimai palankaus teismo procesinio spendimo vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad elektroninių varžytynių portalo www.varžytynės.lt duomenimis 2021 m. sausio 18 d., t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo ginčo turto varžytynės Nr. 202276 buvo atšauktos. Vadinasi, nėra grėsmės, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjai galimai palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymas bus apsunkintas ar neįmanomas, nes pagal skundžiamą antstolio patvarkymą ginčo turto varžytynės neįvyks.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjos teiginiai dėl ginčo turto perkainojimo, net nenustačius, jog pareiškėja CPK nustatyta tvarka prašė antstolio atlikti ginčo turto perkainavimą, taip pat kiti pareiškėjos argumentai dėl turto perleidimo už per mažą kainą ir pan., nesudarė pagrindo pirmosios instancijos teismui tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad, nesustabdžius varžytynių iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo, palankaus pareiškėjai teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Darytina išvada, kad pareiškėjos prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyti argumentai nepatvirtina, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai pagrįstas. Pareiškėjai neįrodžius bent vienos iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikytos.

22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas, kaip nepagrįstas. Teismas nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 144–145 str., 178 str., 185 str., 330 str., 338 str., 510 str., 512 str.).

23. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės UAB „EDS INVEST“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nes teismui nėra pateikti įrodymai apie apeliantės bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Atmesti pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atmesti apeliantės UAB „EDS INVEST“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.